Lankytojų taip pat lauks Kernavės archeologinės vietovės muziejus. Pirmoji tokia proga – jau šį sekmadienį, sausio 29 dieną.

„2022 metais nemokamo muziejų lankymo paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį galimybe pasinaudojo 336 251 lankytojas. Tai gerokai daugiau nei 2021-aisiais ir 2020-aisiais, kai lankytojų skaičius svyravo apie 200 tūkst. kasmet. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad tai buvo vadinamieji pandeminiai metai, ir dėl apribojimų muziejai neturėjo galimybės veikti ištisus metus. 2022 metų nemokamiems apsilankymams finansuoti Kultūros ministerija skyrė didžiausią iki šiol sumą – daugiau kaip pusantro milijono eurų“, – sako kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.

Lankytojų skaičius pernai augo beveik visuose muziejuose, tačiau labiausiai jis padidėjo Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (84 proc. daugiau lankytojų nei 2021 m.), Žemaičių muziejuje „Alka“ (66 proc.), Maironio lietuvių literatūros muziejuje (53 proc.) ir Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje (52 proc.).

Išsamesnę informaciją apie  nemokamą lankymą, nuolatines ekspozicijas, muziejų darbo laiką galima rasti muziejų interneto svetainėse bei socialinių tinklų paskyrose.

Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Kauno IX forto muziejus, Lietuvos aviacijos muziejus, Lietuvos etnokosmologijos muziejus, Lietuvos jūrų muziejus, Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos švietimo istorijos muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Trakų istorijos muziejus, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, Žemaičių muziejus „Alka“.

Prie akto – eilė

Pirmoji mūsų maršrute – Istorinė Prezidentūra. Jau šeštą valandą vakaro netrūko norinčių pasinerti į istorines detales, norinčių pasitikrinti žinias apie svarbias istorines asmenybes, įvykius.

„Na, kuris mūsų prezidentas buvo jauniausias šalies vadovas ne tik Lietuvoje, bet ir to meto Europoje? Kuriam buvo tik 35 metai?“ – ant kelio vieną šeimyną, sprendusią išmaniąją šaradą, bandė užvesti muziejaus vadovė Renata Mikalajūnaitė. Atsakymas turėjo būti Aleksandras Stulginskis. Kol kiti artimieji tyliai svarstė galimus atsakymus, paauglės reakcija prajuokino aplinkinius. „35 metai  – labai senas“, – garsiai konstatavo mergaitė.

Po kelių valandų vienoje antro aukšto salių net nusidriekė eilė. Joje eksponuojamas Vasario 16-osios aktas. „Kol laukiat, išmokstat tekstą mintinai, o sulaukę pažiūrit originalą“, – juokavo R.Mikalajūnaitė, paaiškindama, kam reikalingas išdidinta akto kopija ant sienos, netoli pagrindinio eksponato, kuris laikomas neperšaunamoje vitrinoje su specialiai palaikomu mikroklimatu, o nuo priėjusių lankytojų akių nenuleidžia Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas.

Na, kuris mūsų prezidentas buvo jauniausias šalies vadovas ne tik Lietuvoje, bet ir to meto Europoje? Kuriam buvo tik 35 metai?

„Srautai baisiniai“, – apie žmonių susidomėjimą portalui kauno.diena.lt pasakojo R. Mikalajūnaitė. Ypač daug lankytojų muziejus dėl akto sulaukė tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios. „Per šias šventes eilės tokios stovėjo, kad net ir per Muziejų naktis tiek nebūdavo“, – sakė vadovė, priminusi, kad metų pabaigoje aktas iškeliaus atgal į Vokietiją, kurios archyvuose buvo rastas. 

Laimučio Brundzos nuotr.

Atlydėjo svečius

Užkalbinta kauniečių pora pasakojo į muziejų atlydėję besisvečiuojančius draugus iš Panevėžio, tačiau iki šiol ir patys dar nebuvo prisiruošę iš arti apžiūrėti svarbaus mūsų valstybės dokumento.

Jie džiaugėsi laiku pataikę ateiti, tad sudalyvavo ir kas valandą vykstančioje ekskursijoje po ekspoziciją pirmame aukšte „Rūmų istorijos“, kurioje aiškiai ir įdomiai pateikta 200 metų šių rūmų, Kauno,  Lietuvos, o kartu ir Europos istorija. Beje, ekspozicija pritaikyta ir nematantiems.

