Įstatymo projekte taip pat numatoma padidinti įdarbinimo su pagalba paslaugos prieinamumą, nustatant naujus įdarbinimo su pagalba paslaugų įkainius.

Už pakeitimus balsavo 84, susilaikė dešimt, prieš nebalsavo nei vienas Seimo narys. Įstatymo projektas į Seimą svarstymo stadijoje grįš birželio mėnesį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė aiškino, kad įstatymo pakeitimai bei teisės aktai yra ilgai derinti bei išdiskutuoti, o tam tikri pokyčiai prasidėjo jau praeitoje kadencijoje.

Palaipsniui darbdaviai negalią turinčius žmones samdytų ne dėl subsidijų, bet dėl kuriamos pridėtinės vertės.

„Dabar norime pasiekti tikslą, kad neįgalieji, žmonės turintys negalią, galėtų laisvai dirbti ten, kurie jie pasirenka, ne tik segreguotose socialinėse įmonėse, bet atviroje darbo rinkoje ir kad gautų daugiau tinkamų individualių paslaugų, jog palaipsniui darbdaviai negalią turinčius žmones samdytų ne dėl subsidijų, bet dėl kuriamos pridėtinės vertės“, – antradienį pristatydama įstatymo projektą Seime teigė M. Navickienė.

Užimtumo įstatymo pakeitimais, siekiant išvengti darbuotojų atleidimo, siūloma nustatyti, kad darbingo amžiaus neįgalieji, 2022 m. gruodžio 31 d. buvę socialinės įmonės darbuotojais ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nėra nutraukta, yra laikomi darbo rinkoje papildomai remiamais. Darbo rinkoje papildomai remiamiems asmenims gali būti taikomos Užimtumo įstatyme nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad neįgaliesiems, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, subsidijos darbo užmokesčiui mokamos neterminuotai, siūloma nustatyti, kad į kompleksiškai taikomų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo sumą neįskaičiuojama neterminuotai taikomų priemonių finansavimo suma.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo ir nutraukimo atvejus, jeigu subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo laikotarpiu asmeniui po pakartotinio darbingumo arba neįgalumo lygio vertinimo pakeičiamas jo darbingumo arba neįgalumo lygis.

Galiausiai, atsižvelgiant į Užimtumo tarnybos patirtį teikiant subsidijas neįgaliųjų darbo vietų steigimui, siūloma atsisakyti darbo vietų steigimo subsidijavimo, kuris neužtikrina, kad teikiama parama yra būtina dėl asmens įdarbinimo ir siūlyti mokėti subsidijas tik darbo vietų pritaikymui pagal negalią turinčio asmens poreikius.

„Yra tikrai ne viena priežastis keisti sistemą. Mes su Ingrida šiandien į komiteto posėdį registravome siūlymus, jog kai bus Socialinių įmonių įstatymo svarstymai, kad nuo 2021 metų liepos 1 dienos Socialinių įmonių įstatymas netektų galios, o tokiu atveju mes pereitume prie Užimtumo įstatymo. Ką tai sako? Tai sako, kad visi neįgalieji žmonės, nesvarbu, kokioje įmonėje jie dirba, ar viešoji įstaiga, ar uždaroji akcinė bendrovė, ar nevyriausybinė organizacija, ar kitur, turėtų gauti lygiai vienodas valstybės pagalbos priemones. Arba kitaip tariant – nesvarbu, koks juridinis asmuo darbina žmogų, jis turi naudotis tomis pačiomis valstybės pagalbos priemonėmis“, – pabrėžė J. Džiugelis.

Pasak jo, dėl dabar esančių Socialinių įmonių įstatymo spragų yra švaistomos valstybės lėšos, o neįgaliųjų darbas šiose įmonėse yra virtęs XXI amžiaus vergove.

