Ansambio "Nerija" atsisveikinimo koncertai lapkričio 11 d. dar vyks Vilniuje, 17 d. – Klaipėdoje, 22 d. – Alytuje, 24 d. – Kaune, 25 d. – Šauliuose (papildomas koncertas), 27 d. – Alytuje (papildomas koncertas), sausio 5 d. – Marijampolė (papildomas koncertas).

Koncertas prasidėjo garsiausių "Nerijos" dainų popuri ir nuo pat pirmų akimirkų publika savo numylėtinius pasitiko audringomis ovacijomis – tokiomis, kokias galima užsitarnauti tik per 50 metų.

Viso koncerto metu žiūrovai galėjo stebėti savo mylimus atlikėjus, kurie buvo įsitaisę scenos centre, patogiuose foteliuose. Toks nematytas sceninis sprendimas buvo priimtas norint pagerbti dainininkus.

Tai buvo pirmas kartas jų ilgoje karjeroje, kai savo koncertą jie matė ne iš užkulisių. Vienintelis Simonas Donskovas pasiprašė nebūti sodinamas scenoje. Atlikėjas garsėja kuklumu ir labai jaudinasi, todėl jam ramiau buvo būti įprastoje vietoje – už scenos.

"Žmogus pradeda savo gyvenimo kelią, nueina jį ir pabaigia. Taip ir kiekviena muzikos grupė. Bet ne kiekviena grupė galėjo nugyventi tokį prasmingą kelią. Mūsų dainos mus pergyvens. Šitą solistų branduolį galima vadinti legenda. Ne kiekviena grupė gali didžiuotis užsitarnavusi legendinės vardą. O "Nerija" gali. Todėl atsisveikiname, bet nereikia ašarų", – sakė N.Tallat-Kelpšaitė ir uždainavo vieną garsiausių savo dainų "Ne, nereikia ašarų".

Po jos į avansceną išėjo V.Pauliukas su savo populiariausiomis dainomis. "Raganų puota", "Dar ne ruduo", "Birželio rytą" – sunku apsispręsti, kuris šių superšlagerių yra garsiausias.

"Jūs tikriausiai puikiai žinote mano titulinę "Nerijos" dainą. Norėčiau, kad drauge padainuotume", – ragino L.Žemaitytė, pristatydama dainą, kurią tikrai žino kiekvienas estrados gerbėjas – "Vėjas padainuos". O per Kęstučio Lušo energinguosius "Raudonus šermukšnius" salėje į viršų kilo rankos.

"Aš norėčiau pasakyti, kad šitą legendą sukūrė ne tik žmonės esantys scenoje, bet ir pirmasis "Nerijos" vadovas Romualdas Bieliauskas bei daugybė puikių muzikantų. Bet labiausiai noriu padėkoti jums, jūs taip pat kūrėte šią ilgametę, beveik penkių dešimtmečių legendą", – tikino A.Čapas.

Jis pasirinko netradicinį sprendimą ir padainavo dainą "Kai bunda miškai", kuri, jo paties teigimu, neskambėjo maždaug 40 metų. O štai apie "Pašauki mane" to pasakyti negalima, nes daina sėkmingai skamba ir šiandien – su ja jau ne viena karta užaugo.

Per koncertą skambėjo daug gražių žodžių. "Kad jūs lydėtų meilė ir kad žiūrėdami vienas kitam į akis džiaugtumėtės gyvenimu", – linkėjo B.Petrikytė. Atlikusi "Man nereikia vėjo" ir "Ateina metas" bei pademonstravusi, kad bėgantis laikas nedaro įtakos jos galingam balsui.

"O dabar aš noriu pristatyti savo pirmąją meilę. Klaipėda, mokykla, aš kiekvieną dieną sekdavau paskui jį, kai eidavo į salę repetuoti. Jis toks gražus ir manęs nepastebėdavo. Taigi – S.Donskovas", – savo kolegą pristatė B.Petrikytė.

"Nebežinau, kaip dabar dainuoti po tokio pristatymo", – kuklinosi šis. Bet atliko net tris kūrinius: "Jau ruduo", "Gyvenimas gražioj šaly" ir "Laiko ratas".

"Kai aš išėjau iš "Nerijos", atėjo šitas žmogus. Ir aš labai džiaugiuosi, kad mums neteko konkuruoti", – pristatydamas E.Kučinską juokavo S.Donskovas.

"Mes buvome svarbūs, bet vienas buvo pats svarbiausias. Deja, jo gyvenimo žvaigždė užgeso, tačiau jo estrados maestro žvaigždė švies amžinai", – sakė E.Kučinskas ir atliko Stasiui Povilaičiui skirtą jautrią dainą "Langas".

Koncertas baigėsi kaip ir prasidėjo – bendra daina ir audringais plojimais.

Pilnutėlė Klaipėdos “Švyturio” arena penktadienio vakarą minėjo Lietuvos estrados legendos – grupės “Nerija” 45-tą jubiliejų ir sveikino garsiausius šio kolektyvo solistus: Vitalijų Pauliuką, Nijolę Tallat-Kelpšaitę, Antaną Čapą, Laimą Žemaitytę, Simoną Donskovą, Birutę Petrikytę ir Edmundą Kučinską. Susirinkę jautriai paminėjo ir koncerto sumanytoją, garsiausią “Nerijos” solistą, Lietuvos estrados maestro Stasį Povilaitį, kuriam šio koncerto sulaukti, deja, nebuvo lemta.

