Tarp atitinkamą raginimą, paskelbtą britų laikraščio „The Guardian“ svetainėje, pasirašiusių asmenų yra vienas „Pink Floyd“ įkūrėjų Rogeris Watersas, taip pat britų kino kūrėjas Kenas Loachas – abu jie žinomi kaip už palestiniečių teises kovojantys aktyvistai. Tarp pasirašiusiųjų yra ir režisieriai Aki Kaurismaki ir Mike'as Leighas, aktorė Julie Christie, atlikėjas Helmutas Lottis ir muzikantas Brianas Enas, taip pat šeši Izraelio menininkai.

Izraelio atlikėja Netta su savo daina „Toy“ gegužę laimėjo Portugalijoje vykusią „Euroviziją“. Tai reiškia, kad kitais metais konkursas turi vykti Izraelyje. Raginimai boikotuoti Izraelį nėra reti. Tačiau jie vertinami prieštaringai, nes kritikai mano, kad peržengiama antisemitizmo riba.

Laiške Europos transliuotojų sąjunga (EBU) raginama konkursą perkelti į kitą šalį. „Kol palestiniečiai negali mėgautis laisve, teisingumu ir vienodomis teisėmis, negali būti normalių santykių su šalimi, kuri atima iš jų pagrindines jų teises“, – teigiama raginime.

Kūrėjai Doronas Medalie ir Stavas Begeris atitinkamo laiško sulaukė prieš dvi savaites. Jame kalbama apie dainų ritmo panašumus – ne melodijos ar teksto. Izraelio atlikėja Netta Barzilai su daina „Toy“ gegužę laimėjo Portugalijos sostinėje Lisabonoje vykusį „Eurovizijos“ dainų konkursą ir kartu iškovojo teisę savo šaliai rengti konkursą 2019-aisiais.

Nettos vadybininkas Oferas Menahemas patvirtino, kad toks laiškas gautas. Tačiau teisinės pretenzijos esą nebuvo pareikštos. Doronas Medalie skris į Los Andželą, kad išspręstų ginčą, rašo portalas „ynet“.

Anot Izraelio žiniasklaidos, jei bus įrodyta, kad bent dalis dainos nuplagijuota, gali kilti grėsmė konkurso surengimui Izraelyje 2019-aisiais. Daina nugalėtoja privalo būti originalas. Priešingu atveju 25-erių Netta gali būti diskvalifikuota, rašo „Haaretz“.

Laikraštis jau kovą apie „Toy“ rašė, kad daina primena „Seven Nation Army“. „Eurovizijos“ rengėja Europos transliuotojų sąjunga kol kas šio klausimo nekomentuoja.

Maždaug 2 000 smalsuolių spaudėsi prie saugumo pareigūnų pastatytų užtvarų, kad pamatytų princą ir Nettą Barzilai (Netą Barzilai), apsirengusią žaliųjų citrinų spalvos tunika ir juodomis timpomis, o galvą pasipuošusią daugybe violetinės spalvos kasyčių.

Minioje kartais pasigirsdavo šūksniai „Williamai, mes tave mylime!“, o žydrus marškinius ir lengvą vasarinį švarką vilkėjęs princas į juos atsakydavo šypsena.

25 metų N. Barzilai šiemet laimėjo „Eurovizijos“ dainų konkursą Lisabonoje su daina „Toy“ („Žaisliukas“), kurios tekstą įkvėpė moterų teisių judėjimas #MeToo .

Studijinėje dainos versijoje girdėti, kad įraše panaudotas vokalą keičiantis prietaisas, nors dainų konkurso taisyklės reikalavo, kad atlikėjai ant scenos dainuotų gyvai.

Trečiadienį dainininkė padovanojo tokį prietaisą ir princui, nors šis patikino neturįs jokių vokalinių sugebėjimų.

„Norite, kad padainuočiau? – paklausė jis. – Dar negirdėjote manęs dainuojančio. Taip nesakytumėt, jeigu būtumėt girdėjusi.“

Per pirmąjį Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos nario oficialų vizitą Izraelyje ir palestiniečių teritorijose daug dėmesio skiriama jaunimo ir technologijų klausimams.

Išsiskyręs su N. Barzilai Williamas susitiko su Izraelio aplinkos apsaugos aktyvistais. Jie kartu gėrė limonadą ant vieno Tel Avivo namo stogo.

„Man labai rūpi aplinka, – sakė jis. – Galvoju apie savo kartą, mano vaikus ir manau, kad tai yra palikimas, kurį turime truputį aptvarkyti.“

Peticija paremta žmogaus teisių pažeidimais prieš Palestinos gyventojus, rašo Euronews.com.