Taip pat kas valandą iki vidurnakčio vyko ir ekskursijos po muziejaus sodelyje eksponuojamą parodą „Europa Kaune“. Ar ne smalsu, su kuo Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu (1918–1940 m.) bičiuliavomės, bendradarbiavome, konkuravome ar iš ko tiesiog mokėmės?

Tarp trijų įdomiausių ir vertingiausių šio muziejaus eksponatų neabejotinai pakliūva „labai vertingi ir unikalūs“ tarpukariniai valstybės apdovanojimai. Tokių neturi išlaikę nei latviai, nei estai.

Garsiosios parodos

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus V. Putvinskio gatvėje – lankytas ne kartą, tačiau į jį vis norisi grįžti ir grįžti. Ekspozicijos, o taip pat ir garsioji W.Kentrige‘o paroda čia taip pat buvo prieinamos iki vidurnakčio, o susidomėjusiųjų srautai vis neslūgo nuo pat pavakarių.

Mažieji buvo užsiėmę kūrybinėse dirbtuvėse, jos traukė labiau nei edukaciniai žaidimai. „Dukra labai patenkinta. Iš anksto apsirūpino atviruku Geriausiai draugių dienai. Labai būtent tokio norėjo. Esam buvę panašiose veiklose rugsėjį per M. K. Čiurlionio gimtadienį. Tada išbandėm kreideles, buvo mažiau žmonių. O šiandien čia – anšlagas“, – kalbėjo kaunietė Vaida, sutikta su dukra  aptarinėjančios kūrybinių dirbtuvių įspūdžius. Tuo metu vyresnioji dukra, kaip pasakojo moteris, deleguota į Kauno paveikslų galerijoje vykstančią meno pasaulio ikonos Marinos  Abramovič parodą „Būties atmintis“. Tai įspūdinga videoinstaliacija iš rinktinių šios autorės performansų dokumentacijų ir filmų.

Prireikė padidinimo stiklo

Iš M. K. Čiurlionio muziejaus ne vienas patraukė į čia pat esantį Velnių, tiksliau, į Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejų. Jame – ne tik gausi velnių kolekcija, kurios vienam eksponatų geriau įžiūrėti reikia net padidinamojo stiklo. Smalsu buvo pažvelgti ir šio žymaus lietuvių dailininko, profesoriaus, visuomenės veikėjo turėtą buitį. Akį traukia senoviniai baldai, telefono aparatai. Nuostabą sukėlė viename kambarių eksponuojamos svarstyklės, kokios, atrodytų, būdavo tik poliklinikose.

Ne vienas lankytojas neatsispyrė pagundai išbandyti savo kaip šešėlių teatro artisto galimybėms pasinaudojant laiptinėje įrengtu projektoriumi ar prožektoriumi.

Iki vidurnakčio buvo atviros daugybės Kauno muziejų, jų padalinių durys. Net ir šiuo metu neveikiančių. Vienas tokių – rekonstrukcijai uždarytas Lietuvos aviacijos muziejus šeštadienį kvietė į ekspoziciją, įkurtą po atviru dangum. Ji atidaroma visam vasaros sezonui.

Muziejų naktį minėdamas muziejus žadėjo iš kojų verčiančią staigmeną ir vakaro programą, vertą ir vaikų, ir suaugusiųjų dėmesio.

Muziejaus kieme išrikiuoti orlaiviai ir kitokios Lietuvos aviacijos istorijos įdomybės. Viena tokių – legendinio, vieno pirmųjų Lietuvos karo aviacijos pilotų, Prano Hiksos automobilis „Hudson Essex Terraplane“. Šiuo dar vadintu žemės lėktuvu pilotas važinėdavo būtent po Kauną.

Laimučio Brundzos nuotr.

Teko apsisukti ir eiti kitur

Nemažai žmonių pirmu Muziejų nakties tašku pasirinko Kauno rotušę, planuodami kopti į jos bokštą,  arba Vytauto Didžiojo karo muziejų, bet ir tie, ir tie liko nieko nepešę.

Rotušė – renovuojama, jau senokai uždaryta. Karo muziejus, kaip skelbė, neveikė tik penktadienį ir šeštadienį.

Karo muziejus jau buvo tapęs neatsiejama Muziejų nakties dalimi ir populiaria apsilankymo vieta, tad nenuostabu, kad šeštadienį šio muziejaus įėjimo link vis traukė didesnės mažesnės grupelės, bet juos pasitikdavo pranešimas: „Įėjimas atviras tik konferencijos dalyviams“.

