Surašė skundą

Prieš dvejus metus kažkas, tikėtina, būtent iš tų žmonių, pabandė atkreipti valdžios struktūrų dėmesį į kuriozinę situaciją minėtoje miško teritorijoje: kelioms kontroliuojančioms institucijoms parašė anoniminį skundą.

Skunde buvo informuojama apie Prienų rajone, Pociūnų kaime, esančius nelegalius statinius. Sovietmečiu čia išdygę ir iki šiol neįteisinti kai kurie pastatai yra renovuojami, pritaikomi dabartiniams poreikiams, nors kontroliuojančios institucijos pabrėžia, kad kvartalas teisiniu požiūriu yra nelegalus.

Ši teritorija, kurioje yra apie 40 įvairaus dydžio statinių, dabar neoficialiai vadinama aviatorių gyvenviete.

„Kauno diena“ yra rašiusi, kad pilkojoje įstatymų zonoje esančiame kvartale lankosi ir poilsiauja beveik vien tik su aviacija susiję asmenys ir jų šeimos. Tarp jų – Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo (KAASK) vadovas Mindaugas Žaliukas.

Būtent jis, keli jo kaimynai ir kolegos pakliuvo į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) akiratį. Gavusi skundą inspekcija ėmėsi analizuoti įtarimus dėl neteisėtų statybų – galimai be projektų, be leidimų, miško teritorijoje, kurioje bet kokios statybos apskritai yra draudžiamos.

Margumynas: probleminėje zonoje – ne tik juridinis, bet ir architektūrinis chaosas. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Nurodė griauti

VTPSI atstovė Rasa Kėkštienė redakciją informavo, kad statybų leidimai pranešime minimiems statiniams neišduoti.

Tokią pat informaciją redakcijai buvo pateikusi ir Prienų rajono savivaldybės Administracijos direktorė Jūratė Zailskienė. Apie galimai neteisėtus poilsio paskirties statinius Pociūnų kaime informavo ir Miškų kontrolės departamento atstovė Lina Lapėnaitė.

Pasibaigus tyrimui VTPSI nustatytė, kad „minėtame žemės sklype, miško žemėje, Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje, pastatyti nesudėtingų statinių kategorijai priskiriami keturi poilsio nameliai, malkinė, stoginė, šulinys ir nuotekų kaupimo rezervuaras. Statytojai statybą leidžiančių dokumentų nepateikė“.

„Kauno dienoje“ buvo rašyta, kad išvadose atkreipiamas dėmesys, jog iki 1995 m. dėl statybų miško ūkio paskirties žemėje apskritai nebuvo jokio teisinio reglamentavimo. Remdamasi tuo inspekcija padarė išvadą – nors statybą leidžiančių dokumentų nėra, tai netraktuojama kaip savavališka statyba.

„Du poilsio nameliai ir stoginė pastatyti 1984 m. – dėl jų savavališkos statybos faktai nenustatyti (tarp tų objektų pateko ir M. Žaliukui priklausantis statinys – red. past.). Dėl kitų dviejų poilsio namelių statytojui surašyti savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai iki 2022 m. rugsėjo pašalinti statinius ir sutvarkyti statybvietę“, – nurodoma VTPSI tyrimo išvadose.

Teritorija, kurioje yra apie 40 įvairaus dydžio statinių, dabar neoficialiai vadinama aviatorių gyvenviete.

Nameliai, kuriuos inspekcija identifikavo kaip statytus prieš 38 metus, išoriškai atrodo gerokai naujesni. Tai akivaizdu ir nespecialistui.

Nurodymų neįvykdė

Praėjus dvejiems metams po privalomojo nurodymo (PN) pasidomėjome, kas pasikeitė aviatorių miestelyje.