Peticija, kurią inicijavo Arnis Steingrimuras Sigurassonas, kviečia nacionalinį Islandijos transliuotoją RUV pasitraukti iš kitąmet vyksiančio konkurso.

Kone 20 tūkst. parašų surinkusioje peticijoje rašoma, kad iš žmogaus teisių pažeidimo perspektyvos prieš Palestinos žmones, moraliai neteisinga dalyvauti glamūriniame „Eurovizijos“ šou, kuris vyks Jeruzalėje.

Pergalę Izraeliui ir teisę kitąmet rengti konkursą pelnė atlikėja Netta Barzilai su kūriniu „Toy“. Paskelbus apie laimėjimą, atlikėja viešai pranešė: „Kitais metais – Jeruzalėje.“

Prieš tai Izraelis jau yra triskart pelnęs pergalę konkurse. Du kartus jis buvo surengtas Tarptautiniame konvencijos centre Jeruzalėje.

Peticiją iniciavęs aktyvistas A. S. Sigurassonas sako, kad, vos išgirdęs apie Izraelio pergalę, pamanė, kad Islandija greičiausiai negalės dalyvauti konkurse.

„Buvau nustebęs, kad esu pirmasis, pradėjęs tokią peticiją. Islandijos žmonės nuoširdžiai užjaučia Palestinos žmones dėl jų sunkumų“, – „Euronews“ tikino vyras.

Pirmadienį Gazos ruože žuvo tuzinai Palestinos protestuotojų po to, kai Jeruzalėje buvo atidaryta JAV ambasada.

Peticijos iniciatorius džiaugiasi islandų įsitraukimu. Jei visi 18 tūkst., pasirašę peticiją, yra islandai, tai sudaro daugiau nei 5 proc. šalies populiacijos – iš viso saloje gyvena apie 330 tūkst. gyventojų.

Tačiau nepaisant peticijos, nacionalinio transliuotojo RUV programų direktorius Skarpheainnas Guamundssonas patvirtino, kad Islandiją kitąmet dalyvaus konkurse, kaip ir planuojama. „Tikimės dalyvauti 2019-ųjų „Eurovizijoje“, kaip tai darome kasmet“, – sakė jis.

Tokią išvadą daro Kalifornijos universiteto mokslininkai, išanalizavę šimtus tūkstančių dainų. Tačiau bendra muzikinė tendencija yra priešinga: išleidžiama vis daugiau liūdnų dainų.

„Mums pavyko nuspėti dainų sėkmę pagal jų muzikines savybes“, – sakė viena tyrimo autorių Natalia Komarova. Jos matematikų būrys išanalizavo daugiau kaip 500 tūkst.  dainų, kurios 1985-2015 metais buvo išleistos Didžiojoje Britanijoje. Dainos buvo vadinamos sėkmingomis, jei patekdavo į populiariausių dainų šimtuką – tai yra vidutiniškai 4 proc. naujų vienerių metų dainų.

Vertinamas buvo tik dainų skambesys, o ne tekstas. „Sėkminga daina paprastai būna linksmesnė ir ritmiškesnė už vidurkį“, – aiškino N. Komarova. Populiariausi hitai apskritai yra „daug“ linksmesni už mažiau sėkmingus kūrinius, rašo mokslininkai britų specializuotame žurnale „Royal Society Open Science“. Ir iš tikrųjų šie požymiai tinka ir šių metų „Eurovizijos“ dainai nugalėtojai „Toy“, atliekamai izraelietės Nettos Barzilai.

Populiaresnės, anot tyrimo, yra ir dainos, kurias mokslininkai apibūdino kaip „laisvas“ ir pagal kurias galima šokti. Viena to priežasčių gali būti elektroninės muzikos pergalingas žygis – bei roko ir sunkiojo metalo populiarumo mažėjimas. Nepaisant to, kasmet „parašoma vis daugiau ir daugiau liūdnų dainų“, teigia mokslininkai.

Populiaresnės, anot tyrimo, yra ir dainos, kurias mokslininkai apibūdino kaip „laisvas“ ir pagal kurias galima šokti.

Vyrai atlikėjai pastaraisiais metais buvo vis mažiau sėkmingi. „Pastaraisiais metais sėkmingas dainas dažniau dainavo moterys“, – sakė mokslininkai. Tai dėl pastaruoju metu vykstančių debatų apie moterų nelygybę muzikos industrijoje, seksizmą ir dainininkių seksualizavimą esą yra „ypač įdomu“.

