Kaip matyti Viešųjų pirkimų tarnybos pateikiamame nepatikimų tiekėjų sąraše, į jį „Alvora“ įtraukta kovo 15 dieną.

Kaip skelbta anksčiau, projekto užsakovė „Amber Grid“ taip pat pareikalavo banko išmokėti „Alvorai“ suteiktas garantijos lėšas.

„Amber Grid“ bankui „Luminor“ praėjusį penktadienį pateikė reikalavimą išmokėti 5,8 mln. eurų GIPL garantijos lėšų. Anot bendrovės, tai pirmas žingsnis, siekiant užsitikrinti tų dujotiekio detalių, kurios neturi reikiamų sertifikatų, pakeitimą rangovo sąskaita.

Įmonė taip pat skelbė rengianti detalių pakeitimo planą, ruošianti tarptautinį konkursą, kurio metu bus atrinktas naujas rangovas.

„Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius apie planus kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą pranešė praėjusį trečiadienį, kai Seimo Audito komitetas aiškinosi situaciją dėl GIPL.

Žiniasklaidai paskelbus ir įmonei nustačius dalies dujotiekio detalių sertifikavimo trūkumus, „Amber Grid“ 2023 metų birželį kreipėsi į prokuratūrą, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Pasak portalo „15min“, „Amber Grid“ sausio 16 dieną pateikė 21 punkto pretenziją „Alvorai“ – jos pareikalauta iki kovo 8 dienos pašalinti darbų trūkumus, pateikiant jungiamųjų detalių sertifikatus.

Apie „Alvoros“ sandorį dėl jungiamųjų detalių su Rusijos koncerno „ChelPipe Group“, remiančio Kremliaus karinę infrastruktūrą, įmone pirmasis 2020 metais pranešė LRT Tyrimų skyrius. Kilus skandalui „Amber Grid“ nurodė „Alvorai“ nutraukti sandorį su rusais ir ieškoti Europos gamintojų.

Įtariama, kad tuomet galėjo būti sukurpta rusiškų detalių priedangos suklastotais Europos įmonių sertifikatais schema, neva „Alvora“ sumontavo „ChelPipe“ jungiamąsias dalis, „pakišdama“ jas po suklastotais Lenkijos, Rumunijos ir Latvijos įmonių sertifikatais.

Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis GIPL pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.

Lietuvos apeliacinis teismas spalio 16 dieną atmetė „Ekobanos“ prašymą laikinai sustabdyti Gynybos ir resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos šių metų liepos 27 dienos sprendimą įtraukti įmonę į šį sąrašą. Tokį pat prašymą rugsėjo pradžioje atmetė ir Vilniaus apygardos teismas.

„Ieškovė („Ekobana“ – BNS) neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, tai yra kad netaikius šių priemonių, būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala ieškovės interesams“, – rašoma teismo nutartyje.

„Ekobana“ teismui teigė, kad Lietuvos kariuomenės birželio 11 dienos sprendimas vienašališkai nutraukti pernai rugpjūtį pasirašytą sutartį yra neteisėtas, nes tai padaryta ne dėl esminio pažeidimo, be to, nutraukiant ją, įmonė nebuvo informuota, jog ji bus įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

„Ekobana“ teigė patirsianti didelę neigiamą žalą, nes 3 metus ji gali būti šalinama iš kitų viešųjų pirkimų – šiuo metu ji dalyvauja beveik 26,5 mln. eurų vertės konkursuose, o jei teismai priimtų palankų jai sprendimą, įmonė nebeturės galimybių pasirašyti sutarčių, nes konkursai bus jau pasibaigę.

Lietuvos kariuomenės teigimu, egzistuoja aiškus viešasis interesas apsaugoti perkančiąsias organizacijas nuo sutarčių su nekokybiškų paslaugų ar prekių tiekėjais. Be to, pasak kariuomenės, 26,5 mln. eurų „Ikobanos“ žala yra tik hipotetinė, dalyvavimas tokios vertės pirkimuose dar nereiškia jų laimėjimo.

