„Ne privačios įmonės, nesvarbu, ar jos būtų didelės, ar mažos, turi sugalvoti tas taisykles. Tai privalo padaryti politikai demokratiniame pasaulyje“, – naujienų tarnybai BBC pažymėjo Nickas Cleggas.

N. Cleggas anksčiau buvo Jungtinės Karalystės liberalų demokratų partijos lyderis. Jis pabrėžė poreikį kurti naujas duomenų privatumo ir rinkimo taisykles.

„Tuo metu tokios bendrovės kaip „Facebook“ turėtų vaidinti brandų vaidmenį propaguojant minėtą reguliavimą“, – pridūrė jis.

Didžiosios Britanijos teigimu, tai padarytų socialinės žiniasklaidos vadovus asmeniškai atsakingus už žalingą turinį ir jie turėtų uždaryti įžeidžiančias platformas.

Po to, kai per pastaruosius metus sulaukė didžiulės kritikos, „Facebook“ įvedė su privatumu ir politinių kampanijų reklamų skaidrumu susijusius pakeitimus.

Skeptikų teigimu, „Facebook“ tiesiog siekia išlošti laiko, kai griežtesnis reguliavimas Jungtinėse Valstijose ir kitose šalyse suskaldo pagrindines technologijų firmas ir kitus aktyvistus bei priverčia klausti, ar jos turėtų išlaikyti vadinamąjį „imunitetą atsakomybei“ dėl vartotojų publikuojamo turinio.

„Su džiaugsmu prisijungiu prie „Facebook“ (komandos). Po beveik 20 metų Europos ir Britanijos politikoje man tai yra įdomus naujas nuotykis“, – savo „Facebook“ paskyroje parašė N. Cleggas.

Anot jo, ši bendrovė „yra atsidūrusi vienų painiausių ir sunkiausių iškilusių klausimų centre“, tokių kaip „asmens privatumas“, „mūsų demokratinių procesų sąžiningumas“, „žodžio laisvės ir draudžiamo turinio pusiausvyra“.

Anot naujienų agentūros „Press Association“ ir laikraščio „Financial Times“, N. Cleggas bus naujasis „Facebook“ tarptautinių reikalų ir komunikacijos skyriaus vedėjas ir persikels į Kaliforniją sausio mėnesį.

Šis 51 metų veikėjas kadaise atstovavo Europos Komisijai derybose dėl prekybos ir buvo europarlamentaras pareigas.

Be to, jis anksčiau vadovavo nedidelei opozicinei Liberalų demokratų partijai, tačiau per 2017-ųjų balsavimą N. Cleggas nebuvo perrinktas į parlamentą, o jo partija patyrė didelę nesėkmę.

Buvęs politikas pasisako už antrą referendumą dėl JK narystės Europos Sąjungoje, nors premjerė Theresa May (Tereza Mei) tokį siūlymą atmetė.

Jo naujausia knyga vadinasi „Kaip nutraukti „Brexit“ (ir padaryti Britaniją vėl didžią)" (How to Stop Brexit (And Make Britain Great Again)).

„Kaip žmogui, visą gyvenimą palaikančiam Britanijos visišką įsipareigojimą Europai, man, be abejo, skausminga trauktis iš viešosios diskusijos šiuo kritišku „Brexit“ proceso etapu“, – penktadienį rašė N. Cleggas.

„Tačiau svarbūs sprendimai netrukus bus pateikti parlamentui, kuriam nebepriklausau, todėl, kai nusprendžiau imtis šio naujo unikalaus iššūkio (socialiniame tinkle) „Facebook“, pagalvojau, kad geriau pradėti anksčiau nei vėliau“, – pridūrė jis.

N. Cleggas, be anglų, taip pat moka olandų, prancūzų, vokiečių ir ispanų kalbas. Jis prisijungė prie britų vyriausybės po 2010-ųjų rinkimų kampanijos, primintos „Klegomanija“ dėl jo įspūdingo pasirodymo televizijos debatuose.

Vis dėlto buvusio politiko populiarumas vėliau smuko, nes šis neištesėjo pažado atėjus į valdžią nedidinti mokesčių už mokslą.