VTPSI „Kauno dienos“ redakciją informavo, kad privalomieji nurodymai neįvykdyti. Paaiškinime nurodomos priežastys: „Statybos inspekcija dviems statytojams surašytus PN perdavė priverstinai vykdyti antstoliams, antstolis PN pagrindu užvedė vykdomąsias bylas. Trečiajam statytojui surašytas PN neperduotas priverstinai vykdyti antstoliui, nes statytojas kreipėsi į Regionų administracinio teismo Kauno rūmus dėl PN įvykdymo termino pratęsimo. Dėl šios priežasties, vadovaudamasi minėtomis Priežiūros įstatymo nuostatomis, Statybos inspekcija negali trečiajam statytojui surašyto PN perduoti priverstinai vykdyti antstoliui, iki sueis teismo nustatytas papildomas PN įvykdymo terminas ar įsiteisės teismo sprendimas dėl PN termino nepratęsimo.

Informuojame, kad nors dviem statytojams surašyti PN perduoti priverstinai vykdyti antstoliui, tačiau Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjamos administracinės bylos pagal dviejų statytojų prašymus dėl termino atnaujinimo prašymui dėl PN įvykdymo termino pratęsimo ir PN įvykdymo termino pratęsimo. Taip pat Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos pagal dviejų statytojų prašymus dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.“

Pagražinimas: kai kurie statiniai tik perdažomi. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Teisiasi su savivaldybe

Buvęs vadinamasis DOSAF miestelis tapo kliuviniu ir galvosūkiu ir Prienų rajono savivaldybei, kuri siekia, kad puikios gamtos apsuptyje esanti, bet į teisinį chaosą įvelta zona būtų skirta visuomenėms poreikiams.

Dėl to su privačių asmenų advokatais jau keliolika metų vyksta teismai.

„Dėl minimoje vietovėje ir nesuformuotoje valstybinėje žemėje esančių galimai savavališkų statybų vyksta teisminiai ginčai dėl Prienų rajono savivaldybės nuosavybės teisių į neteisėtai pasisavintus pastatus pripažinimo, savavališkos statybos pažeidimų pašalinimo, neteisėtai užvaldytų inžinerinių tinklų, servituto nustatymo“, – redakciją informavo Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Mickevičienė.

Išliko: miško teritorijoje yra ir nuo sovietmečio beveik nepasikeitusių statinių, kurių šeimininkai, vengdami konflikto su įstatymais, renovacijos planus atideda ateičiai. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Ieško pateisinimo

KAASK vadovo M. Žaliuko paklausėme, kokiu pagrindu jis ėmėsi rekonstruoti neįteisintą savo namelį.

„Tai buvo remontas, o ne rekonstrukcija. Rekonstrukcija to nevadinčiau. Nameliai statyti vienu laikotarpiu – apie 1975–1985 m. Vieni apie 2010 m. namelius įsiteisino, o tiems, kurie įteisinimo procedūras pradėjo vėliau, jau buvo įsiteisėjęs kitas įstatymas, todėl nebegalėjome įsiteisinti dėl pasikeitusių įstatymų“, – sakė M.Žaliukas.

Jis su kolegomis siekia įrodyti, kad nameliai turi priklausyti būtent jiems.

„Aš ir kiti pateikėme teismui įrodymus dėl įteisinimo, kad mes tuos namelius valdėme jau daug metų, kai dar nepriklausomos Lietuvos nebuvo. Tada jie buvo pastatyti legaliai. Vėliau įstatymai keitėsi ir jie tapo ne visai legalūs… Viskas persikėlė į teismus. Pastarasis posėdis buvo prieš mėnesį, tikimės teigiamo sprendimo“, – vylėsi įtakingas aviatorius.

Jo tvirtinimu, kai kurie kolegos atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje.

„Dėl tų dviejų namelių, kuriuos statybos inspekcija apibūdino kaip neįteisintus, bet ne savavališkai statytus, galiu pasakyti, kad jų įteisinimas dabar vyksta. Juk buvo pakeistas įstatymas, pakeista žemės paskirtis, ir tai įstūmė žmones į nepavydėtiną situaciją. Viską darome teisiniu būdu. Viskas juk atsitiko dėl to, kad keitėsi įstatymai. Sovietiniu laiku tai buvo visa didžiulė sovietinė DOSAF bazė. Vieni spėjo įteisinti, kai kurie nameliai stovi ant valstybinės žemės. Mano atveju žemė yra privati. Sakyčiau, jei būčiau užgrobęs kokią valstybinę žemę… Kai tą žemę pirkome, galvojome, kad įsiteisinsime ir namelius. Nutarimą nugriauti kai kuriuos namelius sustabdė teismas ir dabar viskas yra laukimo režime“, – sakė KAASK vadovas M. Žaliukas.