Be to, „Ekobanos“ buvimas nepatikimų tiekėjų sąraše nereiškia visiško jos eliminavimo iš viešųjų pirkimų – ji gali dalyvauti procedūrose, net ir būdama šiame sąraše, teigia kariuomenė. 

„Ekobana“, laimėjusi 113 tūkst. eurų vertės Lietuvos kariuomenės 2016 metais skelbtą trijų elektros generatorių pirkimo konkursą, 2017 metais patiekė netinkamus generatorius.

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas birželį rašytame rašte teigė, kad įmonė patiekė mobilius generatorius, kurių maksimalus greitis siekia iki 40 kilometrų per valandą, todėl jie negali važiuoti greitkeliais ar automagistralėmis, kaip pageidavo karinės pajėgos. Todėl kariuomenė nusprendė nepratęsti jų pristatymo termino ir birželio 15 dieną vienašališkai nutraukė sutartį.  

Pasak V. Žuko, „Ekobana“ kariuomenei turi kompensuoti 7 proc. sutarties vertės nuostolių – apie 4,5 tūkst. eurų.

Portalo freedata.lt duomenimis, „Ekobana“ per pastaruosius penkerius metus iš valstybės įmonių bei organizacijų gavo maždaug 36,5 mln. eurų vertės užsakymų, o didžiausias užsakovas buvo elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Vien kariuomenės užsakymų ji yra gavusi už 217 tūkst. eurų (be generatorių pirkimo). 

„Ekobana“ pernai patyrė 2,3 tūkst. eurų grynųjų nuostolių (užpernai – 898 tūkst. eurų), jos pajamos pernai sumažėjo 20,5 proc. iki 24,082 mln. eurų.

Į VPT administruojamą nepatikimų tiekėjų sąrašą įmonės įtraukiamos trejiems metams, jeigu padaro esminių sutarties pažeidimų. Jos per tą laiką negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. 

2016 m. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) įtvirtino Nepatikimų tiekėjų sąrašą (NTS), arba kitaip – juodąjį sąrašą. Jo tikslas – apsaugoti institucijas ir kartu visuomenę nuo nekokybiškai teikiamų paslaugų. Jei bendrovė buvo įtrauka į šį sąrašą ir nepasitaisė, jame išlieka trejus metus. Taip atsitiko, pavyzdžiui, su auksinių šaukštų istorija pagarsėjusia įmone „Nota Bene“, kuri, beje, anksčiau dalyvavo ne tik įprastuose, bet ir įslaptintuose pirkimuose.

Šiuo metu „negarbingųjų“ sąraše – daugiau kaip 30 bendrovių. O patekti į jį paprasta – užtenka nesilaikyti sutarties sąlygų. Tačiau sąrašas negalioja ten, kur paslaugų ir produktų pirkimas po kur kas stipresniu didinamuoju stiklu – gynybos ir saugumo srityje. Institucijos aiškina, kad dviprasmybė atsiranda dėl vienos, neva elementarios priežasties – NTS sudaromas ir taikomas Viešųjų pirkimų įstatymo pagrindu, tačiau tokio sąrašo buvimo nenumato Pirkimų gynybos ir saugumo srityje įstatymas. Du įstatymai – du atskiri gyvenimai.

Saugumo zonas prižiūri nepatikimos įmonės

VPT susidariusį paradoksą vertina neigiamai. Pasak Tarnybos, kai 2016 m. atsirado sąrašas, buvo tik rekomenduojama jo laikytis, tačiau nuo pernai liepos 1 d., papildžius VP įstatymą, įmonės, esančios sąraše, konkursuose dalyvauti negali. Pernai buvo koreguojamos ir Pirkimų gynybos ir saugumo srityje nuostatos, bet NTS į korekcijas nepateko.

VPT direktorės pavaduotoja Jovita Petkuvienė sako, kad Tarnyba buvo atkreipusi dėmesį į atsiradusią landą gynybos ir saugumo srityje, tačiau įspėjamų žodžių pernai niekas neišgirdo. „Pasitaiko, kad tiekėjas, patekęs į nepatikimų tiekėjų sąrašą, dalyvauja ir laimi pirkimų konkursą gynybos ir saugumo srityje“, – teigia J. Petkuvienė.