Tuo tarpu „Facebook“ per pastaruosius mėnesius įsivėlė į kelias viešųjų ryšių krizes ir savo platformoje ėmėsi pakeitimų, pirmiausia susijusių su vartotojų privatumu ir politinės reklamos skaidrumu.

Rugsėjį JAV milžinė pripažino kad kibernetiniai įsilaužėliai buvo užsitikrinę prieigą prie daugiau kaip į 50 mln. „Facebook“ vartotojų paskyrų.

Kompanija taip pat sulaukė kritikos kilus privatumo skandalui, per kurį paaiškėjo, jog britų politinių konsultacijų įmonė „Cambridge Analytica“ rinko „Facebook“ vartotojų duomenis. Pastarieji, kaip įtariama, buvo panaudoti per 2016 metų JAV prezidento rinkimų kampaniją.

Kalifornijoje įsikūrusi milžinė, kaip ir kitos socialinių tinklų bendrovės, taip pat dažnai kritikuojama, kad esą leidžia plisti „melagingoms naujienoms“, kuriomis, be kita ko, mėginta manipuliuoti viešąją nuomone prieš Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) netikėtą pergalę JAV rinkimuose.

Britų konservatoriai gali lengviau atsipūsti. Dar bent penkeriems metams šalies gyventojai jiems patikėjo valdžios vadeles. Bet štai torių koalicijos partneriai liberalai demokratai, ko gero, su vyriausybės postais atsisveikins. Klausimas, ar apskritai ši partija po tokio pralaimėjimo atsigaus.

Tiesa, ne tik liberalų demokratų vedlio Nicko Cleggo munduras suteptas. Leiboristų – pagrindinės Didžiosios Britanijos opozicinės partijos – vadovo E.Milibando pastangos palenkti į savo pusę rinkėjus taip pat nebuvo sėkmingos. Nieko keisto – po Tony Blairo, nors šis politikas ir vertinamas prieštaringai dėl jo vaidmens Irako kare, Leiboristų partija taip ir nesugebėjo išsirinkti lyderio, kuris būtų bent kiek charizmatiškas.

Premjero Davido Camerono vedami konservatoriai įtikinamai laimėjo rinkimus ir leiboristus aplenkė solidžia balsų persvara. O prieš rinkimus manyta, kad abiejų didžiųjų partijų galimybės – apylygės.

Tiesa, D.Cameronas šiuos rinkimus laimėjo ne be skambių pažadų. Vienas jų – referendumas dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES. To reikalauja ne tik pasipiktinę Briuselio diktatu šalies gyventojai, bet ir visų pirma didelė dalis torių partijos narių. Dabar D.Cameronui jau nebus kito kelio, tik įvykdyti duotą pažadą, nors, vertinant jo paties asmeninę poziciją, jis toli gražu nėra tas, kuris norėtų iš Bendrijos išstoti.

Taigi centro kairiesiems leiboristams tai bus vieni iš prasčiausių rinkimų per beveik tris dešimtmečius.

Leiboristų vadovas E.Milibandas pripažino, kad jo partijai naktis po visuotinių rinkimų buvo "labai nuvilianti". "Aišku, kad ši naktis Leiboristų partijai buvo labai nuvilianti ir sunki, – sakė jis. – Nepasiekėme pažangos, kurios norėjome Anglijoje ir Velse, o Škotijoje stebėjome, kaip nacionalizmo banga sutriuškina mūsų partiją."

Įdomu tai, kad Leiboristų partijos atstovai patyrė visišką pralaimėjimą anksčiau jų bastionu vadintoje Škotijoje. Čia sužibėjo už šio regiono nepriklausomybę pasisakanti Škotijos nacionalinė partija (SNP). Ji gavo net 58 iš 59 vietų.

Analitikai suskubo pastebėti, kad SNP, įgijusi nemenką politinį svorį Didžiojoje Britanijoje, dabar vėl gali siekti Škotijos nepriklausomybės. Taigi premjerui D.Cameronui reikėtų ruoštis įvairioms naujoms iniciatyvoms. Vis dėlto bent kol kas torių pusėje – šventė.

"Konservatoriai įtikinamai laimėjo šiuos rinkimus", – ėmus skelbti rezultatus iš pirmųjų apygardų pareiškė konservatorių ministras Michaelas Gove‘as.

