Buvęs ligoninės specialistas Edvardas Bierontas antradienį paskelbtu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo ir apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo.

Dėl tų pačių nusikalstamų veikų kartu nuteistas ir su Plungės rajono savivaldybės ligoninės viešųjų pirkimų specialistu E. Bierontu veikęs verslininkas Tadas Banys.

Kaip pranešė prokuratūra, nustatyta, kad viešųjų pirkimų specialistas sudarė sąlygas pirkimus laimėti ne mažiausią prekės kainą galinčiai pasiūlyti įmonei, o bendrovei, kurią valdo jis pats kartu su kitu nuteistuoju.

E. Bierontui paskirta galutinė subendrinta bausmė – 65 tūkst. eurų bauda ir penkeriems metams atimta teisė dirbti darbą valstybės tarnyboje. Kartu su juo teistam T. Baniui paskirta 48 tūkst. eurų bauda.

Įmonė medicinines prekes ligoninei pardavė gerokai brangiau nei jas ligoninė būtų galėjusi įsigyti pati iš pirminio tiekėjo. Skaičiuojama, kad tokiu būdu nuo 2019 metų rugsėjo iki 2020 metų rugsėjo ligoninei padaryta daugiau nei 43 tūkst. eurų turtinė žala.

Teismas konstatavo, kad abu nuteistieji taip pat organizavo savo valdomos įmonės apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti minėtos bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio.

Nuosprendis nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Byloje dėl sveikatos apsaugos sektoriaus viešųjų pirkimų pernai liepą E. Bierontas tai pat pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo.

Sutikęs su Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro argumentais teismas skyrė vyrui 7 tūkst. eurų baudą bei atėmė teisę trejus metus dirbti darbą valstybės tarnyboje.

Šis baudžiamasis įsakymas apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo.

Kaltinimai dėl kyšininkavimo, papirkimo, dokumentų klastojimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo iš viso pareikšti septyniems asmenims: Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjui A. A., buvusiam Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojui A. A., vienos kelių rekonstravimo, remontavimo bei priežiūros darbus atliekančios įmonės vadovui J. A., šios įmonės Komercijos direktoriui D. R. ir dar trims kitų privačių įmonių atstovams.

STT Šiaulių valdybos pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad LAKD Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas A. A. sudarydavo minėtai kelių rekonstravimo, remontavimo bei priežiūros darbus atliekančiai įmonei palankias sąlygas dalyvauti LAKD organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose. Jis informuodavo įmonės direktorių J. A. apie organizuojamus valstybinės reikšmės kelių tvarkymo viešuosius pirkimus, derindavo pirkimo procedūrų eigą įmonės naudai ir kitokiais būdais sudarydavo palankias sąlygas bendrovei laimėti pageidaujamus viešuosius pirkimus Šiaulių regione. Už tai LAKD Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas A. A iš šios įmonės atstovų iš viso priėmė daugiau nei 37 tūkstančių eurų vertės kyšių. Šios įmonės vadovai per Šiauliuose veikiančią privačią įmonę, pastarajai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, klastojant dokumentus, kelių rekonstravimo, remontavimo bei priežiūros darbus atliekančios įmonės lėšomis apmokėjo dalį A. A. įsigyjamo automobilio vertės, taip pat įmonės lėšomis A. A. sodo name buvo atlikti remonto darbai.

Šioje byloje kaltinimai dėl kyšininkavimo taip pat pareikšti ir pagal panašią schemą veikusiam buvusiam Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojui A. A. Jis susitaręs su tos pačios kelių rekonstravimo, remontavimo bei priežiūros darbus atliekančios įmonės vadovais, juos informuodavo apie Šiaulių miesto savivaldybėje numatomus ir (ar) vykstančius gatvių remonto viešuosius pirkimus ir įmonei sudarydavo išskirtines sąlygas, nepagrįstą konkurencinį pranašumą. Už tai jam buvo atsilyginta didelės vertės, daugiau nei 16 tūkstančių eurų kyšiu. Per Šiauliuose veikiančią kitą privačią įmonę, pastarajai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, kelių rekonstravimo, remontavimo bei priežiūros darbus atliekanti įmonė savo lėšomis apmokėjo dalį A. A. įsigyjamo automobilio vertės, taip pat iš įmonės lėšų nupirko mobiliuosius telefonus, kompiuterius, kurie buvo perduoti A. A.

Šioje nusikalstamoje schemoje dalyvavusių dvejų Šiaulių įmonių atstovai kaltinami apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymu.

Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota Šiaulių apygardos teismui. 

„Atskleistos negerovės Alytaus pataisos namuose kartojasi ir kitose įkalinimo įstaigose. Tai yra ne atskiros įkalinimo įstaigos, o visos sistemos blogybės, todėl Teisingumo ministerijoje buvo įkurtas Korupcijos prevencijos skyrius, kurio vienas pagrindinių uždavinių yra greitai ir efektyviai užkardyti sistemines negeroves,“ – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Buvo nustatyta, kad ankstesnė Alytaus pataisos namų administracija savavališkai, be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, privačiam juridiniam asmeniui panaudos pagrindais perdavė valstybės nekilnojamąjį turtą. Nustatyta, kad įstaiga nekontroliavo ir panaudos sutarties vykdymo.

