„Mes tikrai palaikome šitas iniciatyvas, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 metų, kada administracinė atsakomybė buvo pakeista baudžiamąja atsakomybe, šitos priemonės auklėjimo efekto, jei tokio buvo tikimasi, nedavė“, – Vyriausybės pasitarimo metu sakė departamento vadovė Gražina Belian.

Šiuo metu už disponavimą nedideliu kiekiu bet kokių narkotinių medžiagų gresia baudžiamoji atsakomybė.

Tuo metu Seime siekiama numatyti, neteisėtas nedidelio kiekio kanapių, kanapių aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas be tikslo platinti būtų numatytas Administracinių nusižengimų kodekse.

Šitos priemonės auklėjimo efekto, jei tokio buvo tikimasi, nedavė.

Tai užtrauktų įspėjimą arba baudą nuo 50 iki 300 eurų. 300–1000 eurų dydžio baudos grėstų už pakartotiną nusižengimą.

Vis dėlto projektas stringa komitetuose.

Pasak G. Belian, esamu teisiniu reglamentavimu pasiekta, kad jaunimas paprasčiausiai „turi kriminalinį įrašą“.

Siekis dekriminalizuoti kai kurių narkotinių medžiagų įsigijimą ir turėjimą nėra pirmas šios kadencijos Seime. 2021 metų lapkritį atmesta iniciatyva baudžiamosios atsakomybės netaikyti už visų rūšių nedidelio kiekio narkotikų turėjimą be tikslo juos platinti.

Praėjusios kadencijos „valstiečių“ Seimas yra patvirtinęs tuometinio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos vadovautos Sveikatos apsaugos ministerijos rengtą Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metams programą, kur irgi įrašytas siekis dekriminalizuoti mažiau pavojingas su narkotikų vartojimu susijusias veikas, už jas numatant administracinę atsakomybę.

2018 metais Seimas du kartus atmetė pataisas dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimo dekriminalizavimo.

Atsakomybę už tai svarstymo stadijoje nuspręsta įrašyti į Administracinių nusižengimų kodeksą, bet ji liko ir Baudžiamajame kodekse.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro teigimu, parlamentarų priimti sprendimai prieštarauja vienas kitam, jie į priėmimo procedūrą kol kas eiti negali.

„Prieštarauja. Administracinių nusižengimų kodekse mes jau sudėliojome šį bei tą, kad jau būtų galima nebe baudžiamuoju būdu bausti už nedidelį kiekį kanapių, o administracinio nusižengimo taikymo būdu. Bet dabar Baudžiamajame kodekse vis tiek lieka taip, kaip buvo. (...) Taip likti negali, tada pareigūnai nežinos, kurią atsakomybę taikyti“, – BNS sakė S. Šedbaras.

„Pagal visą logiką, turėtų taikyti administracinę, bet bet kuriuo atveju teisinėje sistemoje negali likti viena kitam prieštaraujančių normų“, – pridūrė jis.

Stebėjosi socialdemokratų elgesiu

Ketvirtadienį per svarstymo stadiją už Administracinių nusižengimų kodekso papildymą, numatant atsakomybę už nedidelio kiekio kanapių ir jų produktų turėjimą savo reikmėms, balsavo 63 parlamentarai, prieš buvo 60, du susilaikė.

Projektui pritarta valdančiųjų ir socialdemokratės Dovilės Šakalienės bei Mišriai Seimo narių grupei priklausančio Mykolo Majausko balsais.

Iš valdančiųjų prieš balsavo konservatoriai Valdas Rakutis, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis, Paulius Saudargas, Justinas Urbanavičius, liberalai Juozas Baublys ir Ričardas Juška.

Dauguma socialdemokratų išvis balsavime nedalyvavo. Kiti opozicijos atstovai kaltino juos dviveidiškumu – esą jie atvėrė kelią pataisos pritarimui, o paskui rinkėjams teigs, jog jos nepalaiko.

Tuo metu balsuojant dėl Baudžiamojo kodekso pataisų, kad už kanapių ir jų produktų turėjimą savo reikmėms nebebūtų taikoma baudžiamoji atsakomybė, balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 61 ir trys susilaikė. Rezultatą nusvėrė daugiau balsavime dalyvavusių opozicijos narių.

Seimas nusprendė šį projektą grąžinti tobulinti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui.

Šio komiteto vadovas S. Šedbaras abejojo, kad greitai pavyktų patobulinti projektą ir jis galėtų į Seimo salę grįžti dar rudens sesijoje.

Seimo rudens sesija baigsis kitą savaitę, gruodžio 23 dieną.

Padidino baudas

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė, kad Administracinių nusižengimų kodeksas būtų papildytas nuostata, jog neteisėtas nedidelio kiekio kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas be tikslo platinti užtrauktų įspėjimą arba baudą nuo 50 iki 300 eurų.

300–1000 eurų dydžio baudos grėstų už pakartotiną nusižengimą. Visais atvejais kanapės, jų dalys, aliejus, dervos, ekstraktai ar tinktūros būtų konfiskuojamos.