Vienas iš pavyzdžių – Krašto apsaugos ministerija, kuri pernai jau po liepos 1 d. sudarė įslaptintą sutartį su nepatikima įmone UAB „Būsto švara“. Pasak ministerijos Gynybos resursų agentūros direktoriaus pavaduotojo Dariaus Puidoko, Agentūra nieko negalėjo padaryti ir pripažįsta žinanti, kad tokia landa yra.  Būtent todėl šiuo metu „Būsto švara“ tvarko saugumo zonas.

„Paklausėm VPT ir ji atsakė, kad įmonės šiuo pagrindu negalime atmesti ir turime sudaryti sutartį. Pirkimas buvo vykdomas gynybos srityje ir jis buvo slaptas,  įmonę tikrino saugumo institucijos, davė leidimą, paminėjo, kad ji yra nepatikimų tiekėjų sąraše, bet ji pateikė pigiausią pasiūlymą, ir mes, neturėdami pagrindo nesudaryti sutarties, sutartį sudarėme“, – aiškina D. Puidokas.

Bet tikrasis paradoksas slypi detalėse. O detalė tokia, kad 2017 m. gegužę valymo paslaugas teikianti bendrovė „Būsto švara“ į VPT nepatikimųjų sąrašą dėl sutarties nevykdymo pateko pačios Krašto apsaugos ministerijos rankomis.

Kaip susidarė neįprasta situacija

Ekspertai sako, kad tokie nesusipratimai, kai nelogiškos situacijos tampa realybe, Lietuvoje įprasti. Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius tvirtina, kad gynybos ir saugumo srityje standartai bendrovėms turėtų būti aukštesni negu įprastuose pirkimuose, o bendrovės, patekusios į VPT sąrašą, automatiškai turėtų negalėti dalyvauti įslaptintuose konkursuose. „Tikrai turėtų būti taikomi griežtesni kriterijai. Kartais specialiai neapsižiūrima, bet nenorėčiau taip manyti. Žinome ir G. Žiemelio koncerno įmonių tiekimus, nors jį siūloma įtraukti į NATO nepatikimų tiekėjų sąrašą. Yra tų landų ir jas būtina kuo skubiau užlopyti“, – teigia M. Laurinavičius.

Dirbtinai ribojama konkurencija

Kodėl valymo paslaugas reikia pirkti įslaptintai, nėra visiškai suprantama Viešųjų pirkimų tarnybai. Įmonė, kad galėtų teikti patalpų valymo paslaugas saugumo zonoje, turi turėti patikimumo pažymėjimą, o darbuotojai – leidimus dirbti su įslaptinta informacija. Bet VPT pabrėžia, kad institucijos, pirkdamos tokias paslaugas, gali piktnaudžiauti. Pavyzdžiui: patalpoje yra tik du saugumo zonai priskiriami kabinetai,  o darbuotojai patys galėtų prižiūrėti valytoją, bet institucija vis tiek pasirenka pirkti valymo paslaugas pagal Gynybos įstatymą. Kartu taip galbūt ribojama konkurencija, nes ne visos įmonės turi patikimumo pažymėjimą.

Jeigu koks nors kriterijus nebūtų numatytas, tai atvertų galimybes įmonėms, kurios pagal kitus aspektus yra nepatikimos, tokiose tikrai svarbiose jautriose srityse dalyvauti ir laimėti.

Pasak J. Petkuvienės, pirkimai saugumo ir gynybos srityje tikrinami kasmet ir kasmet randama pažeidimų. 2015 m. 49 proc. pirkimų buvo atlikti nusižengiant įstatymui. O pažeidimai esą visada vienodi – dirbtinai ribojama konkurencija. „Jie aiškina savo diskrecijos teise pasirinkti tam tikrą prekę. Jie sako geriausiai žinantys,  ko jiems reikia. Jiems reikia patikimų tiekėjų. Vis dėlto nėra aišku, kodėl tokių ribojimų yra“, – sako J. Petkuvienė.