Tačiau muziejus jau kitą savaitgalį žada renginį su trenksmu. Gegužės 21-ąją nuo 18 iki 24 val. vyks „Artilerijos istorijos blyksniai“, skirti vienos reikšmingiausių Lietuvos kariuomenės rūšių – artilerijos – 640 metų jubiliejui.

Tą vakarą bus pristatoma Lietuvos kariuomenės artilerijos istorija, pasakojama apie šios kariuomenės rūšies svarbą mūšiuose, galėsime pamatyti, kaip vyko to laiko karių kovos, sužinoti apie to meto karių kasdienybę. Kariai demonstruos XV a. šarvų rekonstrukcijas, vyks kovos su ilguoju kalaviju pamoko. Įspūdį sustiprins viduramžių muzikantai ir šokėjai, Lietuvos kariuomenės orkestras, pasipuošęs itin retai matomomis, istorinėmis XVIII a. (1792 m.) LDK gvardijos pėstininkų regimento uniformomis.

Kartą per mėnesį, paskutinį sekmadienį, nemokamas valstybinių muziejų lankymas praktikuojamas nuo 2019 m. sausio.

Klaipėdoje yra trys tokios įstaigos – Laikrodžių muziejus, P.Domšaičio galerija bei Lietuvos jūrų muziejus, kurias paskutinį mėnesio sekmadienį galima aplankyti nemokamai.

Pastarasis – pats populiariausias. Iš viso per nemokamą lankymo laikotarpį, nuo 2019 m. sausio iki šių metų rugsėjo, Lietuvos jūrų muziejuje nemokamais sekmadieniais pabuvojo 94 452 lankytojai.

Lietuvos jūrų muziejus per dieną gali priimti apie 4 tūkst. lankytojų.

Gausiausiai lankytojų sulaukta liepos bei rugpjūčio mėnesiais, kai per nemokamą lankymo dieną Jūrų muziejuje apsilankė po 5 tūkst. žmonių.

Šia galimybe pasinaudojo žmonės, anksčiau nė karto nebuvę muziejuje, tarp jų net garbaus amžiaus senjorai.

"Žinoma, lankytojų būna visokių, kai kurie mano, kad į muziejų galima ir alaus atsinešti. Ir anaiptol negalima teigti, kad nemokamai muziejų lanko tik stokojantieji pajamų. Publika būna labai įvairi ir marga", – tikino muziejaus atstovė Nina Puteikienė.

Nemokamą muziejų lankymą įstaigoms pagal faktinį lankytojų skaičių kompensuoja Kultūros ministerija.

Šiemet iš valstybės biudžeto tam numatyta 1,4 mln. eurų.

Už nemokamą lankymąsi per pirmus tris šių metų ketvirčius Lietuvos jūrų muziejui skirta beveik 160 tūkst. eurų, P.Domšaičio galerijai – 630 eurų, Laikrodžių muziejui – 4,3 tūkst. eurų.

Ne visi muziejai Klaipėdoje gali pasigirti dideliais lankytojų srautais nemokamomis dienomis.

Pavyzdžiui, Laikrodžių muziejus šiemet balandžio–rugsėjo mėnesiais nemokamomis dienomis sulaukė 1 644 lankytojų, o P.Domšaičio galeriją gegužę–rugsėjį nemokamais sekmadieniais aplankė tik 200 žmonių.

Nepaisant, kad šįkart bus šventinės dienos išvakarės, sekmadienį, spalio 31-ąją, muziejai dirbs, kaip visada, ir lankytojus priims nemokamai.

Į muziejus galima ateiti ir tiems, kurie neturi galimybių paso.

LDK buvimo ženklai

Klaipėdos pilies muziejus (Priešpilio g. 2) šeštadienį lankytojų lauks nuo 18 iki 24 val. Klaipėdos piliavietės rytinės kurtinos salėje 18 val. vyks klaipėdiečio fotomenininko Vyto Karaciejaus fotografijų parodos „LDK buvimo ženklai“ pristatymas. Šio ciklo darbai – tai menininko improvizacijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės temomis. Vaizdai, susipynę vienas su kitu, kuria paslaptingumo atmosferą ir žiūrovams kelias savitas asociacijas.

