Lietuvos partizanų memoriale surengtoje ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Raimundas Vaikšnoras ir kiti svečiai.

„Lietuvos saugumas nėra savaime suprantamas. Kaip ir nėra savaime suprantamas mūsų kaimynų ar visos Europos saugumas. Vėl turime siųsti aiškią žinią, kad nesileisime gąsdinami, kad neleisime mums primesti savo valios, kad neleisime atimti teisės patiems nuspręsti, kaip norime kurti savo valstybę“, – teigė Ž. Tomkus.

„Šiandien esame pasirengę apginti savo kraštą ir savo vertybes. Galime didžiuotis stiprėjančia kariuomene. Turime vieningų sąjungininkų. Siekiame, kad kiekvienas Lietuvos pilietis būtų pasiryžęs ir pasirengęs apginti Tėvynę“, – sakė jis.

Miknių-Pėtrėčių sodyboje vykusios ceremonijos metu Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai atliko tris salves: Lietuvos valstybei, Laisvei ir Nepriklausomybei; 1918 metų vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams ir LLKS Tarybos 1949 metų vasario 16-osios Deklaracijos signatarams.

Taip pat buvo padėtos gėlės prie paminklo Nepriklausomybės deklaracijos signatarams atminti.

Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai surengė ginkluotės, ekipuotės ir karinės technikos ekspoziciją prie partizanų bunkerio.

1949-ųjų vasario 16-ąją į suvažiavimą Minaičiuose susirinkę visos Lietuvos partizanų apygardų atstovai paskelbė įkuriantys vieną pasipriešinimo organizaciją – Lietuvos laisvės kovos sąjūdį – ir priėmė politinę deklaraciją.

Joje konstatuota, jog LLKS taryba yra aukščiausiasis tautos politinis organas, vadovaujantis politinei ir karinei tautos išlaisvinimo kovai, kad būtų atkurta nepriklausoma demokratinė respublika.

Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.

„Negali būti jokio tarpininkavimo tarp demokratinės teisės ir nepaklusnumo, neteisėtumo“, – sakė jis parlamentui kitą dieną po to, kai Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas) ir įstatymų leidėjai pasirašė vadinamąją nepriklausomybės nuo Ispanijos deklaraciją.

Pasak Ispanijos premjero, šį mėnesį Katalonijoje surengtas referendumas buvo strategijos dalis, siekiant „primesti nepriklausomybę, kurios nori labai nedaugelis ir (kuri) niekam nereikalinga“. Susidariusią krizę jis pavadino „vienu sunkiausių tarpsniu mūsų šių laikų istorijoje“.

Pasak M. Rajoy, Katalonijos regiono valdžia pažeidė įstatymus surengdama spalio 1 dienos referendumą ir pakurstydama gatvių protestus, kad iš pažiūros legitimizuotų šį balsavimą. Jis taip pat sakė, kad niekam nederėtų didžiuotis Katalonijos referendumu ir nė viena šalis nepalaiko Katalonijos siekio atsiskirti nuo Ispanijos.

M. Rajoy'us nepritarė C. Puigdemono nepriklausomybės planui, vadindamas jį „pasaka“.

„Jis nėra taikus, nėra laisvas, jo nepripažins Europa, ir dabar visi žino, kad tai kainuos“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje kelių didelių bendrovių sprendimą iškelti savo būstines iš Katalonijos.

Po referendumo, kurį Madridas ir Ispanijos teismai pripažino neteisėtu, C. Puigdemontas ne kartą ragino susidariusią krizę spręsti per tarpininkus.

Anksčiau trečiadienį interviu CNN jis vėl pasiūlė paskirti tarpininką, kuris padėtų spręsti esamą krizę.

„Galbūt, mums būtų lengviau kalbėtis, jeigu du žmonės, atstovaujantys Ispanijos vyriausybę, ir du žmonės, atstovaujantys Katalonijos vyriausybę, paprasčiausiai susitartų dėl vieno dalyko, pavyzdžiui, įvardintų tarpininką“, – sakė jis.