Išliko: miško teritorijoje yra ir nuo sovietmečio beveik nepasikeitusių statinių, kurių šeimininkai, vengdami konflikto su įstatymais, renovacijos planus atideda ateičiai. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Klausimai aerodrome

Keblumų dėl juridinio chaoso yra ir Pociūnų aerodrome, kuris plyti netoli vadinamojo aviatorių miestelio.

„Aerodrome periodiškai treniruojasi Lietuvos kariškiai. Tačiau gegužės pirmoji savaitė gali būti tokių treniruočių pabaiga, nes baigiasi aerodromo galiojimo licencija, o su parašiutininkų klubu nesudaroma valstybinės žemės panaudos sutartis“, – buvo rašoma LRT.lt portale.

Pabrėžiama, kad į žemę pretenduoja Prienų savivaldybė, kuri čia nori plėsti komercinę ir rekreacinę veiklą. Atsargos karininkai sako, kad Pociūnai, kurie yra netoli Suvalkų koridoriaus, vėl turi būti sugrąžinti į strateginių objektų sąrašą, iš kurio buvo išbraukti.

Į žemę pretenduojanti Prienų rajono savivaldybė tvirtina matanti galimybę joje vystyti verslo projektus.

„Dėl Pociūnų dabar bandome susitvarkyti žemę, kad aerodromas būtų savivaldybės nuosavybė. <...> Sklypu galėtų naudotis visos asociacijos, bet asociacijų nepakanka, aplink turi kurtis verslai, reikia ir apgyvendinimo, šiuolaikinių patalpų, reikia kavinių ir kad vystytųsi verslas. Vieta gera, žemės pakankamai, pritraukus privačių papildomų investicijų, ta vieta turėtų pasikeisti“, – vylėsi Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas.

Aplinkosaugininkai informuoja, kad miško žemėje draudžiama statyti statinius ir kitus įrenginius, kurie nėra susiję su miško infrastruktūra.

Pagal LR Miškų įstatymo nuostatas, miško infrastruktūrai priskiriami: miško žemėje esantys miško keliai, miško žemės sausinimo sistemų įrenginiai, miško priešgaisrinės apsaugos sistemos inžineriniai statiniai ir įrenginiai, taip pat kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti.

Šiuo konkrečiu atveju statiniai Palangoje nėra priskiriami prie miškų infrastruktūros, juos pastatę asmenys tai padarė savavališkai, t. y. neturėdami privalomo supaprastinto statinių statybos projekto ir statybą leidžiančio dokumento.

„Norime gyventojus įspėti, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinio užėmimas arba naudojimas gali atsieiti nuo 300 iki 560 eurų. Jeigu šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, pažeidėjams gresia bauda nuo 560 iki 1200 eurų ir abiem atvejais surašomas privalomasis nurodymas statinius iškelti“, – teigė Klaipėdos miškų kontrolės skyriaus vedėjas Robertas Paulauskas.

Neplaninis patikrinimas buvo atliktas pagal gautą pranešimą, todėl svarbu padėkoti asmenims už pilietiškumą ir informavimą, pridūrė aplinkosaugininkas.

Primenama, kad apie aplinkosauginius pažeidimus galite pranešti tarnybos telefonu (8 5) 273 2995 arba 112.

Aplinkosaugininkams ir paveldosaugininkams nesutariant, ką daryti su griūčiai pasmerktais statiniais, Vyriausybė pernai lapkritį buvo nusprendusi, kad derybų procesą reikia nutraukti, tuomet priimtas nutarimas turėjo įsigalioti šių metų vasario 1-ąją. Artėjant šiam terminui Vyriausybė nutarė procesą atidėti iki rugpjūčio, o trečiadienį jį dar kartą pratęsė – iki lapkričio.

