Prieš tai Egipto TV kanalas „Al-QKahera News“ pranešė, kad derybos pasistūmėjo į priekį. Visos dalyvaujančios šalys susitarė dėl principinių punktų, pranešė stotis, remdamasi aukštu Egipto atstovu. Izraelio užsienio reikalų ministras Israelis Katzas Izraelio armijos radijui sakė, kad jau pusmetį trunkančiame kare derybininkai dar niekad nebuvo taip arti naujo susitarimo nuo paliaubų lapkritį.

„Hamas“, be kita ko, reikalauja nutraukti karą iš visiškai išvesti Izraelio dalinius iš Gazos Ruožo. Izraelis šiuos reikalavimus iki šiol atmetė ir reikalauja, kad „Hamas“ paleistų įkaitus. Izraelis nori visam laikui sunaikinti grupuotę.

„Izraelis pasirengęs tęsti karą“, - sakė I. Katzas po to, kai ministras pirmininkas Benyaminas Netanyahu sekmadienį patvirtino, kad šalis, nepaisant didėjančio tarptautinio spaudimo, nenusileis „kraštutiniams“ grupuotės „Hamas“ reikalavimams.

Izraeliui svarbiausia dabar susigrąžinti visus likusius įkaitus. Gazos Ruože vis dar yra per 100 pagrobtųjų.

„Al-Qahera“ po naujausio derybų rato pranešė, kad Kataro ir „Hamas“ delegacijos išvyko iš Kairo ir turėtų grįžti „per dvi dienas, jog užbaigtų susitarimo sąlygas“. Tuo metu JAV ir Izraelio delegacijos Egipto sostinę turėtų palikti „ateinančiomis valandomis“. Televizijos stotis pridūrė, kad artimiausias 48 valandas konsultacijos turėtų tęstis.

„Laikome Estiją NATO ir Europos Sąjungos nare ir dėl šios narystės mums nekyla jokių abejonių. Vis dėlto ne kartą sakėme, kad NATO karinės infrastruktūros artėjimas prie mūsų sienų negeli nekelti mums nerimo. Mes tiesiog privalome reaguoti ir imtis atsakomųjų priemonių“, – diplomatas sakė naujienų agentūrai „Interfax“.

„Labai norėtųsi, kad tokios priešpriešos lygis sumažėtų, – pridūrė A. Petrovas. – Tokios įtampos iniciatoriai – ne mes. Nematome jokio pagrindo karinės psichozės didinimui.“

A. Petrovo nuomone, Rusijai žeriami kaltinimai, kad ji nusiteikusi konfrontuoti su Estija ir skleidžia nedraugišką propagandą, yra susiję su nepakankamo išmanymo apie padėtį Rusijoje.

Pasak jo, šią problemą galėtų padėti Estijos gyventojų dažnesnės kelionės į Rusiją.

„Tokie kontaktai – pati geriausia priemonė kovojant su visuomenei primetamais su Rusija susijusiais stereotipais“, – teigė jis.

Anksčiau šią savaitę Amerikos žurnalas „In Touch Weekly“ rašė, kad „Karibų piratų“ (Pirates of the Caribbean) aktorius nutraukė 10 mėnesių trukusius poros santykius.

Tačiau Katy nusprendė iškart padaryti galą gandams ir „Instagram“ pasidalijo vaizdeliais iš savo šeimos Padėkos dienos vakarienės.

Viename filmuke apie vakarienės ruošimą Katy parodo savo giminaičius ir Orlando – visus su pižamomis-kombinezonais. Vyrai vilki juodai ir raudonai languotus kombinezonus, o moterys – raudonus.

Filmuke matyti, kaip Orlando vienoje rankoje laiko kūdikį, kitoje – telefoną ir patenkintas šypsosi. Akivaizdu, kad jis puikiai jautėsi K. Perry šeimos šventėje.

„Sveikas, internete“, – prie klipo prirašė Katy.

„In Touch Weekly“ tvirtino, kad 39-erių metų Orlando santykius su 32-ejų metų Katy nutraukė todėl, kad dar nėra pasirengęs su ja susilaukti vaikų.