Pirminiame projekte siūlytos 50-čia eurų mažesnės baudos, o viršutinė riba – daugiau nei dukart mažesnė.

Kokį kanapių kiekį laikyti nedideliu, nustatytų sveikatos apsaugos ministras.

Parlamentas taip pat pritarė Liberalų sąjūdžio atstovo Jono Varkalio siūlymui, kad tris kartus per vienus metus su kanapėmis įkliuvęs asmuo turėtų sulaukti įpareigojimo kreiptis į priklausomybės ligų centrą ir įvykdyti gydytojo psichiatro sudarytą gydymo programą.

Čia yra ne juokas, ką mes siunčiame visuomenei, kokią žinią, išskirdami pirmiausia vieną medžiagą, mes kaip Seimas pasakome, kad tai yra kažkokia gal ir mažiau pavojinga medžiaga, kas yra netiesa.

„Jei žmogus su tuo nesutinka, jis renkasi Baudžiamąjį kodeksą“, – ketvirtadienį sakė J. Varkalys.

Pasak S. Šedbaro, dėl šio pataisymo reikės peržiūrėti ir Administracinių nusižengimų kodekso bendrąją dalį.

„Jeigu Seimas nori įrašyti papildomą administracinio poveikio priemonę, o jos nėra bendroje dalyje, ji ten turi atsirasti. Kokia formuluotė turėtų būti, reikia tartis su Sveikatos apsaugos ministerija, gal Teisingumo ministerija, ar yra tokios priemonės, ar galimos taip pavadintos priemonės. Jeigu galimos, tada dėl jų reikėtų praeiti visas stadijas – pateikimą, svarstymą, priėmimą, ir tuomet jau galėtų judėti ta pataisa (dėl atsakomybės už kanapes – BNS)“, – aiškino TTK pirmininkas.

Taip pat ketvirtadienį pritarta, kad asmuo, kuris savanoriškai kreiptųsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar valstybės institucijai pats atiduotų neteisėtai įgytas kanapes, jų produktus, būtų atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės.

Opozicija įžvelgia grėsmių

Aktyviausiai už mažo kiekio narkotinių medžiagų turėjimo dekriminalizavimą pasisako valdančiojoje koalicijoje esanti Laisvės frakcija.

Jos seniūnas Vytautas Mitalas ketvirtadienį kalbėdamas, kodėl reikia tai padaryti, citavo Lietuvos ir užsienio ekspertus apie dabartinės situacijos daromą žalą, kai kartais netyčinė klaida jaunam žmogui gali sugriauti visą gyvenimą.

Tuo metu opozicijos atstovai tvirtino, jog siūlomas kanapių ir jų produktų dekriminalizavimas padarys daugiau žalos nei duos naudos.

„Šiame įstatymo projekte kalbama apie vieną narkotinę medžiagą, tai yra liaudyje vadinamą žolę. Man atrodo, kad bet kuris nors kiek susidūręs puikai žino vieną dalyką, kad tie žmonės, kurie vartoja žolę nėra priklausomi, nuo žolės priklausomybė išsivysto labai retai, bet žolės vartojimas yra pirmas žingsnis į rimtesnių narkotikų vartojimą“, – sakė Seimo vicepirmininkas, Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.

Tikslas, matyt, yra visiškai kitoks – legalizuoti mažmeninę prekybą.

„Valstietis“ Aurelijus Veryga tvirtino, kad kanapių vartojimas kelis kartus padidina tikimybę susirgti šizofrenija. Jis rėmėsi Švedijoje atlikta studija. Pasak A. Verygos, 15 metų stebėta 45 tūkst. švedų karių ir nustatyta, jeigu žmogus penkis kartus pavartojo kanapių, rizika susirgti šizofrenija padvigubėjo, o jei jis pavartojo 50 kartų, rizika susirgti šizofrenija padidėjo penkis kartus.

„Čia yra ne juokas, ką mes siunčiame visuomenei, kokią žinią, išskirdami pirmiausia vieną medžiagą, mes kaip Seimas pasakome, kad tai yra kažkokia gal ir mažiau pavojinga medžiaga, kas yra netiesa“, – teigė A. Veryga.

Demokratų partijos lyderis Saulius Skvernelis tvirtino, kad noras nebetaikyti baudžiamosios atsakomybės už nedidelio kiekio kanapių turėjimą atvers kelią nebaudžiamai prekiauti šiomis narkotinėmis medžiagomis.

„Kiekvienas prekeivis pagautas už rankos visuomet sako: čia mano reikmėms, aš neprekiauju“, – sakė buvęs policijos vadovas.

„Tikslas, matyt, yra visiškai kitoks – legalizuoti mažmeninę prekybą“, – pridūrė jis.

Šiuo metu už disponavimą nedideliu kiekiu bet kokių narkotinių medžiagų gresia baudžiamoji atsakomybė.