„Šiandien vyksta keli teisminiai procesai dėl planavimo procedūrų, ginčijamos procedūros ir planavimo dalykai. Tad norėdami neužbėgti įvykiams už akių ir nepašalinti paskutinės galimybės taikiai susitarti visuomenės ir privataus intereso vardan, prašome Vyriausybės pritarimo pratęsti planavimo procedūrą iki šių metų spalio 31 dienos“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį aiškino aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Nutraukus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijų derinimą, neteisėtais pripažinti statiniai turėtų būti griaunami.

Griūčiai pasmerkti statiniai Neringoje pastatyti gavus leidimus, tik jie vėliau panaikinti.

Vyriausybė buvo nurodžiusi Kultūros ir Aplinkos ministerijoms pernai iki praėjusių metų spalio vidurio baigti derinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba siūlė, kad šiek tiek adaptavus galėtų likti stovėti neteisėti statiniai. Kultūros paveldo departamentas (KPD) sako, kad griauti ar pertvarkyti siūlomuose pastatuose paveldosaugos reikalavimai bei kultūros vertybių vertingosios savybės nėra pažeidžiamos, todėl jų visai nereikia griauti ar pertvarkyti. KPD siūlė rengti atskirą planą paveldosauginei teritorijai.

Institucijoms nesutarus nutarta plano koregavimo procedūrą nutraukti ir įgyvendinti 2012 metų Vyriausybės nutarimą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus, kai kuriuos iš jų sudaro po kelis statinius. Iki šiol iš penkių griauti pasmerktų objektų nugriautas tik Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas bei druskos sandėlis Juodkrantės Gintaro įlankoje.

„Institucijos negeba surasti kompromiso, todėl procedūra yra baigta. Nutarimo įsigaliojimo data yra kitų metų vasario 1 diena“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Vyriausybė buvo nurodžiusi Kultūros ir Aplinkos ministerijoms iki spalio vidurio baigti derinti Kuršių  nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba siūlė, kad šiek tiek adaptavus galėtų likti stovėti neteisėti statiniai, bet plano korekcijoms prieštarauja Kultūros paveldo departamentas. Jis sako, kad griauti ar pertvarkyti siūlomuose pastatuose paveldosaugos reikalavimai bei kultūros vertybių vertingosios savybės nėra pažeidžiamos, todėl jų visai nereikia griauti ar pertvarkyti. Kultūros paveldo departamentas siūlė rengti atskirą planą paveldosauginei teritorijai.

2012 metų birželį tuometinė Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių  nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus, kai kuriuos iš jų sudaro po kelis statinius. Vėliau buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė inicijavo plano pakeitimą – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba plano korekcijas bando suderinti nuo 2015 metų rudens.

Iki šiol iš penkių griauti pasmerktų objektų nugriautas tik vienas – Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas. Tačiau vis dar stovi, pavyzdžiui, trys neteisėti moteliai Preilos g. 8b Preiloje, du viešbučiai adresu L.Rėzos g. 1 Juodkrantėje. Kai kurie pastatai pagal 2012 metų planą turi būti ne visiškai nugriauti, bet pertvarkyti, tai vis dar nepadaryta, pavyzdžiui, komplekse „Seklyčia“ Lotmiškio g. 1 Nidoje, pastatuose L.Rėzos g. 26A Juodkrantėje.

„Tai reiškia, kad mes pasiduodame prieš Kultūros paveldo departamento galias ir nebeieškome sprendimo, kuris būtų buvęs geresnis ir gyventojams, ir verslui, ir bendrai aplinkai. Sprendimai dėl galimų korekcijų buvo suderėti, bet dabar lieka tas, kas buvo Aukščiausiojo Teismo nuspręsta – pastatai, kurie turi būti griaunami, turi griūti“, – BNS ketvirtadienį sakė ministras.

Anot jo, šiuo klausimu ministrų kabinetas galutinai turėtų apsispręsti kitą savaitę.