„Patyriau stebuklo jausmą, kad LDK yra ne mitas, ne įspūdinga istorinė legenda, ne tik keli dažniausiai kartojami vardai ir kelios iš mokyklinių vadovėlių į galvą įsirėžusios datos, bet tikra istorinė realybė. LDK – realiame laike gyvenę stiprūs ir valingi žmonės, savo garbei ir mūsų ateičiai nuveikę didingų darbų, sukrovę materialius ir dvasinius turtus, palikę stiprybės ir išlikimo, savigynos ir narsumo, orumo ir išdidumo, pagarbos savo žemei ir protėviams ženklus. Jie sukūrė valstybę, be kurios jau niekada nebus įsivaizduojama Europos istorija ir likimas. LDK yra tikrų tikriausias mūsų istorinis, kultūrinis ir dvasinis slaptažodis“,– teigė V.Karaciejus.

Meno parodų puokštė

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Prano Domšaičio galerija Klaipėdoje (Liepų g. 33) šį šeštadienį dirbs nuo 18 iki 23 val. Bus galima nemokamai apžiūrėti nuolatinę P.Domšaičio kūrybos ekspoziciją ir ilgalaikes parodas: „Vytautas Kašuba (1915–1997). Žmogaus misterija“, „Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje. XIX–XX a. I pusės tapyba ir grafika iš Aleksandro Popovo rinkinio“, „Dionyzo Varkalio kolekcija iš LNDM Klaipėdos krašto XIX–XX a. taikomosios dailės rinkinio“. Be to, neseniai galerijoje įsikūrė Henriko Šalkausko (1925–1979) kūrybos paroda ir Evos Kubbos darbų paroda „Tarp horizontų“ iš LNDM rinkinių. Taip pat šiuo metu eksponuojama plataus raiškos diapazono XX a. antrosios pusės kūrėjo, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Vytautas Valiaus (1930–2004) kūrinių paroda „Jausti savo žemę...“. Jos autorius sukūrė daugybę grafikos, tapybos, freskos kūrinių, iliustravo knygas, kūrė scenografijas, muziką, tekstus. Parodoje P.Domšaičio galerijoje galima susipažinti su menininko kūrybos istorija ir įvertinti dar nematytus jo kūrinius.

Paslaptingos laikrodžių istorijos

Šeštadienį nemokamai bus galima aplankyti ir LNDM Laikrodžių muziejų Klaipėdoje (Liepų g. 12). Jis bus atviras nuo 18 iki 22 val., lankytojus viliodamas atnaujinta ekspozicija.

Laikrodžių muziejaus ekspozicija antrajame aukšte pasakoja ne tik atskirų epochų laikrodžių istoriją, bet ir paslaptingoje prietemoje skleidžia vis kitas spalvas, garsus, paslaptis... Renesanso salė atskleidžia Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Žygimanto Senojo ir jo sūnaus Žygimanto Augusto laikų laiko skaičiavimo istoriją, o nuo sienos žvelgia renesanso genijaus Tiziano „Dangiškosios ir žemiškosios meilės“ personažai. Baroko epochos laikrodžiai, baldai, paveikslai leidžia pasijusti kaip prancūzų Versalyje. Rokoko epochos eksponatai „nuveda“ į Europos porceliano sostinę Meiseną, parodų salė stebina originalia pasauline „Porceliano dailės magija“.

Muziejaus parke veikiantys saulės laikrodžiai parodo tikrąjį Klaipėdos laiką, o „Istoriniai laiko žaidimai“ leidžia išbandyti akies taiklumą ir rankų miklumą.

Ne tik gintaras

Grafo Felikso Tiškevičiaus rūmuose įsikūręs LNDM Palangos gintaro muziejus (Vytauto g. 17) šį šeštadienį dirbs kaip niekada ilgai – nuo 10 iki 24 val. Įėjimas – laisvas.

Palangos gintaro muziejaus nuolatinė ekspozicija atveria grafų Tiškevičių gyvenimo Palangoje paslaptis, lankytojai gali pasigrožėti didžiuliais gintaro gabalais, Baltijos aukso gabalėliuose pamatyti 50 mln. metų amžiaus gyvūnijos ir augalijos pavyzdžių. Ekspozicijos pažiba – 3,524 kg sveriantis Saulės akmuo, o apie savo keliones po pasaulį byloja įžymusis driežo inkliuzas.