O padidinto saugumo pirkimų įstatymu naudojasi ne tik Krašto apsaugos ministerija. Ne viena iš svarbiausių valstybės institucijų perka įslaptintas paslaugas. O tai reiškia, kad ne viena ir ne dvi institucijos galbūt leidžia praslysti „negarbingoms“ įmonėms. „Visa Lietuva naudojasi. Policija naudojasi, pirkdama ginklus ir karinę techniką, taip pat atlikdama įslaptintus sandorius. O tokius sandorius atlieka ir Lietuvos bankas, Valstybės vadovybės apsaugos departamentas, Užsienio reikalų ministerija ir pan.“, – aiškina D. Puidokas.

Nepatikimi – tik tie, kurie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui

Bet situacija nėra kritinė. 2011 m. priimtas Pirkimų gynybos ir saugumo srityje įstatymas bendrovėms numato tam tikrus standartus. Be visų biurokratinių niuansų, jos privalo turėtų patikimumo pažymėjimą ir nekelti grėsmės nacionaliniam saugumui. Pastarąjį kriterijų nustato saugumo tarnybos. Tačiau sąrašo,  kokios tai įmonės, nėra. Ekspertai įsitikinę, kad toks sąrašas galėtų atsirasti. J. Petkuvienė pritaria, kad toks papildomas sąrašas atsirastų, bet reikėtų nustatyti atsiradimo sąraše kriterijus, o tai gali pakišti koją: „Jeigu koks nors kriterijus nebūtų numatytas, tai atvertų galimybes įmonėms, kurios pagal kitus aspektus yra nepatikimos, tokiose tikrai svarbiose jautriose srityse dalyvauti ir laimėti.“

Politikos apžvalgininkas M. Laurinavičius mano, kad landų įstatymuose praslysti saugumui pavojų keliančioms įmonėms vis dar yra ir tai ne tik Lietuvos problema. Anot jo, dabar Lietuva pati sau sako suprantanti, kaip veikia, pavyzdžiui, Rusijos grėsmė, bet į Vakarus supratimas tik dabar pradeda ateiti: „Visos D. Trumpo istorijos daug ką atskleidžia. Ir paskutinė istorija su rusų oligarcho V. Vekselbergo pinigais rodo, kaip apeinami saugikliai, kurie tarsi yra, bet mes dažnai į tai nekreipiame dėmesio.“

Vienas iš artimiausių pavyzdžių Lietuvoje – oro erdvę šiandien stebi rusų gamybos radarai ir sistemos. Nors šios oficialiai pirktos iš ispanų, diegtos kartu su Rusijos kapitalo bendrove.

Vis dėlto šiuo metu vieną pažadą ketinama įgyvendinti. Pirkimų gynybos ir saugumo srityje įstatymas koreguojamas Ūkio ministerijos ir tikimasi, kad Seimas jį spės priimti iki kitų metų pradžios. Tarp naujausių pataisų – ir Viešųjų pirkimų tarnybos nepatikimų tiekėjų sąrašo atsiradimas. Jeigu Seimas projektą patvirtins, pataisos įsigaliotų nuo 2019 m. sausio.

Bet pusantrų metų landa niekur neišnyksta. Neišnyks ji net ir tuomet, kai slaptų paslaugų konkursas bus paskelbtas šių metų pabaigoje, o sutartys su negarbinguoju sudaryta 2019 m. Tokiu atveju naujai įstatymo redakcijai pradėjus veikti 2019 m. pradžioje, pataisos atgaline tvarka negalios.

Lietuvos Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnyba dienraščiui „Verslo žinios“ patvirtino, jog kai kurios Lietuvos institucijos naudoja šios įmonės produktus.

„Nacionalinio kibernetinio saugumo centro funkcijas vykdanti Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos nerenka statistinių duomenų apie programinės įrangos naudojimą Lietuvos viešajame sektoriuje, tačiau centrui žinoma, kad kai kuriose Lietuvos institucijose (taip pat valstybiniame sektoriuje) naudojama minimos kompanijos programinė įranga“, - nurodė centras.