I. Šimonytės teigimu, teikiami Socialinių įmonių įstatymo pataisymai yra panašūs į namuose vazone augančią eglutę, kuriai veltui karpomos šakos. Sistemą esą reikia keisti iš esmės, nes dabar socialinės įmonės naudojasi žmonių negalia, kad pasipelnytų neinvestuodamos į darbo vietų pritaikymą ir kitokią neįgaliųjų integraciją.

„Socialinio verslo kaip koncepcijos nesuvokimas, matyt, 2004 metais lėmė socialinių įmonių atsiradimą tokį, koks buvo, be to, buvo dalis ir tradicijos tų įmonių, kurios kažkada buvo, tarkime, aklųjų, kurčiųjų kombinatai, tam tikrą negalią turinčių žmonių tarsi kolektyvai. Bet kai pradėjo šalia pumpuruotis jau visiškai kitokio pobūdžio socialinės įmonės, tai galime padaryti labai aiškias išvadas, kodėl taip atsitiko ir kur yra esminis skirtumas. Kad dotacija (valstybės socialinėms įmonėms. – ELTA) yra susieta su darbo užmokesčiu, ir net jeigu įstatymas sako, kad tarsi valstybė turėtų kompensuoti, tarsi konceptualiai viskas yra teisingai, valstybė turėtų kompensuoti skirtumą, bet valstybė nieko nekompensuoja, niekas to skirtumo nevertina. Tiesiog yra mokama dotacija, „pririšta“ prie minimalaus darbo užmokesčio priklausomai nuo negalės tipo, ir tokiu būdu pasidaro pakankamai nesudėtinga tą paramą gauti ir nereikia sukti sau galvos, kaip pritaikyti darbo vietą, kad neįgalusis galėtų dirbti“, – sakė I Šimonytė.

Socialinėse įmonėse šiuo metu Lietuvoje dirba vos 7 tūkstančiai neįgaliųjų, o šiek tiek daugiau nei 40 tūkstančių neįgaliųjų dirba ne socialinėse įmonėse. Per praeitus metus socialinės įmonės iš valstybės biudžeto buvo dotuojamos 30–čia milijonų eurų.

„Kai tuo tarpu ne socialinės įmonės, įdarbinusios žmones, turinčius vienokią ar kitokią negalią, per įvairias užimtumo ir kitas rėmimo programas gavo tiktai pusantro milijono eurų, tai yra dvidešimt kartų mažiau. Akivaizdu, kad tai nėra sąžininga kalbant apie visų neįgaliųjų naudą ir taip pat nėra sąžininga įmonių, kurios ryžosi įdarbinti žmones su vienokia ar kitokia negalia, atžvilgiu“, – pabrėžė J. Džiugelis.

Pasak jo, daugumoje socialinių įmonių dirba nekvalifikuoti asmenys ir tai įmonėms yra labai pigi darbo jėga. Šį teiginį teismo nutartimi iliustravo Lietuvos negalios organizacijų forumo direktorė Henrika Varnienė.

„Tai yra vieša teismo nutartis, kurioje aiškiai parašyta, kad socialinė įmonė teigia, kad jos darbuotojai kainuoja dvigubai pigiau negu paprasti darbuotojai. Jeigu kalbame apie neefektyvumą, tai galime iš karto sakyti, kad 50 proc. tikrai yra neefektyviai panaudojama“, – sakė H. Varnienė.

Pasak jos, Lietuvoje yra atsiradę tarpininkų, kurie užsiima socialinių įmonių steigimu ir neįgaliųjų pritraukimu. Tai, sakė ji, įrodo jos turimos sutarčių kopijos.

„Komisiniai yra už 10 – 15 procentų. Tai yra veikianti sistema. Tai yra UAB „Sopro Consulting“ ir jie tą daro. Jūs galite matyti apyvartas. Jų apyvartos yra nemažos. Jie tą daro ne vienai socialinei įmonei. Ir koks paradoksas: socialinės įmonės skambina mums ir guodžiasi, kad ta „Sopro Consulting“ juos labai stipriai spaudžia...“, – sakė H. Varnienė.