„Pasirinkta alternatyva, kad daugiau nebesiekiame ieškoti taikos sutarties, kad lieka galioti 2012 metų Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas ir kad teismų sprendimai turi būti pradėti vykdyti. (...) Čia mūsų pasiūlymas, bet vakar jis buvo apsvarstytas ir šiam pasiūlymui pritarta, jis bus teikiamas Vyriausybės posėdžiui“, – teigė K. Navickas.

Aplinkos ministerija teigia, kad nepavyko įgyvendinti Vyriausybės pavedimo dėl Kuršių  nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano - jis nesuderintas.

„Vyriausybės pavedimo (...) punktas per nustatytą terminą neįgyvendintas“, – šią savaitę registruodame dokumente konstatuoja ministerija.

Vyriausybė buvo nurodžiusi Kultūros ir Aplinkos ministerijoms iki spalio vidurio baigti derinti Kuršių  nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba siūlo, kad šiek tiek adaptavus galėtų likti stovėti neteisėti statiniai, bet plano korekcijoms prieštarauja Kultūros paveldo departamentas.

Rugsėjį nurodydamas per mėnesį suderinti planą premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad susiklosčiusi situacija, kai konfliktuoja valstybės institucijos, rodo, jog Lietuvoje yra per daug priežiūros institucijų, todėl aplinkos ir kultūros ministrams taip pat nurodyta lapkritį Vyriausybei pristatyti galimus sprendimus dėl priežiūros institucijų veiklos optimizavimo.

2012 metų birželį tuometinė Vyriausybė patvirtino Kuršių  nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių  nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus, kai kuriuos iš jų sudaro po kelis statinius. Vėliau buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė inicijavo plano pakeitimą – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba plano korekcijas bando suderinti nuo 2015 metų rudens.

Iki šiol iš penkių griauti pasmerktų objektų nugriautas tik vienas – Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas. Tačiau vis dar stovi, pavyzdžiui, trys neteisėti moteliai Preilos g. 8b Preiloje, du viešbučiai adresu L.Rėzos g. 1 Juodkrantėje. Kai kurie pastatai pagal 2012 metų planą turi būti ne visiškai nugriauti, bet pertvarkyti, tai vis dar nepadaryta, pavyzdžiui, komplekse „Seklyčia“ Lotmiškio g. 1 Nidoje, pastatuose L.Rėzos g. 26A Juodkrantėje.

„Vyriausybės pavedimo (...) punktas per nustatytą terminą neįgyvendintas“, – šią savaitę registruodame dokumente konstatuoja ministerija.

Vyriausybė buvo nurodžiusi Kultūros ir Aplinkos ministerijoms iki spalio vidurio baigti derinti Kuršių  nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba siūlo, kad šiek tiek adaptavus galėtų likti stovėti neteisėti statiniai, bet tokioms korekcijoms prieštarauja Kultūros paveldo departamentas.

Aplinkos ministerija pažymi, kad neradus sutartimo ji negali teikti plano tvirtinti Vyriausybei.

Rugsėjį nurodydamas per mėnesį suderinti planą premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad susiklosčiusi situacija, kai konfliktuoja valstybės institucijos, rodo, jog Lietuvoje yra per daug priežiūros institucijų, todėl aplinkos ir kultūros ministrams taip pat nurodyta lapkritį Vyriausybei pristatyti galimus sprendimus dėl priežiūros institucijų veiklos optimizavimo.

2012 metų birželį tuometinė Vyriausybė patvirtino Kuršių  nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių  nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus, kai kuriuos iš jų sudaro po kelis statinius. Vėliau buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė inicijavo plano pakeitimą – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba plano korekcijas bando suderinti nuo 2015 metų rudens.

Iki šiol iš penkių griauti pasmerktų objektų nugriautas tik vienas – Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas.

Abiejų ministerijų atstovai sako sutariantys, kaip koreguoti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, bet aiškina, kad stringa derinimas žemesnėse institucijoje.