Klasikinės ir džiazo dainos, pasak mokslininkų, neturi didelių šansų tapti hitais. Sėkmingiausios muzikos kryptys esą yra šokių ir popmuzika. Kaip linksmų ir sėkmingų dainų pavyzdžius mokslininkai įvardijo 1985 metų dainas: „Live is Life“, atliekamą austrų grupės „Opus“, britų popdueto „Wham!“ dainą „Freedom“ ir JAV rokerio Bruce'o Springsteeno „Glory Days“.

Dainų kūrėjai „tam tikra prasme“ gali orientuotis į šiuos duomenis, sakė N. Komarova. Tačiau „didelės sėkmės dalies“ metamatiškai nustatyti esą yra neįmanoma. „Priešingu atveju juk kiekvienas galėtų parašyti hitą“, - teigė tyrimo autorė.

Laimėtojos dainoje esantys žodžiai „Nesu tavo žaisliukas, kvailas berniuk“ apibendrina daugelio moterų nuogąstavimus, kurie paskatino pasaulinį kovos su seksualiniu priekabiavimu judėjimą #MeToo.

25 metų Izraelio atstovė savo neįprasto pasirodymo metu vilkėjo margą kimono ir treliavo, kudakavo bei rodė vištą primenančius judesius.

„Esu labai laiminga. Labai dėkoju. Dėkoju, kad remiate įvairumą, – po rezultatų paskelbimo scenoje sakė Netta, vėliau dar kartą atlikusi savo dainą. – Žmonės renkasi tai, kas yra kitaip, kas yra atgaiva.“

N. Barzilai surinko 529 balus. Antroje vietoje liko ugningą šou sukūrusi Kipro atstovė Eleni Foureira (Eleni Fureira), surinkusi 436 balus.

Įdomiausia, kad „Eurovizijos“ apdovanojimą Izraelio atstovei turėjo įteikti pernai Portugalijai pergalę atnešęs Salvadoras Sobralis, kuri trečiadienį Portugalijos dienraščio „Publico“ išspausdintame interviu Nettos dainą pavadino „siaubinga“.

„Jaučiau, kad jis mane gerbė, ir siunčiu jam kuo didžiausius linkėjimus“, – per spaudos konferenciją sakė Netta, kai jos paklausė, kaip jautėsi gavusi apdovanojimą iš S. Sobralio.

Beje, netrukus po savo pergalės Izraelio atstovė sugebėjo sudaužyti stiklinį apdovanojimą. Tačiau organizatoriai davė jai naują per po koncerto surengtą spaudos konferenciją.

Scenos invazija

Kasmetinis muzikinis konkursas garsėja įspūdingais dalyvių kostiumais, blizgesiu ir scenos efektais. Šiemet Portugalijoje vykusio renginio metu pirmą kartą buvo padegti laiptai bei buvo sukurta milžiniška spalvas keitusi projekcinė suknelė.

Neapsieita ir be incidentų. Didžiosios Britanijos atstovės SuRie pasirodymo metu į sceną įbėgo vyras ir jai iš rankų pagriebė mikrofoną, kai ji dainavo savo dainą „Storm“ („Audra“). Tačiau dainininkė nepasimetė, ramiai stovėjo šone ir plojo ir netrukus vėl dainavo, kai jai buvo grąžintas mikrofonas.

Vyras šiuo metu yra suimtas, pranešė „Eurovizijos“ organizatoriai.

Nors Britanijos atstovei buvo pasiūlyta atlikti dainą dar kartą, ji nusprendė to nedaryti, nes „be galo didžiuojasi“ savo pasirodymu. Finale ji užėmė 24-ąją vietą.

Izraelis „Eurovizijos“ konkursą laimėjo 1978, 1979 ir 1998.

„Geriausia ambasadorė“

N. Barzilai pergalė Izraelyje sukėlė didžiulę šventę. Šimtai žmonių šoko prie Tel Avivo rotušės, o kai kurie apsirengę šoko į seklų vandenį šalia pastato esančios esplanados.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu) telefonu pasveikino „Eurovizijos“ laimėtoją ir pasakė, kad ji yra „geriausia Izraelio ambasadorė. Mes tave mylime“.

„Eurovizijos“ dainų konkursas pirmą kartą buvo surengtas 1956 metais siekiant suvienyti Europą po Antrojo pasaulinio karo. Šiandien šį konkursą visame pasaulyje žiūri maždaug 200 mln. žmonių, jis davė pradžią tokių legendų, kaip ABBA ir Celine Dion (Selin Dion), muzikinei karjerai.

