-
Šiemet užregistruota mažiau ŽIV atvejų 1
ŽIV infekcija diagnozuota 69 vyrams ir 19 moterų. Tai 1,6 kartų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį (pernai – 142).
Per heteroseksualius santykius šiemet ŽIV užsikrėtė 32 asmenys, per narkotikų vartojimą – 31, per homoseksualius santykius – 10. 15 asmenų užsikrėtimo būdas yra nežinomas.
Kalėjimų departamento pavaldžiose įstaigose šiemet diagnozuota 20 naujų ŽIV infekcijos atvejų ir tai 3,4 karto mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį (68). Alytaus Pataisos namuose šiais metais diagnozuoti 6, pernai per tą patį laikotarpį – 44 ŽIV atvejai.
Iš viso Lietuvoje diagnozuota 3100 ŽIV infekcijos atvejų, iš kurių beveik kas septintas yra miręs nuo įvairių priežasčių.
ULAC duomenimis, Lietuvoje arti 60 proc. visų ŽIV infekuotų asmenų šia infekcija užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja 9 pagrindines intervencijas, skirtas ŽIV prevencijai tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų:
1. Priklausomybės nuo narkotikų gydymas (pakaitinis gydymas ir kiti metodai), 2. Adatų ir švirkštų keitimo programos,
3. Tyrimai ir konsultavimas dėl ŽIV,
4. ŽIV ligos gydymas (antiretrovirusinė terapija),
5. Lytiškai plintančių infekcijų prevencija,
6. Prezervatyvų platinimo programos,
7. Tikslinė informacija, švietimas ir komunikacija,
8. Virusinių hepatitų prevencija,
9. Tuberkuliozės prevencija.
Šios intervencijos gali labiausiai padėti išvengti ŽIV tuomet, kai yra taikomos kompleksiškai.
Nuo 2009 m. valstybinis ŽIV prevencinis atsakas (funkcijų vykdymas) yra decentralizuotas. Tai reiškia, jog dauguma valstybinių įstaigų ŽIV prevencinę veiklą vykdo pagal nustatytas funkcijas bei vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro patvirtintu ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2018-2020 m. veiksmų planu. Pvz., 2017 m. šį planą vykdė 90 institucijų. Veiksmų plane yra numatyta daugiau kaip 70 įvairių ŽIV prevencijos priemonių.
Veiksmų planą galima rasti čia.
Daugiau informacijos apie ŽIV prevenciją tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų galima rasti čia.
-
Apklausa: apie ŽIV lietuviai jau žino daugiau
2018 m. atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad dauguma (94 proc.) Lietuvos gyventojų gerai žino, kad žmonės gali užsikrėsti ŽIV per nesterilius švirkštus ir adatas.
Siekta išsiaiškinti gyventojų žinias apie perinatalinį (iš motinos vaikui) ŽIV perdavimo būdą. Apklausa parodė, kad beveik devyni iš dešimties (88 proc.) teisingai žino, kad ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali perduoti ŽIV savo vaikui nėštumo ir gimdymo metu. Prieš penkerius metus (2013 m.) pastarąjį ŽIV plitimo būdą teisingai buvo įvardiję 8 proc. mažiau gyventojų. Vienuolika procentinių punktų pagerėjo gyventojų informuotumas apie tai, kad užsikrėtusi ŽIV moteris gali perduoti ŽIV per pieną žindydama kūdikį – atitinkamai nuo 54 proc. (2013 m.) iki 65 proc. (2018 m.). Apie perinatalinį ŽIV perdavimą moterys informuotos šiek tiek (3 proc. punktais) geriau nei vyrai.
Kas antras Lietuvos gyventojas tvirtai žino, kad ŽIV neplinta per vabzdžių įgėlimus.
Devyniais procentiniais punktais pagerėjo gyventojų žinios apie tai, kad žmonės gali apsisaugoti nuo ŽIV kiekvienų lytinių santykių metu naudodami prezervatyvą – atitinkamai 76 proc. (2013 m.) ir 67 proc. (2018 m.). Šešiais procentiniais punktais padaugėjo žinančių, kad iš pažiūros sveikai atrodantis žmogus gali būti užsikrėtęs ŽIV (pakilo nuo 80 proc. iki 86 proc.), rašoma Užkrečiamųjų ir AIDS centro (ULAC) pranešime.
Apklausa parodė, kad kas antras Lietuvos gyventojas tvirtai žino, kad ŽIV neplinta per vabzdžių įgėlimus. Kita dalis - mano priešingai, abejoja arba neatsakė. Taip pat penkiais procentiniais punktais pagerėjo gyventojų žinios (nuo 63 proc. iki 68 proc.), kad užsikrėsti ŽIV negalima valgant kartu maistą su užsikrėtusiu ŽIV žmogumi. Tačiau vis dar 3 iš dešimties mano, jog ŽIV šiuo būdu plinta. Likusieji abejoja.
Siekiant įvertinti klaidingas gyventojų žinias apie ŽIV plitimo būdus, respondentų buvo paklausta, ar žmonės gali užsikrėsti ŽIV bučiuojantis (burna į burną). Teisingai į klausimą atsakiusiųjų buvo panašiai kaip ir klaidingai manančių respondentų, atitinkamai 40,9 proc. žino, kad bučiuojantis ŽIV neužsikrečiama, o 41,4 proc. įsitikinę, kad toks užsikrėtimo būdas įmanomas.
Apklausa parodė, kad geriau apie ŽIV plitimo būdus yra informuoti aukštąjį išsilavinimą, 30-49 m. amžiaus žmonės, gyvenantys didmiesčiuose. Reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa atlikta 2018 m. sausį. Apklausoje dalyvavo 1001 respondentas. Tyrimo rezultatai atspindi 15-74 m. Lietuvos gyventojų nuomonę.
ULAC duomenimis, daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV Lietuvoje registruota 25-44 metų amžiaus grupėje; 6 iš dešimties visų registruotų ŽIV asmenų Lietuvoje ŽIV užsikrėtė per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą. Tai, kad ŽIV infekcija pastaruosius pora metų vėl sparčiau pradėjo plisti tarp narkotikus vartojančių asmenų, rodo, jog narkomanijos prevencijos intervencijos šalyje yra nepakankamos. Daugiau informacijos apie ŽIV infekciją, jos profilaktiką galima rasti čia.