„Užstrigome tame etape, kad pirmas Vyriausybės protokolinio nutarimo punktas nėra vykdomas. Kultūros paveldo departamentas, nors mes turėjome derinimosi dar naują raundą ir pasiekėme susitarimus, panašu, kad to susitarimo nesilaiko, dėl to mums stringa tas etapas“, – BNS po susitikimo sakė aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė.

Jos teigimu, Kultūros paveldo departamentas (KPD) stabdo plano korekcijų suderinimą su savivalda.

Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius savo ruožtu teigė, kad Kultūros ministerija pritaria Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos siūlomiems plano pakeitimams, bet negali spausti KPD.

„Per kelis tarpinstitucinius pasitarimus, man atrodo, buvo pasiektas bendras sutarimas, bet turime šiandien tokią situaciją, kad KPD Klaipėdos teritorinis skyrius pateikė raštu savo poziciją, kad „derina, išskyrus...“, o verčiant į lietuvių kalbą tai reiškia, kad nederina. Mes, kaip steigėjai, ėmėmės visų įmanomų priemonių, kiek mums leidžia Teritorijų planavimo įstatymas, kalbėtis su sau pavaldžia įstaiga, mes jiems net pasiūlėme kompromisinius variantus, kaip jie galėtų derinti iš esmės be pastabų, bet jie turi įstatyme nustatytą diskreciją – nei kultūros viceministras, nei aplinkos viceministras į ją negali kištis, ir iš esmės jie priėjo prie kitos pozicijos“, – sakė viceministras.

Premjeras Saulius Skvernelis yra nurodęs iki spalio vidurio baigti derinti šio plano korekcijas.

Spalio pradžioje Aplinkos ministerija įregistravo siūlymą keisti 2012 metų Vyriausybės nutarimą dėl Kuršių nerijos ir šiame dokumente iš naujo aprašyti, kas leidžiama jautriose kurorto vietose. Pavyzdžiui, būtų keičiama nuostata, kad prie pastato Juodkrantėje, L.Rėzos g. 26A, prie gyvenamojo namo galimas tik vienas priklausinys, nebūtų reikalaujama Nidoje, Lotmiškio g. 1, statinius grąžinti į 2003 metų dydį – reikėtų griauti mažiau pastato dalių nei numetė ankstesnis planas ir t.t.

„Teikiamu projektu siūloma pakoreguoti galiojantį Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, kas sudarytų prielaidas taikos sutartims“, – teigia Aplinkos ministerija, pažyminti, jog tai leistų ir užbaigti teisminius ginčus bei sumažinti valstybes biudžeto išlaidas.

Tačiau R. Brandišauskienė pabrėžia, kad be plano korekcijų suderinimo tarp institucijų Vyriausybei šio nutarimo teikti negalima.

2012 metų birželį tuometinė Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus, kai kuriuos iš jų sudaro po kelis statinius. Vėliau buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė inicijavo plano pakeitimą – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba plano korekcijas bando suderinti nuo 2015 metų rudens.

Iki šiol iš penkių griauti pasmerktų objektų nugriautas tik vienas – Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas.

Premjeras Saulius Skvernelis yra nurodęs iki spalio vidurio baigti derinti šio plano korekcijas. Anksčiau Aplinkos ministerija siūlė, kad iki spalio vidurio institucijoms nesuderinus plano korekcijų, turėtų būti be diskusijų įgyvendinami visi teismų sprendimai dėl neteisėtų statinių griovimo – nebesiekiant taikos sutarčių.

Spalio pradžioje Aplinkos ministerija įregistravo siūlymą keisti 2012 metų Vyriausybės nutarimą dėl Kuršių nerijos ir šiame dokumente iš naujo aprašyti, kas leidžiama jautriose kurorto vietose. Pavyzdžiui, būtų keičiama nuostata, kad prie pastato Juodkrantėje, L.Rėzos g. 26A, prie gyvenamojo namo galimas tik vienas priklausinys, nebūtų reikalaujama Nidoje, Lotmiškio g. 1, statinius grąžinti į 2003 metų dydį – reikėtų griauti mažiau pastato dalių nei numetė ankstesnis planas ir t.t.