Pasak jos, socialinių įmonių rinkoje yra ir kitokios netvarkos. Darbuotojai neretai nežino, kokioje konkrečiai įmonėje jie dirba, kai šeimos nariai ar partneriai yra įsisteigę kelias įmones.

Duoda ir atima

Su sunkia liga kovojanti klaipėdietė Lina (vardas pakeistas – I.L.) nerimauja, kad neteks pagrindinio savo pajamų šaltinio.

Šią baimę pasėjo darbdavys, pareikšdamas, kad valdžia planuoja uždrausti neįgaliesiems dirbti visą darbo dieną.

Vadinasi, jam teks ieškotis kito – visu etatu galinčio dirbti žmogaus.

Kai Linai buvo nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, dirbti ji nenustojo.

Klaipėdietė viena augina mažametę dukrą, tad neįgalumo pašalpos nebūtų užtekę pragyvenimui.

Pasak moters, valdžios draudimas apriboti darbo laiką nurėžtų dalį ir taip menko jos atlygio. Dėl to ji net gali apskritai prarasti darbą.

"Prieš pusmetį baigiau gydytis antros stadijos gimdos kaklelio vėžį, paaiškėjo, kad pavojus gyvybei negresia. Lengviau atsipūčiau, grįžau į darbą. Dėl neįgalumo porą metų gausiu išmoką, tačiau neseniai sužinojau apie valstybės planus nuo kitų metų nebeleisti dirbti visą darbo dieną neįgalumą turintiems asmenims. Tai mane pritrenkė – viena ranka duoda, kita atima", – nepasitenkinimą reiškė pašnekovė.

Taupys neįgaliųjų sąskaita?

Klaipėdos miesto savivaldybės Neįgaliųjų reikalų tarybos nario ir Neįgaliųjų draugijos pirmininko Vlado Alsio manymu, siūlymas apriboti darbo laiką diskriminuoja neįgaliuosius ir varžo jų pasirinkimo laisvę.

Išeitų, jei gauni išmokas, nėra ko tau dirbti. Nelogiška. Kiekvieno negalia – skirtinga.

"Nesuprantu, kodėl žmonės su negalia negalėtų dirbti? Aš pats ir mano sesuo turime negalią, ji dirba visą darbo dieną, nes darbas yra prie kompiuterio. Jeigu žmogus gali, tai kodėl ne? Juk dėl to negalia nesumažės. Gal Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įsivaizduoja, jei darbingumas yra 35 proc., tai žmogus turi dirbti trečdalį darbo dienos? Išeitų, jei gauni išmokas, nėra ko tau dirbti. Nelogiška. Kiekvieno negalia – skirtinga", – teigė V.Alsys.

Jo žodžiais, Lietuvoje ir taip nesudaromos sąlygos dirbti didelę negalią turintiems žmonėms.

"Įsivaizduokite, žmogus vos valdo rankas, kojas, faktiškai guli lovoje, bet jam valstybė pripažino 20 proc. darbingumą. Argi ne absurdas? Tai tegul sudaro sąlygas jam dirbti. Atimti uždarbį – labai lengva. Nereikia galvoti, kad neįgalieji dirba tik samdomus darbus, jie yra ir įmonių vadovai, tai kokie ribojimai jiems bus taikomi?" – stebėjosi pašnekovas.

"Ir taip neriamės iš kailio, kad žmones su negalia ištrauktume iš namų, juos įdarbintume. Kad jie pajudėtų, nekankintų savęs ir savo artimųjų ir nekeiktų valstybės. O dabar vėl atgal į namus nori sukišti", – apmaudavo V.Alsys.

Darbo neturi tūkstančiai

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės Eglės Samoškaitės, šiuo metu nėra numatyti jokie darbo teisės aktų pakeitimai, susiję su negalią turinčių darbuotojų darbo trukmės apribojimais.

Tiesa, apie nustatytą 30–55 proc. darbingumą žmogus turi pranešti savo darbdaviui.