Be nuolatinės ekspozicijos, siūloma apžiūrėti Benedikto Henriko Tiškevičiaus istorinių fotografijų parodą „Nenuilstamos horizonto paieškos, arba Keliautojo dienoraštis“, taip pat XVIII a. ofortų parodą „Vakarų Europos miestai, jų rūmai ir parkai“ iš LNDM rinkinių. Muziejaus koplyčioje veikia metalo menininkės Vitos Pukštaitės-Bružės personalinė paroda – juvelyrinė instaliacija „Po saule“, kurioje eksponuojami specialiai šiai parodai sukurti naujausi autorės darbai – metalo meno ir autorinės juvelyrikos objektai iš gintaro, emalio, vario, sidabro, geležies, mamuto kaulo ir kitų medžiagų.

Nuo rūmų terasos galima pasigėrėti naktiniu Birutės parku, mėgaujantis arbatos ar kavos puodeliu – veikia kavinė. Vakare, įjungus apšvietimą, rūmai ir parkas nušvinta įvairiomis spalvomis.

Pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovės dr. Rūtos Kačkutės, ilgai trukęs karantinas buvo apribojęs parodų lankymą. Nors muziejus dirba jau keletą mėnesių, tačiau ne visi spėjo jas apžiūrėti.

„Dalies parodų uždarymo laikas jau artėja: ši savaitė yra paskutinė pirmą kartą eksponuojamų Kazio Varnelio bažnytinio meno piešinių parodai „Begalybės link“, liepos pradžioje uždaroma Palangoje veikianti Petro Repšio grafikos darbų paroda „Pasikalbėjimai su savimi“, o Gedimino pilies bokšte eksponuojama primityviosios tapybos paroda iškeliaus į Rokiškį. Todėl sekmadienis gali būti paskutinė proga jas pamatyti nemokamai. Taip pat laukia ir neseniai atidarytos parodos“, – Kultūros ministerijos pranešime cituojama dr. R. Kačkutė.

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorės dr. Kamilės Rupeikaitės teigimu, jau tradicija tapęs nemokamas muziejų lankymas paskutinį mėnesio sekmadienį – puiki galimybė pasinerti į kultūros aktualijas ir aplankyti naujausias parodas. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus padalinys Samuelio Bako muziejus kviečia į birželio pradžioje atidarytas dvi parodas, skirtas moterims dailininkėms.

„Parodoje „Kitokia Gurlitt“ pristatomi iki šiol niekur neeksponuoti talentingos XX a. pradžios vokiečių ekspresionistės Cornelios Gurlitt, Vilniuje gyvenusios ir kūrusios Pirmojo pasaulinio karo metais, darbai iš Berno meno muziejui (Šveicarija) perduotos „Gurlittų lobio“ kolekcijos. Antroji paroda „Piešiniai be pavadinimų“ skirta žymios vilnietės grafikės Adasos Skliutauskaitės, šiemet mininčios 90-metį, kūrybai“, – teigia Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus vadovė.

Lankantis muziejuose, kaip ir kitose kultūros įstaigose, galioja operacijų vadovo sprendimu nustatyti reikalavimai: dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, išlaikyti ne mažesnį nei 2 metrų atstumą, išskyrus vienos šeimos ar vieno namų ūkio narius, laikytis asmens higienos (dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo, kosėjimo etiketo ir kt.). Kadangi vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 10 kv. m ploto, dėl susidariusių srautų gali tekti palaukti.

Kultūros ministerijai pavaldūs nacionaliniai muziejai: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Respublikiniai: Kauno IX forto muziejus, Lietuvos aviacijos muziejus, Lietuvos etnokosmologijos muziejus, Lietuvos jūrų muziejus, Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos švietimo istorijos muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Trakų istorijos muziejus, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, Žemaičių muziejus „Alka“.

Nuo antradienio iki mėnesio pabaigos pasiskiepiję Kauno miesto ir rajono senjorai dovanų gaus kvietimą apsilankyti Lietuvos zoologijos sode arba Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje.

Kaip pranešė Lietuvos zoologijos sodas, tomis pačiomis dienomis Vaclovo Into akmenų muziejus kvies nemokamai apsilankyti pasiskiepijusius Skuodo, Mažeikių, Kretingos, ir Plungės rajonų senjorus.

Klaipėdos ir Šilutės rajonų pasiskiepiję senjorai galės nemokamai lankytis Tado Ivanausko ornitologijos stotyje.

Manome, kad pasiskiepijusiems, savo fizine sveikata pasirūpinusiems senjorams, ne mažiau svarbu pagerinti ir emocinę sveikatą.