N. Barzilai sakė atšvęsianti savo pergalę su savo gerbėjais, kurie atvyko į Lisaboną iš Izraelio jos palaikyti.

„Nėra nieko geriau už izraelietišką vakarėlį. Pamatysite ateinančiais metais“, – sakė ji.

Kinijos draudimas

Nors „Eurovizija“ turėtų būti apolitiška, šiemet, kaip ir ne kartą ankstesniais metais, būta priešingai.

Konkursą organizuojanti Europos transliuotojų sąjunga uždraudė Kinijos televizijai „Mango TV“ transliuoti šeštadieninį finalą po to, kai ši televizija per pirmąjį pusfinalį iškirpo Airijos dainininko pasirodymo metu parodytą dviejų vyrų romantišką sceną bei transliacijos metu uždengė žiūrovų laikytas vaivorykštės vėliavas.

Per du šią savaitę įvykusius pusfinalius teisę varžytis šeštadienio finale užsitikrino 20 šalių, tarp jų – Lietuva.

Be pusfinalių atrankos į finalą pateko didžiausią įnašą į Europos transliuotojų sąjungos kasą sumokančios Didžioji Britanija, Italija, Ispanija, Prancūzija ir Vokietija bei šių metų konkursą surengusi Portugalija.

Nugalėtoją išrinko žiūrovai ir profesionalūs vertintojai iš 43 šalių. Televizijos žiūrovai skyrė pusę taškų, o kitą pusę – profesionalai.

Ekstravagantiškais sceniniais kostiumais besipuošianti moteris kiek anksčiau uždarbiavo dainuodama vestuvėse ir dirbdama aukle vaikų darželyje. Išskirtiniame interviu LRT.lt portalui dainininkė papasakojo, kas ją atvedė į „Eurovizijos“ sceną ir kaip jaučiasi laikoma viena iš konkurso lyderių.

– Nors daina „Toy“ iš pažiūros atrodo linksmas kūrinys, anksčiau minėjote, kad jis turi gilesnę prasmę.

– Dainos autoriai įkvėpimo sėmėsi iš „MeToo“ judėjimo. Manau, kad tai yra nuostabus laikas, kai moterys ieško ir atranda savo balsą. Dar ši daina yra apie tuos žmones, kurie buvo išsekę nuo pažeminimų iš viršesnių žmonių – vadovų, kitų vaikų mokykloje. Apie tuos, kuriems buvo sakoma, kad jie nepakankamai geri, liekni, gražūs, kad galėtų daryti tai, ką jie nori daryti. Tai yra šios dainos įkvėpimas.

Ar aš patyriau patyčias? Žinoma, taip. Išgyvenau labai sunkius metus, kai buvau maža mergaitė. Augdama labai skyriausi nuo kitų vaikų savo išvaizda: buvau ir esu apkūni, mėgdavau leisti keistus garsus, man būdavo sunku susikaupti, buvau labai lėta.

Iki šešerių metų augau Nigerijoje. Mano klasėje buvo šeši vaikai, ir kiekvienas vaikas skyrėsi odos spalva, bet visi buvome lygūs. Kai atvykau į Izraelį, mano klasėje mokėsi 40 vaikų. Labai greitai supratau, kad skiriuosi nuo visų kitų, ir tai yra labai blogai. Turėjau atrasti būdą, kaip visa tai apeiti. Muzika ir buvo mano būdas.

V. Nevieros/ LRT nuotr.

– Kaip atsidūrėte „Eurovizijoje“?

– Buvau vestuvių muzikantė ir improvizuojanti bliuzo atlikėja. Dainuodavau naktiniuose klubuose, improvizuodavau su bliuzo grupėmis. Tuo metu supratau, kaip noriu girdėti muziką, kaip turėtų groti grupė, kaip turėtų skambėti gitaros, bosai, būgnai. Nuo ankstyvos vaikystės užsiėmiau beatboxinimu.

Supratau, kad bet kokią muziką, kokią tik sugalvoju, galiu išpildyti looperiu – instrumentu, kuris įrašo ir čia pat atkartoja vokalą. Juo galiu kurti kokius tik noriu skambesius. Kuo daugiau koncentravausi į darbą šiuo instrumentu, tuo mažiau laiko likdavo viskam kitam. Galiausiai neliko pinigų susimokėti už būsto nuomą, tada nusprendžiau sudalyvauti realybės šou, kuriame nugalėjau ir iškovojau teisę atstovauti Izraeliui „Eurovizijoje“, kas visiems sukėlė nuostabą.