"Tiek sudarant darbo sutartį, tiek ją vykdant, darbdavys su darbuotoju gali susitarti dėl ne viso darbo laiko, tai yra, darbo laiko normos, kuri yra mažesnė, negu darbuotojui pagal jo darbo veiklą taikoma darbo laiko norma. Ne visas darbo laikas nustatomas sumažinant darbo valandų skaičių per dieną, sumažinant darbo dienų skaičių per darbo savaitę ar darbo mėnesį. Sąlyga dėl ne viso darbo laiko gali būti nustatyta terminuotai arba neterminuotai. Sveikatos priežiūros įstaigos išvada dėl negalią turinčiojo galimybės dirbti konkretų darbą privaloma darbdaviui ir darbuotojui. Taigi tuo atveju, jeigu minėtoje išvadoje yra nurodyta, kad darbuotojas turi dirbti ne visą darbo laiką, darbdavys privalo darbuotojui nustatyti ne visą darbo laiko normą", – teigiama ministerijos atsakyme.

Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų spalio 1 d. tarp darbo ieškančiųjų buvo 10,1 tūkst. darbingo amžiaus žmonių, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Klaipėdos apskrityje – 759 asmenys su negalia.

Palyginti su 2013 metais, pernai socialines paslaugas į namus gavusių darbingo amžiaus neįgalių asmenų padaugėjo 49,4 proc., rodo Statistikos departamento antradienį paskelbti duomenys.

Tuo metu socialines paslaugas į namus gavusių pensinio amžiaus asmenų skaičius padidėjo 4,4 proc., vaikų su negalia – 10,5 proc.

Kaip ir ankstesniais metais, dauguma (77,4 proc.) socialinių paslaugų asmens namuose gavėjų buvo pensinio amžiaus asmenys, 21,7 proc. - darbingo amžiaus asmenys su negalia, 0,9 proc. – vaikai su negalia.

2014 metais pagalbos į namus ir socialinės globos asmens namuose paslaugos buvo suteiktos 18,1 tūkst. žmonių, arba 11,8 proc. daugiau nei 2013 metais.

Pernai dienos centruose lankėsi 20,3 tūkst. senyvo (pensinio) amžiaus žmonių, arba 3 proc. daugiau nei užpernai. Darbingo amžiaus lankytojų su negalia juose padaugėjo 10,9 proc. ir buvo 14,3 tūkstančiai. Dienos centrus lankė ir įvairias socialines paslaugas juose gavo, kaip ir 2013 metais, 2,4 tūkst. vaikų su negalia.

2014 metais tėvų globos neteko 1,9 tūkst. vaikų ir tai yra maždaug 200 mažiau nei praėjusiais ar užpraėjusiais metais.

Beveik pusė (46,9 proc.) šių vaikų buvo perduoti šeimų ar asmenų globai, kiti apgyvendinti vaikų globos įstaigose ir šeimynose. Pernai kūdikių, vaikų globos namuose ir globos grupėse buvo apgyvendinta 1,2 tūkst. vaikų, maždaug du trečdaliai jų ten pateko iš savo šeimos.

2014 metų pabaigoje šiose įstaigose buvo 3,4 tūkst. vaikų ir jaunuolių, vyresnių nei 18 metų amžiaus, arba 7,1 proc. mažiau nei 2013 metais. Palyginti su jais, šeimynų skaičius padidėjo 8,3 proc., globotinių jose – 6,1 procento. Iš viso 52 šeimynose gyveno 453 vaikai.

Pernai Lietuvos piliečiai įvaikino 88 vaikus – 19 vaikų mažiau nei 2013 metais. Užsienio piliečiai įvaikino 78 vaikus, arba 2 vaikais mažiau. Kaip ir 2013 metais, 28 vaikus įvaikino vaiko biologinių tėvų sutuoktiniai.

Per metus globos namuose seniems žmonėms apsigyveno 1,3 tūkst. asmenų, arba 9,4 proc. daugiau nei 2013 metais.