„Neabejojame, kad skiepijimasis yra svarbus procesas visuomenės saugumo užtikrinimui. Norime paraginti senjorus tai padaryti ir greičiau grįžti į įprastą gyvenimą be suvaržymų. Manome, kad pasiskiepijusiems, savo fizine sveikata pasirūpinusiems senjorams, ne mažiau svarbu pagerinti ir emocinę sveikatą“, – apie pasiūlymo teikiamą naudą kalbėjo senjorus kviečiančių įstaigų direktoriai.

Kvietimus, kur nori nemokamai apsilankyti, senjorai, galės išsirinkti pirmojo skiepo metu skiepijimosi įstaigose.

Lietuvos zoologijos sodo atstovė Austėja Rimdžiūtė BNS sakė, jog akcija galios tik naujai besiskiepijantiems senjorams: tie, kurie buvo vakcinuoti anksčiau, ja pasinaudoti negalės.

Kvietimai Kaune ir Kauno rajone bus dalinami nuo balandžio 13 dienos iki gegužės 1 dienos. Skuodo, Mažeikių, Kretingos, Plungės, Šilutės ir Klaipėdos rajonuose – nuo balandžio 14 iki gegužės 1 dienos.

Nuo 2019 m. pradžios kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį visiems norintiems atsiveria Lietuvos muziejų durys – 2018-ųjų metų pabaigoje kultūros ministro įsakymu patvirtinus nemokamo muziejų lankymo tvarką, gyventojai kartą per mėnesį gali nemokamai aplankyti muziejų nuolatines ekspozicijas.

Lankomiausi pagal nemokamo muziejų lankymo tvarką pernai buvo: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (112 381 lankytojas), Lietuvos nacionalinis muziejus (73 284), Trakų istorijos muziejus (51 047), Lietuvos jūrų muziejus (48 477), Lietuvos dailės muziejus (48182), Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (31 046), Kauno IX forto muziejus (10 033).

Kultūros ministerijos prašymu muziejai praėjusiais metais atliko tris apklausas, kurių tikslas – sužinoti visuomenės požiūrį į nemokamą muziejų lankymą ir teikiamas paslaugas, išsiaiškinti muziejų lankytojų srautų struktūrą.

Paskutinės apklausos duomenimis, apsilankymų muziejuose dažnumu išsiskyrė lankytojų grupė, kuri muziejuose lankosi 1–3 kartus per metus – apie 49 proc. apklaustųjų, 4–6 kartus per metus muziejuose apsilankantys teigė apie 39 proc. apklausos dalyvių. Kad tai buvo pirmas jų apsilankymas muziejuje per pastaruosius 10 metų, nurodė apie 13 proc. visų respondentų. Daugiau nei pusė apklaustųjų – apie 55 proc. – muziejuje apsilankė su šeima, 32 proc. – su draugais.

Didžiausias lankytojų grupes sudarė asmenys nuo 30 iki 39 metų (vidutiniškai apie 27 proc.) ir nuo 40 iki 49 metų (vidutiniškai apie 19 proc.).

Užsienio šalių gyventojai, kaip nurodoma Kultūros ministerijos pranešime, sudarė 8 proc. apsilankiusiųjų muziejuose paskutinį mėnesio sekmadienį.

Daugiau nei pusė (apie 58 proc.) apklaustųjų pažymėjo, kad nemokamas muziejų lankymas paskatino juos apsilankyti muziejuje, o dauguma – 95 proc. – liko patenkinti apsilankymu ir planuoja lankytis muziejuose ateityje (98 proc.).

Nemokamai bus galima lankytis šiuose muziejuose:

– Kauno IX forto muziejuje;

– Lietuvos švietimo istorijos muziejuje;

– Lietuvos etnokosmologijos muziejaus dieninės ekskursijose (muziejaus interneto svetainėje pasitikslinti dėl galimos registracijos);

– Trakų istorijos muziejuje ir jo padaliniupse;

– Šiaulių „Aušros“ muziejuje ir jo padaliniuose;

– Maironio lietuvių literatūros muziejuje ir jo padalinyje B. ir V. Sruogų name-muziejuje (Maironio lietuvių literatūros muziejuje 13 val. nemokama edukacinė programa šeimoms, B. ir V. Sruogų namuose-muziejuje 14 val. nemokamas renginys);

– Lietuvos liaudies buities muziejuje;

– Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniuose Signatarų namuose;

– Vinco Kudirkos muziejuje;

– Jono Basanavičiaus gimtinėje ir Jono Šliūpo memorialinėje sodyboje;

– Žemaičių muziejuje „Alka“ ir Žemaičių vyskupystės muziejuje (Žemaičių muziejuje „Alka“ 15 val. vyks parodos „Valstybininkas ir vyskupas Justinas Staugaitis“ pristatymas, istorikės Janinos Bucevičės paskaita ir filmo „Pirmasis Telšių vyskupas Justinas Staugaitis“ (rež. J. Lingys) peržiūra).