„Teikiamu projektu siūloma pakoreguoti galiojantį Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, kas sudarytų prielaidas taikos sutartims“, – teigia Aplinkos ministerija, pažyminti, jog tai leistų ir užbaigti teisminius ginčus bei sumažinti valstybes biudžeto išlaidas.

Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis BNS antradienį sakė, kad Aplinkos ministerijos siūlomam projektui turi pastabų.

„Jie siūlo ne planą koreguoti, o keisti patį Vyriausybės nutarimo tekstą – be planavimo procedūros, mums tai atrodo ne kaip, parašėme pastabas, nors mūsų pastabos jiems – neprivalomos“, – teigė A. Degutis.

2012 metų birželį tuometinė Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus, kai kuriuos iš jų sudaro po kelis statinius. Vėliau buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė inicijavo plano pakeitimą – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba plano korekcijas bando suderinti nuo 2015 metų rudens.

Iki šiol iš penkių griauti pasmerktų objektų nugriautas tik vienas – Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas.

Aplinkos ministerija siūlo Vyriausybei apsispręsti, kad institucijoms nesuderinus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinių iki spalio vidurio, teritorijų planavimo procesas būtų nutrauktas.

Pasak aplinkos viceministrės Rėdos Brandišauskienės, plano nesiseka suderinti dėl Kultūros paveldo departamento pozicijos.

„Kultūros paveldo departamentas kvestionuoja viską iš pagrindų ir net kelia reikalavimus, kurių dabartinėje procedūroje mes negalime išpildyti. Jis laikosi savo pozicijos, kuri, mūsų vertinimu, susijusi su tuo, kad jie nori šimtaprocentinio įteisinimo tų statybų, kurios pripažintos neteisėtomis teismų spendimais“, – BNS sakė viceministrė.

Anot jos, dėl KPD pozicijos nepavyksta rasti kompromiso, kad nebūtų žalos nei Kuršių nerijai, kaip vertybei, nei statinių savininkams.

„Panašu, kad šitą nesėkmingą koregavimo procedūrą reikės nutraukti, jeigu jinai neduoda jokių vaisių (...). Kultūros paveldo departamentas, stabdydamas kompromiso galimybę, nulemia tai, kad galioja 2012 metų planas ir teismų sprendimai, kurie yra vykdomi. Vyksta kaip tik priešingai, nei KPD norėtų“, – aiškino R.Brandišauskienė.

Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis savo ruožtu BNS teigė, kad paveldosaugininkai po planu nepasirašo, nes jis prieštarauja įstatymams.

„Nederina nė viena savivaldybė, o norima pavaizduoti, kad čia atskiras konfliktas su departamentu. Buvo pateiktos pastabos ant dviejų ar trijų lapų apie tai, kur yra pažeidžiami teisės aktai, mūsų pastabos nėra iš oro, jos pagrįstos teisės aktais“, – BNS sakė A.Degutis.

Jis taip pat pasakojo, kad dėl teisė aktų nevykdymo KPD nubaudė plano rengėjus, o šie savo ruožtu KPD apskundė teismui.

„Tai nėra emocinis ar subjektyvus ginčas, tai yra tiesiog teisės aktų nesilaikymas. Mes argumentuotai nederiname, Statybų inspekcija gali patikrinti, ar mūsų atsisakymai yra argumentuoti, bet kažkodėl šituo keliu neinama, o pasirinktas kažkoks viešos opinijos formavimo būdas, jie neturi teisinių argumentų, tai prasideda žaidimai“, – aiškino KPD atstovas.

2012 metų birželį centro dešinės Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus, kai kuriuos iš jų sudaro po kelis statinius. Vėliau buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė inicijavo plano pakeitimą – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba plano korekcijas bando suderinti nuo 2015 metų rudens.

Iki šiol iš penkių griauti pasmerktų objektų nugriautas tik vienas – Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas.

