Kreipėsi į institucijas
Šlienavos gyventojai skambina pavojaus varpais dėl to, kad bendrovė "Dainela" lauke laiko didelį kiekį mineralinių trąšų. Žmonėms kelia baimę tai, kad tirpdamos trąšos gali patekti į gruntinius vandenis.
Kauno rajono savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus vedėjas Darius Šlapikas informavo, kad dėl šios situacijos savivaldybė kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą (AAD) prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Kauno valstybinę maisto veterinarijos tarnybą, prašydama imtis priemonių galimai taršai nutraukti.
AAD bendrovės "Dainela" vadovą Egidijų Romikaitį yra nubaudusi už administracinį pažeidimą ir nurodžiusi trūkumus pašalinti iki vasario 5 d.
"Neįvykdžius departamento nurodymo ir paaiškėjus, kad yra padaryta žala aplinkai, savivaldybė, gindama viešąjį interesą, kreipsis į prokuratūrą dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo", – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Sergejus Lemziakovas.
Atliktas patikrinimas
AAD specialistai "Kauno dienai" teigė, kad patikrinimas dėl galimai ne pagal reikalavimus laikomų trąšų gautas praėjusių metų gruodžio 27 d., o jau kitą dieną atliktas ir patikrinimas.
"Patikrinimo metu apžiūros akte užfiksuota, kad minėtu adresu sandėliuojama apie 700 t mineralinių trąšų bei kalkių. Patikrinimo metu nustatyta, kad nesilaikoma Aplinkos apsaugos įstatymo ir Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo reikalavimų. Pažeidėjui duotas privalomasis nurodymas užtikrinti, kad minėtu adresu sukauptos mineralinės trąšos bei kalkės būtų sandėliuojamos užtikrinant saugos duomenų lapuose nustatytų reikalavimų vykdymą.
Privalomasis nurodymas duotas iki vasario 5 d., taip pat įteiktas raštiškas įspėjimas juridiniam asmeniui dėl ekonominių sankcijų taikymo, jeigu iki nurodytos datos nebus įvykdytas privalomas nurodymas", – rašoma dienraščiui atsiųstame atsakyme.
Specialistai pažymėjo, kad sausio 16 d. buvo atliktas pakartotinis patikrinimas. Jo metu aplinkos tarša cheminėmis medžiagomis neužfiksuota. Pažymėta, kad trąšos laikomos sandarioje pakuotėje, sąlyčio su vandeniu ir dirvožemiu neturi.
Šiuo atveju reikalavimų buvo nesilaikoma, kadangi saugos duomenų dokumentuose galimybė sandėliuoti trąšas lauke nėra numatyta.
Kas turi kontroliuoti?
Šioje situacijoje gyventojams kilo klausimų, kuri institucija išduoda leidimus dirbti su trąšomis bei kas atsakingas už kontrolę, ar tokia veikla nekenkia aplinkai. Šie klausimai tapo ir kai kurių politikų manipuliavimo priemone.
"Kauno dieną" pasiekė informacija, kad kai kurie politikai, naudodamiesi artėjančiais rinkimais, bandė vietos gyventojams aiškinti, kad už trąšų sandėliavimo leidimus esą atsakinga savivaldybė. Vietos gyventojai pasakojo, kad kai kurie politikai juos bandė įtikinti, kad tai dvelkia korupcija, esą leidimai išduoti neteisėtai. Nesunku suprasti, kad taip buvo bandoma mesti dėmę dabartiniams Kauno rajono vadovams.
Tačiau situacija visiškai kitokia. Paaiškėjo, kad dėl netobulos teisinės bazės, trąšų sandėliavimo veiklai jokie specialūs leidimai nėra reikalingi. Tik reikia laikytis tam tikrų numatytų reikalavimų tam, kad trąšos nepatektų į aplinką.