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus bilietui taikys 50 proc. nuolaidą, Lietuvos jūrų muziejaus lankytojams, turintiems Lietuvos valstybinės vėliavos spalvų atributus, bus taikoma nuolaida bilietui į muziejų (nuolaidos taikomos bilietą perkant kasoje. Įsigijus bilietą į muziejų bus galima nemokamai dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose „Trispalvė jūroje saugo“ Lietuvos jūrų muziejuje ir pop-up atviruko dirbtuvėlėse „Iškelk trispalvę jūroje“ 4-oje Laivybos istorijos ekspozicijoje), Nacionalinio muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų lankytojo bilietas kainuos 2 eurus, Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniuose Gedimino pilies bokšte, Senajame arsenale, Naujajame arsenale, Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje, Kazio Varnelio namuose-muziejuje ir buv. areštinėje bus taikoma 2 eurų šventinio bilieto kaina ir 1 euro šventinio lengvatinio bilieto kaina.

Valstybės pažinimo centras bus atviras lankytojams nuo 11 iki 21 val. Jame galima aplankyti nuolatinę ekspoziciją ir veikiančias parodas: „19490216: Apsisprendimo šifras“ ir „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“. Veiks kūrybinės dirbtuvėlės vaikams.

Ginklų paroda, kaip ir visi panašaus pobūdžio renginiai Vakarų Europoje, stebina aukšto meninio lygio ir retais artefaktais, atspindi gilias privataus kolekcionavimo tradicijas. Džiugu, kad tokie renginiai pritraukia ne tik platų ratą dilerių ir aukcionų, bet ir gausų kolekcininkų būrį, tarp kurių, beje, daug ir jaunų veidų. Tai džiugina ir rodo, kad ši sritis turi ateitį.

O dabar grįžkime prie Britų muziejaus ir Valeso kolekcijos. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, koks gi ryšys tarp senovinių ginklų parodos ir šių muziejų, kurie yra britų pasididžiavimas? Ogi tai, kad tiek vieną, tiek kitą sukūrė privatūs kolekcininkai, savo laiką, energiją ir pinigus skyrę menui išsaugoti ir jam perduoti ateinančioms kartoms.

Britų muziejus įkurtas 1753 m. Jam pradžią davė airių mokslininko ir kolekcininko sero Hanso Sloane privati kolekcija. Visuomenei muziejus duris atvėrė 1759 m. ir per vėlesnius 250 metų sparčiai augo. Vėlgi privačių kolekcininkų ir mecenatų dėka.

Valeso kolekciją XVIII–XIX a. surinko markizas Hartfordas ir seras Richardas Valesas, kurio našlė 1890 m. kolekciją su visu pastatu padovanojo visuomenei.

Pažymėtina, kad į abu minėtus muziejus lankytojai įleidžiami nemokamai. O lankytojų šie britų pasididžiavimo objektai pritraukia tikrai daug. Su jų rinkiniais gali susipažinti visi, nepriklausomai nuo turtinės ir socialinės padėties. Tai visiška priešingybė Lietuvos pustuštiems muziejams. Kai kas turbūt pasakys – ten gi Londonas, traukos centras, užtai ir lankytojų muziejuose daug. Tačiau ar ne tokie objektai, kaip mano minėti muziejai, ir daro Londoną traukos centru? Ar nevertėtų ir Lietuvos muziejų atverti lankytojams, suteikiant galimybę visuomenei lankytis juose nemokamai?

Beje, abiejuose mano minėtuose Anglijos muziejuose už apsilankymą galima ir susimokėti. Savanoriškai. Todėl labiau kad pasiturintys gali prisidėti prie muziejaus išlaikymo, o mažiau pasiturintys gali šviestis nemokamai. Tai didina apsišvietusių žmonių skaičių tarp nepasiturinčiųjų, ir išsilavinimas kai kuria prasme tampa ne tik turtingųjų privilegija. O išsilavinusi tauta yra kur kas pažangesnė, progresyvesnė ir laisvesnė.

