„Tokį veiksmą tu turėtumei daryti, mano supratimu, pagal politinę logiką, tada, kai tu sakai: šita Vyriausybė ir šita dauguma daugiau dirbti negali, mes ateiname jos pakeisti. Štai elegantiškas būdas – Seimas patvirtintų, kad jau pasitikėjimo šita vyriausybe nėra“, – Žinių radijui trečiadienį sakė politikas.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis praėjusią savaitę pareiškė, jog opozicija tarsis dėl nepasitikėjimo visai Ingridos Šimonytės Vyriausybei.

Jis taip pat pareiškė, jog iš naujo Vyriausybę sudarinėti galėtų valdantieji Tėvynės Sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai.

P. Saudargo teigimu, rengiant nepasitikėjimą Vyriausybe kažkas iš opozicijos lyderių, kad ir pats S. Skvernelis, turėtų imtis atsakomybės ir telkti naują daugumą.

„Tada ta procedūra man atrodytų politiškai logiška. Dabar niekas nesako, kad nori prisiimti atsakomybę. Niekas nesako, kad turi valdančiąją daugumą, sako – tai jūs dirbkit, pažiūrėkime, ar jumis pasitiki“, – sakė Seimo vicepirmininkas.

Gali parodyti Seime balsavimas, kad, tarkime, nėra pasitikėjimo. O tai kas tada? Tai tada yra politinė krizė, nes opozicija nenori prisiimti atsakomybės.

Pasak jo, jeigu paaiškėtų, kad Vyriausybė neturi pakankamo pasitikėjimo, tokiu atveju kiltų politinė krizė.

„Gali parodyti Seime balsavimas, kad, tarkime, nėra pasitikėjimo. O tai kas tada? Tai tada yra politinė krizė, nes opozicija nenori prisiimti atsakomybės, bet štai primeta valdančiajai daugumai tokią terlionę, kad žiūrėkite, dabar jūs patys, štai, jumis nepasitiki, bet jūs toliau dirbkit. Tai yra politinės sistemos virpinimias, kuris nėra labai sveikas“, – teigė P. Saudargas.

Pagal Seimo statutą, Seimo sesijos metu ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų (29), gali pateikti nutarimo, kuriame reiškiamas tiesioginis nepasitikėjimas Vyriausybe, projektą.

Per nepasitikėjimo procedūrą galima klausti visų ministrų, po to iš karto balsuojama dėl nepasitikėjimo Vyriausybe. Toks nutarimas priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra ne mažiau kaip 71.

„Penkių ar šešių ministrų interpeliavimas neduos visiškai jokios naudos ir rezultatas pakankamai aiškus, nes atviru balsavimu balsuojama dėl ministrų interpeliacijos. Aš siūliau opozicinėms frakcijoms ir dabar, kai susitiksime, siūlysiu dar kartą, turbūt reikėtų svarstyti, jei jau tokia eilė ministrų susidariusi, nepasitikėjimą visai Vyriausybei, tai būtų viena procedūra, vienas balsavimas“, – penktadienį interviu Žinių radijui sakė A. Mazuronis.

Pasak jo, toks balsavimas parodytų, ar Ministrų kabinetas turi pasitikėjimą Seime, ir jei balsavimas būtų pozityvus šios Vyriausybės atžvilgiu, tai rodytų, kad ji turi tęsti darbus.

Aš siūliau opozicinėms frakcijoms ir dabar, kai susitiksime, siūlysiu dar kartą, turbūt reikėtų svarstyti, jei jau tokia eilė ministrų susidariusi, nepasitikėjimą visai Vyriausybei, tai būtų viena procedūra, vienas balsavimas.

„Procedūra yra šiek tiek kita, nėra atviro balsavimo, po ministrės pirmininkės atsakymų iš karto einama į slaptą balsavimą, tokiu būdu galima matyti tikresnę politinę atmosferą parlamente, politinį palaikymą arba nepalaikymą. (Reikėtų) padaryti šitą procedūrą ir įsitikinti, ar šitas kabinetas turi palaikymą parlamente, ar neturi“, – kalbėjo A. Mazuronis.

Parlamentaras teigė, kad nepasitikėjimo Vyriausybė procedūra sutaupytų laiko, nes nebebūtų prasmės rengti interpeliacijų atskiriems ministrams, ir atskleistų „labai aiškią situaciją – ar turi palaikymą Vyriausybė“.

„Kad opozicijos gretose to palaikymo nebus, aišku, tačiau tarp valdančiųjų ar visi nuspręs, kad šitos Vyriausybės darbas juos tenkina, (neaišku), nes tamsiuose, gūdžiuose ir šaltuose Seimo koridoriuose iš tiesų pasigirsta ne vienas ir ne du balsai iš valdančiosios daugumos atstovų, kad ši Vyriausybė nesusitvarko“, – sakė A. Mazuronis.

Pagal Seimo statutą, Seimo sesijos metu ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų (29), gali pateikti nutarimo, kuriame reiškiamas tiesioginis nepasitikėjimas Vyriausybe, projektą.

