Apie gyvenimo įgūdžių programą trečiadienį diskutuota Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje. Jame pasisakė tiek programą palaikantys politikai bei tėvų ir mokinių organizacijų atstovai, tiek jai prieštaraujanti tėvus vienijanti bendruomenė.
ŠMSM patarėja Agnė Liucilė Andriuškevičienė priminė, kad ši programa pradėta rengti 2019 metais, įsiklausius į švietimo bendruomenės prašymus, atsižvelgus į tyrimus, kurių statistika iškalbinga.
„2020 metais Lietuvoje gimdė 109 nepilnametės, tais pačiais metais 15-19 metų merginų apsisprendimu atlikta 117 abortų. Vakar visi kraupome, gūžčiojome pečiais ir nuogąstavome dėl 11-metės mergaitės, kuri laukiasi kūdikio“, – kalbėjo A. L. Andriuškevičienė.
Vakar visi kraupome, gūžčiojome pečiais ir nuogąstavome dėl 11-metės mergaitės, kuri laukiasi kūdikio.
Apie besilaukiančią vienuolikmetę LRT naujienų portalui antradienį patvirtino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė. Anot jos, tokia informacija tarnybas pasiekė rugsėjo pabaigoje, tarnyba vertina situaciją ir teikia pagalbą.
L. Andriuškevičienė taip pat atkreipė dėmesį, kad 60 proc. šalies mokinių jaučiasi gerai mokyklose, tačiau beveik trečdalis patiria patyčias, beveik penktadalis pripažįsta, kad tyčiojasi iš kitų.
„(...) vienas iš šešių mokinių linkęs reguliariai vartoti alkoholį, vienas iš dešimties kasdien rūko tabako gaminius, psichotropinių medžiagų per gyvenimą yra bandę 18 proc. mokinių“, – vardijo ji.
Anot patarėjos, viešojoje erdvėje akcentuojama, kad gyvenimo įgūdžių pamokose paliečiamos asmeniškos temos, priklausančios išskirtinai šeimai, tačiau A. L. Andriuškevičienė pabrėžia, kad svarbu visiems vaikams užtikrinti socialiai teisingą, mokslu grįstą ugdymą, neignoruojant fakto, kad šeimos skirtingos. 2018 metų Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 17,4 tūkst. vaikų gyveno socialinę riziką patiriančiose šeimose.
„Man atrodo, labai svarbus akcentas – tėvų teisė ugdyti savo vaiką, šita teisė nepaprastai svarbi. Deja, kaip matome, pareigos ne visada sugebama vykdyti, tai rodo nepilnamečių neštumai, smurto atvejai, Jei pareiga būtų vykdoma, mokyklai būtų lengviau“, – komitete sakė kalbėjo Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Andrius Navickas.
Kviečia pasitikėti mokytojais
Buvusi švietimo ministrė, komiteto narė Jurgita Šiugždinienė teigė, kad ją stebina, jog šiame informaciniame amžiuje, kai viskas prieiname viešojoje erdvėje, bijoma, kad išsilavinęs žmogus, mokytojas, kalbės su vaikais apie lytiškumo ugdymą, o tėvų kalbos, kad bus dėstoma apie lyties keitimą, anot jos, yra netiesa – tai programoje nenumatyta.
„Manome, kad geriau kalbėti kažkur prie tvoros, ar kažkur kitur, kur vaikai susitinka, ar internetinėje erdvėje gauna informaciją, ar geriau vaikai, kurie, beje, nėra tėvų nuosavybė, turi teisę žinoti ir gauti visą informaciją, kuri priklauso apie lytiškumo ugdymą, sveikatą lytinę, brendimą, bijome, kad klasėje kalbės?“ – svarstė J. Šiugždinienė.
„Kokie yra duomenys – 11-metė laukiasi kūdikio, kieno tai pasekmė? O mes tėvai – tai mūsų pareiga vertybiškai ugdyti vaikus, namuose apie tai kalbėti, kalbėti per tikybos arba etikos pamokas, čia mūsų visų atsakomybė, kalbėkime, ugdykime, būkime užtikrinti, kad bus vertybiškai stiprūs“, – sakė ji.
Moksleivių sąjunga palaiko programą
Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) viceprezidentas Emilis Mikulskis teigė, kad ši organizacija palaiko šį rudenį startavusią programą.
„Patys mokiniai nori įgyti žinių, nes mato, kad tai prasminga informacija, kuri padėtų jų ugdymuisi. Turime vieną, kad moksleiviai prašo daugiau pamokų, o suaugusieji sako – nereikia“, – teigė jis.
Anot jo, LMS norėtų, kad tokių pamokų vyktų daugiau ir to tikimasi ateityje.
Bene daugiausiai klausimų kai kurioms tėvų bendruomenėms sukelia tema apie lyties keitimą ir terminas „socialinė lytis“, tačiau LMS tai nerimo nekelia.
Anot E. Mikulskio, socialinės lyties aspektai mokslo pasaulyje figūruoja 50-70 metų, tačiau gyvenimo įgūdžių programoje pagrindinis dėmesys skiriamas tolerancijai, jei tektų susidurti su žmogumi, kuris lytį būtų pakeitęs.
Turime vieną, kad moksleiviai prašo daugiau pamokų, o suaugusieji sako – nereikia.
Norėtų platesnės diskusijos
Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos vadovė Violeta Vasiliauskienė komiteto nariams teigė, kad susilaikymu grįstos programos efektyvesnės siekiant kilnių tikslių, kuriuos kelia programos kūrėjai. Anot jos, moksleivių teisė gauti žinias turi būti suderinta su tėvų teise ugdyti vaikus.
„Lytinis ir lytiškumo ugdymas – labai pasaulėžiūrinis dalykas, niekada negalėtų būti ugdomas be tėvų žinios ir sutikimo, tačiau šita programa, pateikianti viena paradigmą, yra privaloma, nebėra tėvų teisės, nėra gaunama tėvų sutikimo“, – sakė V. Vasiliauskienė.
Anot jos, tėvus glumina tai, kad visa programa grįsta mokslu, tačiau „matome nuostatas apie teisę pasirinkti lyties tapatybę, kas yra daugiau postmodernistinės pasaulėžiūros terminas, kuris neatitinka mokslinių tyrimų“.
V. Vasiliauskienė prašė organizuoti išsamią diskusiją dėl dėl gyvenimo įgūdžių programos, tikslingumo, metodologinio mokslinio pagrįstumo, suderinamumo su Konstitucija, švietimo įstatymu, paauglių sveikatai ir kita.
Viena programos kūrėjų, Daiva Šukytė teigė, kad programa nediskriminuoja šeimos ir neužgožia šeimos įsipareigojimų ugdyti savo vaikus.
Gyvenimo įgūdžių programa šiais mokslo metais įgyvendinama ne visa apimtimi: 1–4 klasėse integruotai, 5, 7 klasėse – po vieną savaitinę ir 9 klasėse – po vieną pamoką kas antrą savaitę.
Nuo šių mokslo metų mokyklose įdiegta gyvenimo įgūdžių programa sulaukė kritikos iš dalies politikų, tėvų organizacijų. Jie kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad per pamokas bus skleidžiama LGBTIQ propaganda, vaikai bus mokomi apie kontracepciją, o ne susilaikymą nuo lytinių santykių.
Ministerija teigia, kad apie gyvenimo įgūdžių programą viešoje erdvėje skelbiama klaidinanti informacija, o pedagogai šioms pamokoms yra pasirengę bei dar galės tobulintis.