Anot jo, įgyvendinant strategiją rengiamos priemonės apims ir galimybes nemokamai lankytis muziejuose šeimoms su vaikais, taip pat ketinama kurti specialų fondą kultūros paveldo tvarkymui, steigti simbolines kultūros ambasadorių pareigybes šalies reprezentavimui užsienyje.

„Kultūros strategijoje numatytas kultūros paveldo fondo sukūrimas. Jis sutelktų valstybės lėšas, skirtas kultūros paveldo objektų renovacijai ir apsaugai ir kartu padėtų pritraukti privačių rėmėjų lėšas, skatintų mecenatystę. Tokiam fondui, mūsų manymu, būtų galima rasti papildomų lėšų iš valstybės pusės“, – BNS sakė ministras.

Šiuo metu kultūros paveldo tvarkymui valstybė lėšų skiria per Kultūros paveldo departamentą, tačiau paveldosaugininkai nuolat priekaištauja, jog dėl nepakankamų lėšų pavyksta sutvarkyti tik nedaugelį svarbių objektų.

M. Kvietkauskas sako, kad tokį mechanizmą, skatinantį privataus verslo indėlį į kultūros paveldą, svarbu kurti nuogąstaujant, jog nuo 2020-ųjų Lietuvai gali mažėti ES parama.

Dar viena priemonių įgyvendinant strategiją – menininkų-kultūros ambasadorių programa, kuri, jo nuomone, galėtų paskatinti Lietuvos kultūros tarptautinę sklaidą.

„Kultūros ambasadorių programa yra žymiausių Lietuvos menininkų, pripažintų užsienio valstybėse, žinomų, kaip ten Lietuvą atstovaujantys veidai, programa, kuri suteiktų tam tikrą simbolinį statusą Lietuvą reprezentuojantiems menininkams užsienyje, įtrauktų juos nuosekliai į mūsų valstybės kultūros reprezentaciją“, – sakė jis.

Šeimoms – nemokami sekmadieniai muziejuose

Viena idėjų, dėl kurios preliminariai sutarta šią savaitę su nacionaliniais muziejais – kiekvieną sekmadienį nemokamai atverti duris šeimoms su vaikais.

„Kalbėjome apie nemokamą muziejų lankymą kiekvieną sekmadienį vaikams, lydimiems suaugusiųjų. Mūsų manymu, tai galėtų būti kiekvieną sekmadienį pradedant nuo ateinančių metų kartu siūlant labai geras edukacines, pažintines programas“, – pasakojo M. Kvietkauskas.

Anot M. Kvietkausko, šiemet kiekvieną paskutinį sekmadienį nemokamai atvėrus valstybinius muziejus visiems lankytojams, per tris dienas sausį, vasarį ir kovą juose apsilankė 105 tūkst. asmenų. Jo nuomone, tai rodo, jog iniciatyva pasiteisino.

M. Kvietkauskas sako, kad pati dešimtmečio kultūros strategija „Kultūra 2030“ bus pirmas ilgalaikis kultūros politikos dokumentas, kuriuo nustatomi esminiai valstybės vertybiniai principai ir prioritetai kultūrai.

Pakoreguotame dokumente, kurį Vyriausybė turėtų patvirtinti per artimiausius mėnesius, valstybės prioritetas skiriamas nacionalinės reikšmės kultūros plėtrai. Anot M. Kvietkausko, tai reiškia siekį, kad nacionaliniai teatrai, muziejai, koncertinės įstaigos „būtų lyderės ir ta lyderystė būtų užtikrinta „tinkamu finansavimu“. Pačios įstaigos rūpintųsi kultūros darbuotojų kompetencija, būtų atsakingos už „tam tikros kultūros srities raidą“.

„Strategija siekia sustiprinti kultūros ir visuomenės ryšį, kad jis būtų dinamiškesnis, intensyvus, kad kultūra įtrauktų skirtingas žmonių grupes – ir jaunimą (būtų sustiprintos edukacinės veiklos), ir miestuose, ir regionuose gyvenančius žmones, kad kultūra būtų jiems labiau pasiekiama. Kad ji būtų patraukli įvairaus amžiaus žmonėms“, – teigė jis.

Anot jo, vienas svarbesnių žingsnių bus ir ministerijoje parengto kultūrinio turizmo plano įgyvendinimas, kuriuo siekiama stiprinti kultūrinį turizmą tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu.

Pasiūlymų šiam strateginiam dokumentui laukiama iki kitos savaitės vidurio. Tikimasi, kad strategija bus patvirtinta iki vasaros.