„Dėl nelegalių pastatų mano pozicija paprasta – teismo sprendimai, kurie yra priimti, jie turi būti vykdomi, tačiau yra paradoksas tame, kad praktiškai visi pastatų savininkai tą padarė, gavę visus leidimus teisėtai. Po to paaiškėjo, kad tie leidimai išduoti pažeidžiant teisės aktus. Valstybė patirs žalą, nes iš biudžeto turėsime kompensuoti. Bet tada tikrai privalėsime užtikrinti ieškinius tiems pareigūnams, kurie tokius sprendimus padarė, ir institucijoms mažinti asignavimus, kad jos pajaustų už savo neteisėtus arba neprofesionalius sprendimus atsakomybę“, – BNS po vizito Nidoje penktadienį teigė S.Skvernelis.

Kai kurių nelegalių statinių savininkai bando taikiai susitarti dėl pastatų išsaugojimo. Taikos sutartys derinamos, norint pakoreguoti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pasirašius tokias sutartis, liktų stovėti namai, kuriuos teismai jau nurodė griauti.

Premjeras teigia, kad dėl taikos sutarčių reikia spręsti, tačiau mano, kad teismo sprendimus reikia vykdyti.

„Jeigu buvo pripažintas vienas ar kitas teisės aktas, ar planas - specialusis arba bendrasis - jis turi būti pakeistas, tai jį reikia pakeisti, pašalinti priežastis, dėl ko statiniai tapo neteisėtais. Tada derėtis abiem pusėms dėl taikos sutarčių. Argumentas, kad jūs dabar deratės, o jei pradėsime derėtis, tada pakeisime tuos teisės aktus, kurie prieštarauja taikos sutarčiai, tai čia ne teisinis sprendimas. Aš tikrai nenoriu vertinti, lauksiu ir iš Aplinkos ministerijos, tokioje situacijoje jie turi priimti sprendimus. O aš laikausi pozicijos, kad teismų sprendimai šalyje privalo būti vykdomi“, – tikino ministras pirmininkas.

S.Skvernelis taip pat kritikuoja institucijas, kad šios stabdo plėtrą Nidoje, kai siūloma investuoti į turizmo traukos centrus, tačiau kartu jos nesiima veiksmų, kad būtų nugriauti pastatai vaiduokliai.

„Institucijų labai daug atsiranda, kai reikia drausti, neleisti - ir Nacionalinis parkas, ir Saugomų teritorijų tarnyba, ir Statybos inspekcija. Bet kada aš užklausiau, kas atsakingas, kad tie sovietiniai griuvėsiai vis dar stovi, tada visi į krūmus, nieko nėra“, – teigė premjeras.

Anot jo, už saugomų teritorijų politikos formavimą turi būti atsakinga Aplinkos ministerija, o už kontrolę – kita, konsoliduota institucija. Premjero teigimu, būtina nustatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos būtų galima statyti Neringoje, kitaip atsiranda landų korupcijai.

„Tai yra diskreditavimas pačios valstybės, mes turime daug institucijų, inspekcijų, parkų direkcijų, kurios kiekviena pasidaro savo planą, nesuderintą ir tada individualiai sako, kad „mano nuomone taip“, o „mano nuomone - kitaip“. Tai turi būti konsoliduota, turi būti atsakinga viena institucija už saugomų teritorijų politikos formavimą ir atskirta viena institucija už kontrolę. Dabar yra visiškas biurokratizmas, be jokių argumentų ir jokios atsakomybės“, – sakė S.Skvernelis.

Nidoje iki sausio pabaigos turėjo būti nugriautas „Seklyčios“ kompleksas. Jį valdanti bendrovė „Robala“ ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija dar tikisi susitarti taikiai.

2012 metų birželį centro dešinės Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis objektus, kai kuriuos iš jų sudaro po kelis statinius. Vėliau, buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė inicijavo plano pakeitimą.

Iki šiol iš penkių griovimui pasmerktų objektų nugriautas tik vienas – Juodkrantėje stovėjęs bendrovės „Meirona“ valdytas jachtų klubas ir žuvų restoranas.