Per nepasitikėjimo procedūrą galima klausti visų ministrų, po to iš karto balsuojama dėl nepasitikėjimo Vyriausybe. Toks nutarimas priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra ne mažiau kaip 71.

Opozicija Seime turi 67 balsus.

Pastaroji interpeliacija Seime surengta rugsėjį energetikos ministrui Dainiui Kreiviui dėl didelių energijos kainų, tačiau opozicijai nepavyko jo atstatydinti.

2021-ųjų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos COVID-19 pandemijos valdymo strategijos interpeliacijos sulaukė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, šiemet birželį dėl susikaupusių problemų žemės ūkyje – žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Abiem atvejais ministrai pareigas išsaugojo.

Seimo opozicija viešai yra įvardijusi ir daugiau ministrų, kurių darbas kelia klausimų ir yra pagrindas interpeliacijai, tarp jų minimi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

B. Johnsonas pasitraukė iš Konservatorių partijos pirmininko pareigų, tačiau nori likti premjeru, kol paaiškės jo įpėdinis – tai gali užtrukti. Tai papiktino ne tik Leiboristų partiją, bet ir torių parlamentarus.

B. Johnsono toriai pirmadienio vakarą paskelbė, kaip bus renkamas pirmininkas. Įpėdinis esą turėtų paaiškėti rugsėjo 5 dieną. Jis arba ji tada automatiškai perims vadovavimą vyriausybei, nes konservatoriais turi daugumą Bendruomenių Rūmuose.

Konservatorių duomenimis, kandidatūros į partijos pirmininko postą turi būti pateiktos antradienį. Pirmasis balsavimas tada vyks trečiadienį, o antrasis – ketvirtadienį. Bus balsuojama tol, kol teliks du kandidatai. Tada nugalėtojas paaiškės po balsavimo paštu.

Partijos lyderio posto sieks 11 kandidatų.

Tai penktas bandymas pareikšti nepasitikėjimą vyriausybe nuo 1976-ųjų, kai šalis po 40 metų diktatūros sugrįžo prie demokratijos. Visgi ši iniciatyva pasmerkta žlugti, turint galvoje, kad 350 vietų parlamente „Vox“ turi tik 52 deputatus, o kiti įstatymų leidėjai skeptiškai vertina tokį žingsnį.

Tačiau ši iniciatyva įstūmė į keblią padėtį dešiniojo sparno opozicinę Liaudies partiją (PP), kuri turi apsispręsti, ar balsuoti prieš nepasitikėjimo pareiškimą ir išlaikyti atsiribojimą nuo ultradešiniųjų stovyklos, ar visgi balsuojant susilaikyti, kad nebūtų supykdytas „Vox“ elektoratas.

Trečiadienį parlamente pradėdamas dvi dienas truksiančius debatus „Vox“ deputatas Ignacio Garriga kaltino P. Sanchezą, kad jis reprezentuoja „melą ir apgaulę“, ir pabrėžė, jog būtina organizuoti naujus rinkimus.

„Ši vyriausybė atsakinga už blogiausią [koronaviruso] pandemijos valdymą pasaulyje“, – sakė I. Garriga ir kaltino premjerą slepiant realią datą, kada virusas pasirodė šalyje.

Ispanija smarkiai nukentėjo nuo pandemijos. Šalyje koronavirusinė infekcija jau nusinešė per 34 tūkst. gyvybių, beveik milijonas ispanų užsikrėtė šiuo virusu – pagal šį rodiklį Ispanija pirmauja tarp Europos Sąjungos valstybių.

2014 metais Santiago Abascalio įkurta „Vox“ perviliojo nemažą dalį PP elektorato, įstumdama šią politinę jėgą į keblią padėtį.

Pastarąjį kartą šalies parlamentas iniciatyvą pareikšti nepasitikėjimą vyriausybe svarstė 2018-ųjų birželį. Tąsyk ją pateikė Socialistų partija, įsiplieskus didžiulio masto korupcijos skandalui, galiausiai nuvertusiam PP ministro pirmininko Mariano Rajoy vyriausybę.

Iniciatyvą pareikšti nepasitikėjimą M. Rajoy vyriausybe palaikė kraštutinių kairiųjų partija „Podemos“, taip pat baskų ir katalonų separatistų frakcijos. Tai atvėrė kelią P. Sanchezui perimti vyriausybės vairą.

Nuo sausio P. Sanchezas vadovauja kairiojo sparno koalicijai, kurią sudaro socialistai ir „Podemos“. Koalicija 350 vietų parlamente turi 155 mandatus.

Paramą Graikijos vyriausybei pareiškė 153 parlamentarai, už nepasitikėjimą balsavo 127.

Graikijos premjeras Alexis Tsipras šią savaitę susitarė su Makedonijos premjeru Zoranu Zajevu, kad šiaurinė Graikijos kaimynė turi vadintis Šiaurės Makedonijos Respublika.

Graikija ilgą laiką ginčijo kaimynės teisę naudoti Makedonijos pavadinimą, nes tai esą gali reikšti teritorines pretenzijas į Graikijos istorinį šiaurinį regioną, irgi vadinamą Makedonija.