Psichologinės ir socialinės reabilitacijos centruose 2014 metais buvo apgyvendinta 0,8 tūkst. asmenų , sergančių priklausomybės ligomis. Tai 18 proc. daugiau nei užpernai.

Uostamiesčio neįgalieji aktyviai integruojami į visuomenę. Vis daugiau negalios kamuojamų žmonių darbuojasi ir aptarnavimo sferoje. Tačiau tokiam žmogui surasti darbą vidutiniškai prireikia daugiau nei dviejų šimtų dienų.

Paieškos užtrunka

Šiuo metu Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje yra užsiregistravę 1 026 neįgalūs klaipėdiečiai.
Į įstaigą kreipiasi įvairių negalių turintys žmonės, todėl jiems siūlomų darbų amplitudė yra labai plati.

Klaipėdos teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjas Egidijus Palevičius informavo, kad šiemet jau įdarbinti 343 neįgalūs asmenys.

Tačiau klaipėdiečiams, pripažintiems tik iš dalies darbingais, veiklos susirasti nėra lengva. Dažnai paieškos procesas užtrunka net ilgiau nei pusę metų.

"Asmenys, turintys negalią, įsidarbina vidutiniškai po 223 dienų nuo registracijos darbo biržoje pradžios", – atskleidė E.Palevičius.

Dirba viešuosius darbus

Siekiant kuo greičiau ir efektyviau padėti neįgaliesiems integruotis į darbo rinką, yra skiriamos įvairios aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.

Nuo šių metų pradžios jomis jau pasinaudojo beveik 300 neįgaliųjų.

Šiemet mokytis profesijos nusiųsti šeši klaipėdiečiai, profesinės reabilitacijos – 10 asmenų, o darbo įgūdžių rėmimo programoje dalyvauja trys neįgalieji.

Net 100 žmonių buvo įdarbinti remiant juos priimančią bendrovę ir 99 pradėjo dirbti viešuosius darbus.
Į steigiamas subsidijuojamas darbo vietas jau priimti 24 klaipėdiečiai, o 23 žmonės gavo paramą savarankiškai veiklai.

Išskirtinių sąlygų nesuteikia

Viename didžiųjų prekybos centrų vis dažniau galima pamatyti kasose dirbančius neįgaliuosius. Dažniausiai žmones aptarnauja klausos negalią turintis kasininkas.
Prekybos centro atstovė Giedrė Bielskytė informavo, kad šiuo metu Klaipėdoje ir Palangoje dirba septyni gyventojai, kurie pripažinti turintys negalią.

"Jie dirba ir kasose, ir salės darbuotojais, ir gamyboje. Dažniausiai priimame turinčiuosius klausos negalią, tačiau yra ir darbuotojų, kamuojamų  kitokių negalių", – teigė pašnekovė.

Atstovės įsitikinimu, negalią turintis žmogus yra lygiavertis kitam darbuotojui ir taip pat gali būti įvertintas už pastangas, kaip ir sveikas žmogus. Jokių išskirtinių sąlygų neįgaliajam nesuteikiama.

Mokosi ir sveikieji

Jau ne pirmus metus tokių išskirtinių žmonių įdarbinti nevengiantys verslininkai tikina pastebintys, jog neįgalusis pakeičia darbuotojų bendravimą ar net požiūrį į darbą.

"Darbuotojai juos priima pozityviai. Pastebėjome, kad kolektyvas, kuriame dirba neįgalusis, būna tvirtesnis, draugiškesnis, o kolegos išmoksta gestų kalbos pagrindų", – dėstė jau šešerius metus neįgaliuosius įdarbinančio prekybos centro atstovė.

Pašnekovė prisiminė, jog vos pradėjus tokią praktiką būta įvairių incidentų, tačiau šiuo metu klientai jau apsiprato ir į tokius darbuotojus žvelgia pozityviai.

Pastebima ir tokių apsiperkančiųjų, kurie specialiai renkasi tą kasą, kurioje juos aptarnaus klausos ar kitą negalią turintis darbuotojas.