Maestro atminimas buvo pagerbtas daina “Langas”, kurią atliko E. Kučinskas. Suskambus prasmingiems jos žodžiams publika neraginama ėmė kilti iš savo vietų ir visą dainą išklausė stovėdama užgniaužusi kvapą. Iki ašarų jaudino ir staiga arenoje pasigirdęs S.Povilaičio balsas. Dainą “Ateis tokia diena” scenoje atliko Karina Skambinė drauge su iš įrašo sklindančiu S.Povilaičio balsu.

Šią dainą gyvai duetas buvo atlikęs prieš kelis metus, kuomet maestro minėjo savo sceninės veiklos penkiasdešimtmetį. Nors S.Povilaičio vardas scenoje skambėjo dar ne kartą, jis pats būtų niekaip nesutikęs, kad  legendinės “Nerijos” jubiliejus virstų jo atminimo vakaru. Tai suprasdami kolegos pasistengė, kad koncertas vyktų būtent taip, kaip S.Povilaitis dar vasarą buvo sumanęs.

Simboliška, kad pirmas jubiliejinis “Nerijos” koncertas įvyko Klaipėdoje. Būtent čia 1970 metais ir susikūrė ansamblis.  Lapkričio 21 d. iškilmingas “Nerijos” jubiliejus atkeliauja į Kauną.

Klaipėdoje dainininkai savo ilgamečiams gerbėjams dovanojo garsiausias dainas, kurios publiką ir linksmino, ir jaudino, ir žadino brangius prisiminimus.  Koncertui akomponavo orkestras “Vilniaus sinfonietta”, dirigavo charizmatiškasis Vytautas Lukočius.

“Šiandien viskas leidžiama, jei norite pašokti – atsistokite ir šokite. Jei norite dainuoti, dainuokite kartu”, - susirinkusius kvietė vakaro vedėjas Vytautas Rumšas jaunesnysis.

Jubiliejinį vakarą pradėjo V. Pauliukas. Tarp garsiausių jo kūrinių suskambo  “Dar ne ruduo” ir  kultinė  “Raganų puota”.  “Jaučiuosi puikiai, tiek daug pažįstamų veidų. Jūs tikrai ne pirmą kartą mūsų koncertuose”, - sakė V.Pauliukas.

“Nerija” buvo mūsų šeima ir namai”, - prisipažino N. Tallat-Kelpšaitė atlikusi “Ne, nereikia ašarų” ir “Alyvos žydės”. Lietuvos estrados primadona buvo viena iš “Nerijos” įkūrėjų ir pirmoji solistė. Publika jai plojo atsistojusi.

A. Čapas savo pasirodymą pradėjo nostalgišku kūriniu “Suvalkijos berniokas”.  Skambėjo ir “Vien tik mums”, kuriai žodžius parašė S.Povilaitis. “Todėl ji ir tapo tokia populiari”, - buvusio kolegos poetiniam talentui lenkėsi A.Čapas. Po pasirodymo šis “Nerijos” džentelmenas priimdamas puokštes gėlių galantiškai bučiavo damoms rankas.

L. Žemaitytė už savo garsiosios dainos “Žaisliukai” žodžius taip pat dėkojo S.Povilaičiui. Muziką dainai parašė žmogus, be kurio “Nerija” nebūtų buvusi legenda – jos ilgametis vadovas Romualdas Bieliauskas (1943–1979).

Dainą “Žaisliukai” jis parašė tuomet neseniai gimusiai savo dukrai, kurią  savo vadovaujamo ansamblio garbei pavadino Nerija. Tai, kad “Nerija” jos nariams buvo daug daugiau nei darbas liudija ir dar vienas  ansamblio garbei pavadintas vaikas – A.Čapo sūnus Nerijus.

Klaipėdiečiai plojimais pasitiko savo miestietį S. Donskovą ir jo hitą “Laiko ratas”. V. Rumšas prisiminė jau anekdotu virtusį šio “nerijiečio” įprotį: jis prieš koncertus niekuomet nė kąsnio į burną neimdavo, tačiau nulipęs nuo scenos visuomet sukirsdavo porciją rūkytų lašinukų.

B.Petrikytė scenoje pademonstravo beribes laiko neveikiamas savo balso galimybes. “Aš taip jaudinuosi, kas visa drebu”, - prisipažino ji. Kad ir ką besakytų, dainuojant to jaudulio nebuvo justi.  Ši “Nerijos” solistė tiesiog džiazavo -  garsios dainos suskambo visiškai naujai.

Dar vieną garsų klaipėdietį  - Edmundą Kučinską - salė pasitiko ovacijomis. Šiam žmogui savo populiarumo įrodinėti nereikia. Visai neseniai  jis su savo soliniu koncertu surinko pilną “Švyturio” areną. Šešiasdešimtmetį švenčiantis E. Kučinskas šiuo metu yra aktyviausiai koncertuojantis “nerijietis” – gruodžio mėnesį suplanuotas net 15-kos jo solinių koncertų turas per Lietuvą.

Koncerto finale  “Nerijos” vyrai drauge atliko “Vėl švieski man vėl”, o visi solistai drauge  -  “Te skries aplink” – vienintelę dainą, kurią “nerijiečiai” ir   anais laikais dainuodavo drauge.  Publika  išprašė pakartoti ir dar ilgai nepaleido nuo scenos savo mylimų dainininkų.