Tačiau, frakcijos nuomone, būtina imtis ir kitų sričių tobulinimo: užtikrinti pažadėtų vaiko pinigų mokėjimą bei nemokamas bakalauro studijas Lietuvos studentams, sako LSDD frakcijos narys, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, komentuodamas praėjusią savaitę vykusį frakcijos susitikimą su prezidento patarėjais.

Anot „socialdarbiečių“, nemokamos bakalauro studijos papildomai galėtų kainuoti apie 6 mln. eurų, bet nauda būtų didelė – vaikai iš skurdesnių šeimų galėtų gauti išsilavinimą, jiems nebūtų užkirstas kelias mokytis.

Seimo LSDD frakcijos seniūno pavaduotojas Artūras Skardžius priminė, jog kai kurie Seime pateikti mokesčių įstatymų projektai nėra tinkamos formos. „Automobilių pirmos registracijos mokestis iš esmės nėra taršos mokestis. Jei norime apmokestinti – tai derėtų daryti atsižvelgiant į socialinio teisingumo aspektą – apmokestinti brangesnius automobilius“, – sako A. Skardžius.

Seimo pirmininko pavaduotoja, LSDD frakcijos narė Irena Šiaulienė priminė, jog svarbu, visoms trims institucijoms rasti sutarimą. „Sveikintina, kad ieškote kontaktų, kartu galime įgyvendinti visuomenei reikalingus pokyčius, svarbiausia, kad vienodai visos trys institucijos sutartų ne tik dėl išlaidų, bet ir dėl šaltinių“, – susitikime su Prezidentūros atstovais sakė I.Šiaulienė.

Nemokamos bakalauro studijos papildomai galėtų kainuoti apie 6 mln. eurų, bet nauda būtų didelė.

Prezidentūra buvo pasiūliusi kaip vieną iš šaltinių – didesnį pajamų iš individualios veiklos apmokestinimą, tačiau tik tiems, kurie gauna ministro algos dydžio pajamas. Apmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos, siekiančios iki 35 000 eurų per metus, nebūtų apmokestinamos didesniu efektyviuoju tarifu, nei yra šiuo metu, o atskiriems pajamų rėžiams efektyvusis tarifas netgi šiek tiek sumažėtų. Tokiam pasiūlymui LSDD frakcija galėtų pritarti, bet nepritartų smulkiųjų verslininkų gaunančių mažesnes pajamas didesniam apmokestinimui ar verslo liudijimų naikinimui.

Prezidentūra kaip vieną savo tikslų yra iškėlusį poreikį greičiau didinti pensijas. Prezidentūros „socialdarbiečių“ frakcijai pateiktame pristatyme kalbėta ir apie pensijų nuvertėjimą. Pateikti žingsniai, kaip būtų galima pagerinti pensininkų padėtį: sparčiau didinti bazinę pensiją – nuo 2020 m. sausio 1 d. bazinei pensijai taikomą indeksavimo koeficientą didinti 1,83 proc. punkto; nuo 2021 m. sausio 1 d. bazinei pensijai taikomą indeksavimo koeficientą didinti 1,91 proc. punkto; užtikrinti ilgalaikį bendros ir individualios pensijos dalių didinimo mechanizmo patobulinimą. Pasak Prezidentūros atstovų, Europos Sąjungos šalyse dominuoja mišri pensijų indeksavimo sistema, kai taikomas pagrindinis (automatinis) indeksavimo ataskaitos rodiklis ir lygiagrečiai papildomai taikomi pensijų „nuvertėjimą“ išlyginantys kriterijai.

„Socialdarbiečiai“ atsižvelgdami į koalicijos sutartį teigė, jog planuota sumažinti valstybės valdymo išlaidas 15 proc., deja, Seimą pasiekusiame biudžeto projekte valstybės valdymo išlaidos didėja 8 proc., tad akivaizdu, jog Vyriausybė dėlioja biudžetą neatsižvelgdama į duotus pažadus.

Pasak J. Bernatonio, valstybės valdymo išlaidų mažinimas yra vienas iš biudžeto pajamų šaltinių. Be to, „socialdarbiečiai“ siūlo mokėti didesnius valstybinių įmonių dividendus – daugiau pinigų būtų galima gauti iš „Lietuvos geležinkelių“, „Ignitis“ ar kitų valstybės įmonių.

Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio praėjusią savaitę paklaustas, kada pristatys projektą, A. Monkevičius teigė: „Trejus metus buvo rengiamas (projektas), bet man per tris mėnesius reikia tą padaryti, tai aš dabar jau baigiu“.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras pabrėžė projektą norintis aptarinėti ne Ministrų kabinete, o įtraukiant studentus, suinteresuotas šalis.