„Po Helovino Orlando draugams prisipažino, kad nusprendė nutraukti santykius. Jis pareiškė, kad tiesiog nėra pasirengęs vesti ir auginti vaikus, – leidiniui sakė vienas šaltinis. – Ji pasakė, kad jiedu eina skirtingais gyvenimo keliais ir nors jis jam patinkąs, metas eiti į priekį.“

Ir Orlando, ir Katy praeityje jau buvo susituokę. Orlando 2010-2013 metais buvo vedęs manekenę Mirandą Kerr (Mirandą Ker), su kuria turi penkerių metų sūnų Flynną (Fliną), o Katy 2010-2012 metais buvo ištekėjusi už britų komiko Russello Brando (Raselo Brando).

Anksčiau mados žurnalui „Women’s Wear Daily“ Katy sakė, kad jai tikrai nepatinka tik vienas dalykas: kad Orlando gyvena Malibu, o ji – Santa Barbaroje.

Naujienų agentūra „The Associated Press“ (AP) atliko žurnalistinį tyrimą ir nustatė, kad daugiau kaip pusė valstybės aparate nedirbančių žmonių, dalyvavusių susitikimuose su H. Clinton, kai ji užėmė valstybės sekretorės postą, buvo paaukoję pinigų Clintonų fondui.

Duodama interviu televizijai CNN, H. Clinton savo ruožtu pareiškė, kad AP „nagrinėjo tik nedidelę dalį mano laiko“, kai ji dirbo valstybės sekretorės poste. Pasak jos, naujienų agentūra daro išvadą, kad jos susitikimai su Nobelio premijų laureatais buvo labiau susiję su Clintonų fondo veiklą, o ne su šių veikėjų vaidmeniu formuojant pasaulio nuomonę.

„Tai – absurdas“, – sakė H. Clinton.

Buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas (Bilas Klintonas), Hillary vyras, irgi gynė savo šeimos fondo darbą.

Trečiadienį jis sakė žurnalistams: „Jeigu negerai kurti darbo vietas ir gelbėti gyvybes – nežinau, kodėl taip yra.“

Antradienį paskelbtame AP pranešime sakoma, kad mažiausiai 85 iš 154 privačių asmenų, susitikusių arba kalbėjusių telefonu su H. Clinton, kai ji vadovavo JAV Valstybės departamentui, buvo paaukoję jos šeimos labdaros fondui arba įsipareigojo prisidėti prie jo tarptautinių programų.

Šie 85 donorai iš viso paaukojo156 mln. JAV dolerių, nurodė AP.

B. Clintonas pakartojo anksčiau šią savaitę paskelbtus savo planus: jeigu jo žmona bus išrinkta prezidente, šeimos fondas priims tik JAV donorų aukojamas lėšas, o jis pats atsistatydins iš fondo valdybos ir neberinks lėšų.

Buvęs prezidentas pridūrė, kad šie pokyčiai gali būti greitai atlikti po lapkritį vyksiančių rinkimų, bet pabrėžė nenorintis sukelti pavojaus vykdomiems projektams arba pakenkti fondo darbuotojams.

Respublikonų kandidatas į JAV prezidento postą Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) antradienį užsipuolė savo varžovę sakydamas, kad H. Clinton šeimos labdaros fondas yra priedanga „trečiojo pasaulio“ lygio korupcijai.

„Tikra gėda, jeigu mūsų valstybės sekretorė gali būtų nuperkama, paperkama arba parduodama“, – jis sakė per rinkimų kampanijos renginį Ostino mieste Teksase.

„Tai apgailėtina. Tai grėsmė demokratijos pamatams, – piktinosi D. Trumpas. – Taip nutinka trečiojo pasaulio šalyse.“

Organizacijų „Human Rights Watch“ ir „Amnesty International“ naujausioje ataskaitoje nurodoma, kad Australija tyčia kuria nepakeliamas sąlygas migrantams, jog taip sustabdytų į šalį plūstančius pabėgėlius.

Nelegaliai atvykę žmonės siunčiami į pabėgėlių centrus Nauru saloje ir Papua Naujojoje Gvinėjoje. Teigiama, kad čia dešimtys migrantų serga depresija, pranešama apie bandymus nusižudyti, patirtą prievartą, vietos gyventojų išpuolius.

Tuo metu Australijos valdžia kritikuoja žmogaus teisių organizacijas, kad jos, prieš skelbdamos ataskaitas, nepasitarė su šalies imigracijos tarnyba.

Be to, teigiama, kad nuo praėjusių metų prašytojų padėtis šiuose centruose pagerėjo.