Audito rezultatai verčia abejoti ne tik turto valdymo sprendimų racionalumu Alytaus pataisos namuose, bet ir jų skaidrumu.

„Audito rezultatai verčia abejoti ne tik turto valdymo sprendimų racionalumu Alytaus pataisos namuose, bet ir jų skaidrumu. Pavyzdžiui, buvo nustatytas atvejis, kai valstybės turtas privačiam juridiniam asmeniui išnuomotas už 6,6 karto mažesnę kainą, nei tokių patalpų nuomos rinkos kaina Alytaus mieste, o nuomininkas patalpomis ne tik pradėjo naudotis dar iki nuomos konkurso paskelbimo, bet ir turėjo galimybę naudotis beveik 3 kartus didesniu plotu nei išsinuomojo. Sulaukėme įstaigos vadovo pavaduotojo prašymo nefiksuoti šio pažeidimo,“ – sako Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja Dorita Visalgienė.

Audito rezultatai parodė, kad netinkamai buvo valdoma ir draudžiamų daiktų patekimo į įstaigos teritoriją rizika. Tretiesiems asmenims buvo leidžiama patekti į įstaigos teritoriją be nustatytų leidimų, o į išnuomotas patalpas patekdavo objektai, kuriuose būtų nesudėtinga slėpti draudžiamus daiktus.

Audito metu nustatyti faktai patvirtina, kad Alytaus pataisos namų vadovas ne tik neefektyviai organizavo šios įkalinimo įstaigos veiklą, bet ir neproporcingai bei nepagrįstai skirstė darbo užmokesčio fondą darbuotojams. Pavyzdžiui, 2015-2017 m. nepagrįstai buvo panaudota daugiau nei 150 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto.

Neproporcingai buvo skiriamos ir priemokos už įprastą krūvį viršijantį darbą ir papildomas užduotis. Tokie įstaigos vadovo sprendimai mažino statutinės tarnybos patrauklumą. Nustatyta atvejų, kai nekvalifikuotas, aukštos kvalifikacijos ir įgūdžių nereikalaujantis darbas buvo labiau vertinamas nei didesnio pavojingumo ir daugiau žinių reikalaujantis pareigūno darbas. Pavyzdžiui, iš visų neužimtų pareigybių statutinių pareigūnų pareigybių skaičius sudarė apie 84 proc., tačiau dėl padidėjusio darbo krūvio skirtų ir išmokėtų priemokų dalis pareigūnams sudarė tik 27,3 proc.

Be to, ne vienus metus daliai pareigūnų buvo nepagrįstai skiriamos ir mokamos priemokos už darbą pavojingomis darbo sąlygomis, o šių priemokų mokėjimo nuolatinę analizę ir kontrolę atliekantis Kalėjimų departamentas iki šiol nepastebėjo, kad ne visiems pareigūnams jos skiriamos ir mokamos pagrįstai.

Audito metu nustatytų pažeidimų kiekis ir pobūdis atskleidė, kad viešieji pirkimai Alytaus pataisos namuose buvo vykdomi chaotiškai ir, auditorių vertinimu, neskaidriai. Įstaiga didžiąją dalį atliktų viešųjų pirkimų vykdė kreipiantis tik į vieną tiekėją arba vykdė neskelbiamas apklausas, kai nuolat tie patys tiekėjai pasirenkami savo nuožiūra ir neargumentuojant tokio pasirinkimo. Pavyzdžiui, 2016 m. buvo vykdyti 524 viešieji pirkimai ir net 505 pirkimus įstaiga atliko apklausiant tik vieną tiekėją. 2017 m. vykdyta 443 viešųjų pirkimų ir 413 pirkimų įstaiga atliko apklausiant vieną tiekėją.

Kai kurie pirkimai atlikti iš įmonių, kurios nenurodo, jog prekiauja atitinkamomis prekėmis, pavyzdžiui, iš kavinių paslaugas teikiančios įmonės buvo įsigyjamas juodžemis, o pareigūnų batai įsigyjami iš baldais prekiaujančios įmonės. Dar vienas iš neskaidrių viešųjų pirkimų pavyzdžių yra statybų techninės priežiūros paslaugų pirkimo vykdymas iš Alytaus pataisos namų darbuotojo, kuriam ši funkcija yra priskirta pagal pareigybės aprašymą.

„Siekiant skaidriai ir taupiai naudoti biudžeto lėšas buvo nuspręsta, kad nuo 2019 m. viešieji pirkimai bus vykdomi centralizuotai“, – teigia ministras E. Jankevičius.

Dėl audito išvadoje nurodytų negerovių yra pradėtos atsakingų darbuotojų tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros.

„Neseniai atranką užimti Alytaus pataisos namų direktoriaus pareigas laimėjo Genadijus Lepiochinas. Noriu naujam vadovui palinkėti sėkmės ir ryžtingai spręsti įsisenėjusias problemas,“ – sako teisingumo ministras.