Niekuomet nebuvau mylima daugelio žmonių, ir galiausiai nugalėjau. Tada supratau, kad galiu padaryti kažką, kas būtų svarbu daugeliui kitų žmonių – vaikams, kurie grįžę namo lengviau atsikvėptų ir pagalvotų „galiu būti toks, koks noriu, vilkėti tai, ką noriu“. Žmonės man dažnai sakydavo, ko aš negaliu daryti: rengtis taip, kaip noriu – privalau dėvėti juodus rūbus ir jokių trumpų sijonų; dainuoti taip, kaip noriu – turėčiau muzikuoti kaip Adele, o ne kudakuoti kaip višta. Turėjau visiems įrodyti, kad galiu daryti, ką noriu. Ir ne tik galiu, o pati esu nuostabi, graži, seksuali, linksma, ir visokia, kokia jūs sakėte, kad negaliu būti. Tai yra svarbu suvokti visiems. Štai kodėl dalyvauju „Eurovizijoje“.

Dirbau išskirtiniame vaikų darželyje, kuriame mokėme vaikus dainuoti ir dainavome jiems.

– Bet jums teko ragauti ne tik vestuvių muzikantės, bet ir vaikų darželio auklėtojos duonos?

– Labai myliu vaikus. Bandžiau kitą sritį, nes muzika nelaikoma daug žadančia profesija. Dirbau išskirtiniame vaikų darželyje, kuriame mokėme vaikus dainuoti ir dainavome jiems. Ten net buvo scena, o vaikai yra puiki publika. Turėjau sunkumų dėl kvapų ir sauskelnių, bet man labai patiko tas darbas. Bet palikau jį dėl muzikos. Ar galėčiau vaikų darželyje dėvėti tokius drabužius, kuriuos dėviu dabar?

– Viename interviu minėjote, kad vilkite tik Izraelio dizainerių drabužius. Kodėl?

–  Manau, kad Izraelis turi priimti didesnio drabužių dydžio moteris. Apkūnioms moterims kuriami drabužiai dažnai būna nestilingi, skirti vyresnio amžiaus moterims. Jie nėra seksualūs, jaunatviški. Manau, kad visi turi gerbti save.

Izraelio dizaineriai yra be galo talentingi, bet kažkodėl bijo kurti didesnio dydžio drabužius, mano, kad tai finansiškai nepelninga. Bet jie taip klysta! Nes vidutinis dydis visame pasaulyje, taip pat ir Izraelyje, yra 44.

„Eurovizijoje“, kur vidutinis moterų drabužių dydis yra gal 32, jaučiuosi išskirtinė. Nugalėtoja. Štai, kaip jaučiuosi. Esu graži, patraukli, myliu save. Taip jaustis turėtų kiekvienas. Manau, kiekvienas žmogus yra gražus, nors tai ir skamba banaliai. Kai myli save, visi tai mato.

– Nuo pat akimirkos, kai jūsų daina „Toy“ atsirado internete, ji sulaukė didžiulio dėmesio, visi ėmė jus laikyti būsima konkurso nugalėtoja. Ar pati iškart patikėjote savo pergale šiųmetėje „Eurovizijoje“, ar pirmiau norėjote atvykti į konkursą ir išvysti kitus dalyvius?

– Iš tiesų norėjau pirmiausia atvykti į konkursą. Žinote, lažybos yra lažybos, o muzika lieka muzika. Tai neturėtų būti lyginama. Taip sakiau net tada, kai buvau laikoma konkurso lydere. Kaip galima lyginti Kipro atlikėją su operos dainininke? Šiame konkurse yra švenčiama įvairovė. Ir tas, kam geriausiai pavyks pasirodyti, tegul parveža konkursą namo. Manau, kad Kiprui pavyks surengti labai gerą šou finale, ir jei Kipras nugalės, ir kitąmet konkursas vyks šioje šalyje, aš būsiu labai laiminga.

N. Barzilai pasirodys su daina „Toy“, nors atrankose dainininkė atliko 1978-aisiais „Eurovizijos“ konkursą laimėjusios kraštietės Izar Cohen kūrinį „A Ba Ni B“, praneša eurovoix.com.

N. Barzilai nuo projekto Izraelyje pradžios buvo favoritė, o jos muzikos stilius įvardijamas kaip unikalus. Atlikėja yra gimusi Tel Avive, jai – 25 metai. 

Projektas „The Next Star“ Izraelyje pradėtas prieš trejus metus. Toks atrankų būdas šalyje pasiteisino ir yra laikomas itin sėkmingu, kadangi 2015 m. valstybės atstovas pelnė 9-ąją vietą, o Izraelis po dešimtmečio pertraukos pasiekė 10-uką.