C. Puigdemontas antradienį regiono parlamente paskelbė, kad jis po Madrido uždrausto referendumo priėmė „Katalonijos žmonių mandatą paskelbti nepriklausomą respubliką“.

Oficialiai paklaus dėl nepriklausomybės paskelbimo

Ispanijos premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) trečiadienį paskelbė, kad jo vyriausybė oficialiai paragins Katalonijos lyderius atsakyti, ar šio regiono nepriklausomybė buvo paskelbta, ar ne.

"Šį rytą kabinetas susitarė oficialiai paprašyti Katalonijos vyriausybės patvirtinti, ar ji paskelbė Katalonijos nepriklausomybę", - vyriausybės vadovas sakė televizijos transliuotoje kalboje.

Premjeras pridūrė, kad šis žingsnis yra reikalingas kaip pagrindas tolesniems sprendimams priimti, vadovaujantis konstitucijos straipsniu, numatančiu galimybę centrinei vyriausybei įsikišti ir perimti visas arba dalį Katalonijos regiono vyriausybės galių.

Ankstesnę dieną Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas) paskelbė, kad atsiskyrimo procesas bus tęsiamas, bet atidėjo jį kelioms savaitėms, siekdamas inicijuoti derybas.

Trečiadienį regiono vyriausybė teigė, kad C. Puigdemont'o ir separatistų įstatymų leidėjų pasirašyta nepriklausomybės deklaracija tėra „simbolinis veiksmas“.

Ispanija savo ruožtu pareiškė, kad nepriklausomybės paskelbimas yra nepriimtinas ir pridūrė, kad jis grindžiamas negaliojančiu pripažinto referendumo rezultatais.

Madrido centrinė vyriausybė trečiadienį surengė nepaprastąjį posėdį ir pažadėjo, kad nagrinės „visas galimybes“ užkirsti kelią Katalonijos atsiskyrimui.

Ryžtingai nusiteikęs M. Rajoy anksčiau sakė neatmetantis galimybės įvesti tiesioginį valdymą pusiau autonominiame regione, besiribojančiame su Prancūzija.

ES raginimas

Europos Sąjunga trečiadienį paragino „visapusiškai gerbti Ispanijos konstitucinę santvarką“, Katalonijos vadovams pareiškus, kad jie turi mandatą paskelbti regiono nepriklausomybę, tačiau atidės šį žingsnį, kad būtų sudarytos sąlygos dialogui.

„(Europos) Komisija atidžiai stebi situaciją Ispanijoje ir kartoja savo ankstesnį raginimą visapusiškai gerbti Ispanijos konstitucinę santvarką“, – žurnalistams sakė ES vykdomosios valdžios institucijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis.

Nežinomos pasekmės

Kai kurie politiniai lyderiai Katalonijoje, Ispanijos ir Europos lyderiai reiškė nepritarimą atsiskyrimui ir nuogąstauja dėl galimų didžiausių Ispanijos neramumų nuo jos perėjimo prie demokratijos 8-ajame dešimtmetyje.

C. Puigdemont'as ir jo sąjungininkai ne parlamento salėje pasirašė nepriklausomybės deklaraciją, bet tada jis ją suspendavo ir vėl paragino surengti dialogą, AFP sakė regiono vyriausybės atstovas.

Ispanija ir Katalonija dabar žengia į nežinomybę, nes Madridas ne kartą sakė, kad nepriklausomybės klausimo neaptarinės.

Studentas iš Barselonos Marcas Cazesas (Markas Kazesas) sakė: „Nesitikiu, kad nepriklausomybė bus paskelbta šiandien, dėl visų tų procesų, kuriuos pradėjo Ispanijos vyriausybė, su policijos veiksmais ir grasinimais.“

Katalonija spalio 1 dieną surengė nepriklausomybės referendumą, kuriuo, pasak centrinės vyriausybės, buvo pažeista Ispanijos konstitucija.

Maždaug 90 proc. balsavusiųjų pasisakė už nepriklausomybę, bet balsavimas buvo menkai stebimas, o daug katalonų, nepritariančių atsiskyrimui, boikotavo plebiscitą, kurį Madridas vadina neteisėtu.