„Tai iš tikrųjų užima daug laiko“, – kalbėjo A. Monkevičius.

„Mes labai intensyviai pusantro mėnesio dirbame ir jau baigiame šitą projektą“, – pridūrė jis.

Ministro atstovas spaudai Kęstutis Butvydas BNS antradienį sakė, kad šiuo metu vyksta projekto derinimo diskusijos apie įvairius įgyvendinimo aspektus, galutinių sprendimų dar nėra.

„Diskutuojama su studentų organizacijomis, netrukus prisidės ir aukštųjų mokyklų atstovai“, – teigė K. Butvydas.

A. Monkevičiaus pirmtakė Švietimo ministerijoje Jurgita Petrauskienė manė, kad nemokamos bakalauro studijos gali būti siūlomos besirenkantiesiems tik rinkai reikalingas profesijas ir nepalaikė siūlymo įvesti visuotinį nemokamą aukštąjį mokslą.

Švietimo ir ekonomikos ministrai šią savaitę paskelbė, kad imsis priemonių šiemet finansuoti mokslus visiems būsimiems studentams, kurie pasirinks matematikos, fizikos, elektronikos inžinerijos, mechanikos inžinerijos, bioinžinerijos, biotechnologijų ar informacinių technologijų studijas.

J.Petraukienė tai išsakė ketvirtadienį susitikusi su Lietuvos studentų sąjungos tarybos atstovais, pranešė ministerija.

„Pasak švietimo ir mokslo ministrės, 2017-ieji yra pereinamieji metai. Per juos modeliuojamos nemokamos bakalauro studijos, prie kurių numatoma pereiti 2018 m.“, – sakoma pranešime.

Susitikime aptarti aukštųjų mokyklų tinklo konsolidavimo, stipendijų, bendrabučių ir kiti studentams rūpintys klausimai. Anot ministrės, šiuo metu Vyriausybės inicijuojama aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka leis išspręsti daugelį studentams rūpimų klausimų. Ji taip pat pabrėžė, kad konsolidavus aukštųjų mokyklų tinklą ir nemažinant studijoms bei mokslui skiriamų lėšų, atsiras galimybė didinti paramą studentams, kad jie galėtų pagrindinį dėmesį skirti studijoms, o ne darbui.

Šiuo metu laukiama vizijų dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos. Dabar Lietuvoje veikia 14 valstybinių universitetų bei kelios dešimtys kolegijų. Pristatydami planuojamą reformą premjeras Saulius Skvernelis ir švietimo ministrė sausį sakė, kad po reformos Lietuvoje galėtų likti iki penkių valstybinių universitetų.

„Gavusi siūlymus, valstybė juos įvertins ir investuos į tas sinergijas, kurios kuria didžiausią pridėtinę vertę“, – pranešime cituojama J.Petrauskienė.

Trečiadienį Vyriausybėje rengiamas pasitarimas dėl nemokamų bakalauro studijų galimybės.

"Premjeras yra pasakęs, kad nuo 2015 metų reikėtų pereiti prie nemokamų bakalauro studijų tiems, kurie būtų tais metais priimami į bakalauro studijas", - BNS sakė švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus.

Anot jo, trečiadienį bus pateiktas galimas aukštojo mokslo finansavimo modelis.

"Pristatysime premjerui detaliau visus pliusus, minusus šitos sistemos, kuri galėtų būti svarstoma kaip viena iš alternatyvų", - BNS sakė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

R.Vaitkaus teigimu, pagal vieną iš projektų, valstybė finansuotų visų gerai besimokančių studentų bakalauro studijas. Turintieji akademinių įsiskolinimų mokėtų fiksuotą įmoką už mokslą, kurie neturėtų viršyti 1200 litų.

Taip pat būtų nedidelė dalis studentų, kuriems tektų mokėti ir visą studijų kainą, tai yra jau vieną aukštąjį išsilavinimą įgiję studentai, užsieniečiai ir pan.

Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimais, esant tokiam modeliui, 2015 metais papildomai aukštosioms mokykloms reikėtų skirti 15-20 mln. litų, vėlesniais metais - 50 mln. litų.

Pasak viceministro, studentų priėmimo srautai būtų reguliuojami per sutartis su aukštosiomis mokyklomis.

Dabar dalis studentų į aukštąsias mokyklas priimami į valstybės finansuojamas vietas, dalis moka visą studijų kaina, kuri siekia nuo 2000 iki keliasdešimt tūkstančių litų.

"Tai blogina aukštojo mokslo prieinamumą", - sakė R.Vaitkus.