Siekis dekriminalizuoti kai kurių narkotinių medžiagų įsigijimą ir turėjimą nėra pirmas šios kadencijos Seime – parlamentarai praėjusį lapkritį atmetė tai numačiusias pataisas.

Praėjusios kadencijos „valstiečių“ Seimas yra patvirtinęs tuometinio sveikatos apsaugos ministro A. Verygos vadovautos Sveikatos apsaugos ministerijos rengtą Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metams programą, joje irgi įrašytas siekis dekriminalizuoti mažiau pavojingas su narkotikų vartojimu susijusias veikas, už jas numatant administracinę atsakomybę.

2018 metais Seimas du kartus atmetė pataisas dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimo dekriminalizavimo.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas šių metų pradžioje skelbė, kad narkotikų paplitimas Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus išaugo pusantro karto.

Pataisas, kurios už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą be tikslo platinti būtų numačiusios nuo 30 iki 150 eurų baudą, palaikė 29 Seimo nariai, prieš buvo 27, susilaikė 32 parlamentarai.

Liberalai jau ne pirmą kartą teikia siūlymą panaikinti baudžiamąją atsakomybę už disponavimą mažu psichotropinių medžiagų kiekiu, perkeliant ją į Administracinių nusižengimų kodeksą, tačiau nesėkmingai.

Projektus pristačiusi liberalė Aušrinė Armonaitė teigė, jog dabartinis reguliavimas yra neadekvatus ir Lietuvoje sukėlė, jos žodžiais, perteklinę kriminalizaciją. Jos pateiktais duomenimis, dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų be tikslo platinti šiemet buvo pradėta per tūkstantį ikiteisminių tyrimų.

„Baudžiamieji įstatymai problemos nesprendžia, sprendžia prevencija, švietimas ir priklausomybės ligų gydymas. Daugelis pažangių valstybių pripažįsta, kad į baudimą orientuota politika neefektyvi“, – sakė A. Armonaitė.

A. Armonaitei pristačius projektus, „valstietis“ Dainius Gaižauskas pareikalavo liberalę atsakyti, ar ji pati yra vartojosi narkotinių medžiagų.

„Galbūt jūs ir norite, kad Lietuva būtų policinė valstybė, galbūt jūs norite, kad šis Seimas būtų tardymo izoliatorius. Bet aš jus turiu nuvilti – Lietuva yra demokratinė valstybė ir mes teiksime projektus, kurie atitiks mūsų pasaulėžiūrą, mes atstovausime žmonėms, kurie mus rinko, ir neleisime Lietuvos paversti vienu dideliu kalėjimu“, – atsakė A. Armonaitė.

D. Gaižauskas tuomet, motyvuodamas, kad parlamentarė A. Armonaitė yra viešas asmuo, vėl pareikalavo atsakyti, ar ji yra vartojusi kanapių. A. Armonaitė sakė, jog dėl kolegos veiksmų kreipsis į Etikos ir procedūrų komisiją.

Nuo šių metų sausio įsigaliojus naujam Administracinių nusižengimų kodeksui, žmonėms, pas kuriuos randamas kad ir labai nedidelis kiekis kanapių ar kitų narkotikų, gresia tik baudžiamoji atsakomybė. Iki tol už tai buvo galima taikyti ir administracinę atsakomybę.

Taip pat spalį įsigaliojo pataisos, neleidžiančios skirti bausmės atidėjimo už sunkius nusikaltimus, įskaitant narkotikų  platinimą ir kontrabandą. Dalis teisininkų perspėjo, kad nuo šiol realia laisvės atėmimo bausme turės būti baudžiami visi jaunuoliai, sučiupti besidalijantys marihuanos suktine ar atsisiuntę nedidelį narkotikų  kiekį iš užsienio. Prokuratūra teigė, kad tokiose situacijose bus galima naudotis Baudžiamojo kodekso nuostata, leidžiančia skirti švelnesnę bausmę nei numatyta.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, anksčiau kartą kartu su liberalais teikęs siūlymą dekriminalizuoti nedidelio kiekio narkotikų be tikslo platinti turėjimą, ketvirtadienį žurnalistams sakė pozicijos nepakeitęs.

„Aš manau, žmonės, kurie turi priklausomybę, nuo jos turi būti gydomi, o ne kalinami dėl vartojimo ir priklausomybių. Nesu teisininkas, kuris subtiliai tuos teisnius niuansus galėtų paaiškinti, bet manau, kad tai perkėlimas į Baudžiamąją kodeksą – red.) buvo tiesiog neapsižiūrėjimas, ta kriminalizacija, kuri įvyko“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė ministras.

„Manau, nei Seimas, nei tie, kurie ruošė įstatymus, tokios intencijos neturėjo. Atsakomybės švelninti, kurie platina, tikrai nereikia, nes tai visuomenei pavojinga veikla, bet bausti laisvės atėmimu už vartojimą taip pat nereikėtų“, – sakė A. Veryga.