Krizė išprovokavo didelį netikrumą verslui viename turtingiausių regionų ketvirtoje pagal dydį euro zonos ekonomikoje.

Prieš antradienio parlamento sesiją Ispanijos vertybinių popierių rinka smuko beveik 1 proc., o virtinė kompanijų jau perkėlė savo juridines buveines – bet ne darbuotojus – iš Katalonijos į kitas šalies dalis.

Nepriklausomybės reikalavimai savo kalbą ir kultūrą turinčioje Katalonijoje reiškiami jau ne vieną šimtmetį.

Tačiau Ispanijos Konstitucinio Teismo 2010 metų sprendimas susilpninti statutą, kuriuo Katalonijai buvo suteiktos papildomos galios, drauge su didele Ispanijos ekonomine krize padidino paramą nepriklausomybei.

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Radviliškio rajono Minaičių kaimo Miknių-Pėtrėčių sodyboje sekmadienį paminėtos 66-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo metinės.

Lietuvos laisvės kovotojų atminimą pagerbė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės viršininkas pulkininkas leitenantas Vidmantas Raklevičius ir kiti svečiai, teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime.

Renginyje dalyvavo Lietuvos kariai iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų, Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai prie Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio memorialo padėjo gėlių. Rikiuotėje taip pat stovėjo Italijos ir Lenkijos karinių oro pajėgų kariai, šiuo metu vykdantys NATO oro policijos misiją ir JAV kariai. Prie rikiuotės prisijungė ir Lietuvos šaulių sąjungos šauliai. Renginyje taip pat dalyvavo Karinių oro pajėgų orkestras.

1949 metų vasario 2-22 dienomis tuometiniame Mėnaičių kaime buvo sušauktas visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Deklaracija, kuria pasirašė Jonas Žemaitis-Vytautas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Leonardas Grigonis-Užpalis, Juozas Šibaila-Merainis, Vytautas Gužas-Kardas, Aleksandras Grybinas-Faustas, Petras Bartkus-Žadgaila ir Bronius Liesis-Naktis, kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.

Bunkerio, klėties ir paminklo statymo darbai buvo pradėti 2010 metų pavasarį, o baigti – rudenį. Memorialo įkūrimo iniciatoriai - Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Radviliškio rajono savivaldybė ir LLKS.

Kryme promaskvietiški įstatymų leidėjai antradienį balsavo už regiono nepriklausomybę nuo Ukrainos, artėjant savaitgalį rengiamam referendumui, kuriame žmonės turėtų pasakyti, ar norėtų, kad Krymas būtų Rusijos Federacijoje.

Krymo Aukščiausioji Taryba patvirtino „Krymo autonominės respublikos ir Sevastopolio“ nepriklausomybės deklaraciją; iš 81 dalyvavusio posėdyje parlamentaro 78 balsavo „už“, sakoma Krymo parlamento spaudos tarnybos pranešime.

Agentūros, remdamosi savo šaltiniais, praneša, kad tas dokumentas būtinas referendumui ir Krymo prisijungimo prie Rusijos įforminimui.

Kijevo apygardos administracinis teismas, savo ruožtu, kovo 5 dieną sustabdė virtinę Krymo Aukščiausiosios Tarybos sprendimų.

„Atsižvelgiant į administracinio teismo (paskelbtą) minėtų Krymo Aukščiausiosios Tarybos sprendimų sustabdymą, visi Sergejaus Aksionovo, kaip Krymo ministrų tarybos pirmininko, veiksmai ir sprendimai ... yra neteisėti ir laikomi įvykdytais be atitinkamo teisinio pamato“, - vėliau pakomentavo Ukrainos generalinė prokuratūra.

Be to, virtinės Krymo politikų atžvilgiu buvo iškeltos baudžiamosios bylos.

Tuo tarpu Rusijoje po 10 dienų turi būti svarstomas įstatymo projektas, pagal kurį bus galima priimti naujas teritorijas remiantis jose įvykusiais referendumais.