Parlamentaras konservatorius Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) ir Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovus, prašydamas įvertinti galimybę kompaniją „Kaspersky Lab“ įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

VPT vadovės Dianos Vilytės teigimu, tarnyba tokių įgaliojimų neturi. Jos teigimu, šiais klausimais „reikia diskutuoti ir kalbėtis su perkančiomis organizacijomis, kurios yra įsigijusios tas paslaugas“.

„Reikia žiūrėti, kiek yra pirkimo sąlygose aprašyti tie saugumo dalykai, kokios yra sutarties sąlygos. Tai yra individualus darbas. Mes galvosime, ką iš principo reikėtų daryti valstybei“, - BNS sakė D.Vilytė.

Valstybės saugumo departamentas situaciją komentuoti BNS atsisakė.

JAV Generalinė paslaugų administracija, tvarkanti viešuosius šios šalies pirkimus, pašalino „Kaspersky Lab“ iš kai kurių tiekėjų sąrašų. Tai padaryta netrukus po to, kai Federalinio tyrimų biuro agentai, vykdydami kontržvalgybos tyrimą, apklausė Jungtinėse Valstijose dirbančius „Kaspersky  Lab“ darbuotojus apie jų įmonės veiklą.

„Kaspersky Lab“ sako, kad yra nepriklausoma nuo Kremliaus.

"Anksčiau perkančiosios organizacijos kalbėjo, kad kaip išganymo laukia Viešųjų pirkimų įstatymo įsigaliojimo, tikino, kad visus blogiukus ves prie gėdos stulpo. Prabėgo metai, o nepatikimų tiekėjų sąrašas - trumputis", - teigė Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė.

Jos teigimu, pagrindinė priežastis yra tai, jog anksčiau sudarytose sutartyse su tiekėjais perkančiosios organizacijos neįvardindavo sąlygų, kas laikoma esminiu sutarties pažeidimu. Tai iš esmės retai daroma ir naujose sutartyse, todėl be teismų yra sunku įrodyti, kad tiekėjas buvo nepatikimas.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį nepatenkino „Nota Bene“ prašymo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Valstybės saugomų teritorijų tarnybos sprendimo galiojimą.

Teismo teigimu, įmonė nepateikė įrodymų ir argumentų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.

Saugom  teritorijų tarnyba „Nota Bene“ į „juodąjį tiekėjų sąrašą“ įtraukė dėl to, kad bendrovė nesugebėjo įvykdyti šių metų pradžioje sudarytos sutarties dėl turizmo prekių įsigijimo. Šios sutarties, kuri buvo nutraukta rugsėjo pradžioje, vertė siekė apie 35 tūkst. eurų.

„Teismas pažymi, kad pirkimo objektas - turizmo reikmenys, dėl kurio tarp šalių yra sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, yra neabejotinai strategiškai svarbus valstybei bei atsakovui ir jo nuolatinių funkcijų vykdymui, todėl nevykdant ar netinkamai vykdant pasirašytą sutartį, kylą grėsmė atsakovo tiesioginei veiklai. Pažymėtina ir tai, kad „Nota Bene“ neįrodė pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes prašymas iš esmės grindžiamas tuo, jog sutartis buvo nutraukta ne dėl esminio jos pažeidimo, tačiau minėta aplinkybė bus teismo įvertinta tik nagrinėjant bylą iš esmės, o ne prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo metu“, - rašoma teismo nutartyje.

Į nepatikimų tiekėjų sąrašą „Nota Bene“ Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos sprendimu įtraukta rugsėjo pabaigoje. Tai reiškia, kad valstybės institucijos trejus metus galės neleisti įmonei dalyvauti jų organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose.

„Nota Bene“ visuomenei tapo žinoma Viešųjų pirkimų tarnybai rugpjūčio pabaigoje paskelbus, kad įvairius virtuvės įrankius iš šios įmonės Lietuvos kariuomenė pirko aštuonis kartus brangiau nei rinkoje. Šie įrankiai iš bendrovės įsigyti iš viso už 4 tūkst. eurų vykdant sutartį, kurios vertė siekia maždaug 174 tūkst. eurų.

Teismo nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.