"Trąšoms sandėliuoti taršos leidimas nereikalingas. Sandėliuojant trąšas kaip ir kitas chemines medžiagas turi būti laikomasi šių medžiagų saugos duomenų lapuose nustatytų reikalavimų. Šiuo atveju reikalavimų buvo nesilaikoma, kadangi saugos duomenų dokumentuose galimybė sandėliuoti trąšas lauke nėra numatyta, nes trąšos nebus apsaugomos nuo saulės spindulių, kritulių ir temperatūros pokyčių", – pažymėjo AAD specialistai.
Pavojaus nėra?
Trąšas Samyluose laikančios bendrovės "Dainela" vadovas E.Romikaitis "Kauno dienai" tikino, kad lauke laikyti trąšas yra saugu. Tačiau, norėdamas nuraminti žmones, jis pažadėjo atlikti aplinkosaugininkų rekomenduotus veiksmus.
Samylų gyventojai skundėsi, kad trąšos laikomos ne tik aptvertoje įmonės teritorijoje, bet ir už tvoros. Tačiau trąšų savininkas paaiškino, kad bendrovės teritorija yra ne tik aptverta, bet ir dalis neaptvertos zonos. Būtent iki keliuko žemė priklauso jiems, todėl gali savo turtą palikti ir už tvoros. Toliau trąšų bendrovės vadovas tikino, kad jokio pavojaus žmonėms ar aplinkai lauke paliktos trąšos nekelia, nes yra tinkamai supakuotos.
"Trąšos saugomos lauke, tačiau tai nėra draudžiama. Maišuose jos netirpsta. Įsivaizduokite, kad nusipirkote pieno maišelį, jį įdėjote dar į vieną parduotuvės maišelį – tai dviguba pakuotė, todėl pienas nebėga. Taip yra ir čia. Jei bus pažeista išorinė pakuotė, apsaugos vidinė, kuri yra visiškai nelaidi vandeniui bei orui, todėl lauke laikyti yra saugu", – sakė "Dainelos" vadovas.
Pasak jo, lauke laikomos trąšos naudojamos dekoratyvinių augalų tręšimui. Jei žmonės nori gražios pievelės, žemę tręšia bent tris keturis kartus per metus. Pagal rekomendacijas, į dešimties arų plotą, per kokius keturis kartus turėtų būti išpilta apie 20 kg trąšų. Anot jo, jei net atsitiktų, kad koks nors dabar lauke esantis trąšų maišas būtų pažeistas, į aplinką patektų mažesnė trąšų koncentracija, nei reikėtų pievai.
"Įmonė dirba ne pirmus metus, žinome, kaip su šiuo produktu elgtis, ir tikrai nesiruošiame nieko užteršti ar nuodyti", – patikino bendrovės vadovas.
Neįvykdžius departamento nurodymo ir paaiškėjus, kad yra padaryta žala aplinkai, savivaldybė, gindama viešąjį interesą, kreipsis į prokuratūrą dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo.
E.Romikaitis sakė, kad, pagal saugos duomenų dokumentus, yra rekomenduojama nuo žemės pakelti trąšas. Jis pabrėžė, kad tai ne prievolė, o tik rekomendacija, tačiau tam, kad žmonės nusiramintų, bendrovė trąšas atitrauks nuo žemės.
"Mums nurodyta visas trąšas iki vasario 5 d. sudėti ant palečių, kad po maišais cirkuliuotų oras, taip pat uždengsime tentu nuo kritulių. Tikrai spėsime tai padaryti", – sakė trąšomis užsiimančios bendrovės vadovas.
Pašnekovas apgailestavo, kad gyventojai į bendrovę nesikreipė tiesiogiai. Jis tikino, kad žmonėms būtų viską paaiškinęs, tad nebūtų kilę nepagrįstos baimės. Tam, kad būtų išsklaidytos abejonės dėl teršiamos gamtos, jis sakė nuvykęs pas seniūnaitį ir paprašęs, kai vyks susirinkimas, pakviesti ir jį. Taip bus galima pasikalbėti su gyventojais ir atsakyti jiems į rūpimus klausimus.
