Neigiamai veikia visą organizmą
„Nervinę įtampą kiekvienas žmogus išgyvena subjektyviai – viskas priklauso nuo aplinkybių, stresą sukeliančių veiksnių stiprumo. Be to, skiriasi ir žmonių adaptyvumas, – pastebėjo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja psichiatrė Agnė Šapolienė.
Pasak jos, šiaip nerimas yra sveika emocija, padedanti mobilizuotis, susikaupti, įveikti sunkumus. Patyrus tokią trumpalaikę emociją per daug sukti galvos nereikėtų.
Tačiau kai įtampa patiriama ilgą laiką ir su ja sunku susitvarkyti, sudėtinga susikaupti, dirbti, ypač – protinį darbą, nerimas tampa patologinis. Tai pablogina bendrą žmogaus emocinę savijautą, gali pasireikšti depresija, panikos, generalizuoto nerimo ir kiti sutrikimai, atsiliepti ir rimtesniais fiziologiniais negalavimais.
„Nerimas sukelia psichologinius ir somatinius simptomus – nerimaujant padažnėja širdies plakimas, atsiranda kraujospūdžio svyravimų, suintensyvėja prakaitavimas, svaigsta galva, virpa galūnės, suaktyvėja žarnyno veikla. Nerimas gali sukelti kitų ligų pablogėjimą, pavyzdžiui, – glikemijos svyravimus, nereguliarų kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimus ir kt.“, – kalbėjo gydytoja.
Taigi nuolatos patiriama nervinė įtampa gali sutrikdyti įvairių organų veiklą: pradėti varginti ilgalaikiai galvos skausmai, padažnėti migrenos priepuoliai, pasireikšti nemiga, įvairūs virškinamojo trakto negalavimai. Tokia būsena gali privesti ir prie insulto ar infarkto.
„Galima sakyti, kad nuolatinis nerimas paveikia silpniausią organizmo vietą“, – sakė A. Šapolienė.
Pačiam geriau nesigydyti
Pastebėjus panašius simptomus psichiatrė patarė geriau iškart kreiptis pagalbos į specialistą, nei laukti ir bandyti pačiam palengvinti būseną.
„Įvertinęs situaciją gydytojas nebūtinai iškart skirs medikamentus ar psichoterapiją, o pirmiausia patars, kaip galima susitvarkyti kitais būdais. Paprasčiausi padedantys dalykai – reguliari dienotvarkė, tinkamas miego-būdravimo, mitybos režimas, išsikrauti, emociškai atsipalaiduoti padeda sportas“, – sakė specialistė.
Ieškantieji trumpalaikės pagalbos gali įsigyti nereceptinių žolinių preparatų. Kai nerimas vargina ilgą laiką ir trukdo gyventi visavertį gyvenimą, prireikia vartoti ir stipresnius medikamentus.
„Tačiau juos gali paskirti tik specialistas – šeimos gydytojas arba psichiatras. Jokiu būdu negalima sau „pasiskirti“ raminamųjų vaistų, nes jie padėjo kaimynui. Be to, linkę į nerimo simptomatiką prie šios grupės medikamentų greičiau pripranta. Tuomet išsivysčius priklausomybei ir mažinant vaistus nerimo simptomai tik stiprėja. Todėl raminamųjų vaistų negalima skirti ilgalaikiam gydymui“, – aiškino A.Šapolienė.
Verta žinoti
Užsitęsęs stresas silpnina imuninę sistemą, atsparumą įvairioms ligoms.
Norėdami turėti stiprią nervų sistemą, pasistenkite gauti su maistu pakankamai B grupės vitaminų. Vitaminas C, preparatai su cinku stiprina imunitetą ir didina atsparumą stresui. Svarbu nepamiršti ir skysčių. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos – juodoji, žalioji, o vakare – raminamosios žolių (melisų, mėtų, gudobelių, jonažolių).
Komentaras
Psichologas dr. Marius Daugelavičius:
„Nerimui, įtampai suvaldyti yra du keliai. Efektyviausia būtų „kirpti šaknį“ – šalinti esminę priežastį. Žmogui vertėtų paklausti savęs, kas sukelia tą įtampą, koks yra pagrindinis stresinis veiksnys. Tai – daugiau terapinė kryptis, reikalaujanti susitelkimo, įsigilinimo į save. Čia pagelbėti gali ir specialistas, jeigu žmogus atsiduria aklagatvyje. Kitas kelias – bandyti paveikti pasekmes.
Tai gali būti mažiau efektyvu, tačiau kitą kartą ne visada lengvai ir pavyksta iškart pašalinti pirminę priežastį. Tam žmogus gali rinktis įvairiausius būdus. Yra įvairiausių atsipalaidavimo pratimų – pradedant kvėpavimo, baigiant joga. Tinka bet kokie užsiėmimai malonia veikla, pasivaikščiojimai gamtoje. Atpalaiduojanti veikla – svarbi kiekvieno žmogaus sveiko gyvenimo dalis. Jei žmogus gyvena vien tik užsiėmęs darbo reikalais, tai jau yra problema.“