Ir jis buvo teisus. Vėlesnės apklausos vis augino torių persvarą, kuri galiausiai pasiekė absoliučią daugumą. Vienas garsiausių Didžiosios Britanijos konstitucinių klausimų ekspertų profesorius Vernonas Bogdanoras pakomentavo, kad tokie rinkimų rezultatai reiškia D.Camerono triumfą. Jis – pirmasis britų premjeras po žymiosios Margaret Thatcher, laimėjęs daugiau vietų, nei turėjo prieš perrinkimą.

"Tai neabejotinai labai ryškus vakaras Konservatorių partijai, – pažymėjo premjeras. – Mano tikslas tebėra paprastas... vadovauti visų labui." Akivaizdu, kad D.Cameronui daugiau nereikės prašyti paramos iš kitų partijų. O ir jo buvę koalicijos partneriai liberalai demokratai patyrė fiasko.

Nors partijos lyderis N.Cleggas išsaugojo vietą parlamente, jo partija, penkerius metus dirbusi koalicijoje su D.Camerono konservatoriais, patyrė skaudų pralaimėjimą.

"Dabar skausmingai aišku, kad liberalams demokratams ši naktis buvo žiauri ir sunki", – pažymėjo N.Cleggas. Prieš penkerius metus liberaldemokratai manė, kad būdami valdžioje jie sugebės sustiprinti savo pozicijas, o iš tikrųjų dabar priartėjo prie žlugimo slenksčio.

Vietų parlamente neteko kai kurie svarbiausi liberalų demokratų lyderiai, tarp jų vyriausiasis iždo sekretorius Danny Alexanderas, verslo sekretorius Vince'as Cable'as ir buvęs partijos lyderis Charlesas Kennedy. Vienas iš labiausiai jai pakenkusių momentų buvo koalicinės vyriausybės sprendimas pabranginti studijas universitetuose. Tas žingsnis buvo priešingas svarbiam liberalų demokratų pažadui visiškai panaikinti mokesčius už aukštąjį mokslą, kuris padėjo užsitikrinti reikšmingą studentų palaikymą.

N.Cleggas vėliau paskelbė atsiprašymą, bet tas vaizdo įrašas buvo sarkastiškai perkurtas ir tapo interneto sensacija. Liberalai demokratai argumentavo, kad jų įtaka padėjo sušvelninti kai kurias griežto taupymo priemones, ketintas įvesti torių, siekiant sumažinti biudžeto deficitą, kuris dabar yra beveik 90 mlrd. svarų (127 mlrd. eurų). Bet rinkėjai tuo nepatikėjo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuo Šaltojo karo pabaigos tikriausiai išlieka „smarkiai užšaldytas“ ir į padėtį Ukrainoje reaguoja vadovaudamasis pasenusia sovietinės KGB mąstysena, šeštadienį pareiškė Didžiosios Britanijos vicepremjeras.

Interviu dienraščiui „The Guardian“ ministro pirmininko pavaduotojas Nickas Cleggas (Nikas Klegas) sakė, kad V.Putinas taiko „vakarykščius padalijimus ir argumentus šiandienos problemoms“.

N.Cleggas pripažino, kad Kryme egzistuoja „aiškius rusiškas įspaudas“ ir kad tas regionas turėtų būti traktuojamas kitaip negu kitos Ukrainos teritorijos.

Liberalų demokratų partijos lyderis paragino V.Putiną pradėti „civilizuotą diskusiją“ su naująja Kijevo vyriausybe.

„Putino reakcija – labai daug atskleidžianti. Atrodo, tarsi jis tebebūtų smarkiai užšaldytas nuo pat Šaltojo karo laikų ir nežengia kartu su laiku“, – komentavo N.Cleggas.

V.Putinas, kuris buvo Sovietų Sąjungos valstybės saugumo komiteto (KGB) agentas, vėliau vadovavo jos įpėdinei – Rusijos federalinei saugumo valdybai (FSB), prieš pirmąkart tapdamas šalies prezidentu 2000 metais.

„Visi ženklai rodo, kad jis taiko KGB mąstyseną, kurios šaknys glūdi Šaltajame kare, naujajai tikrovei XXI šimtmečio Europoje, – pastebėjo N.Cleggas. – Glaudesnių ryšių tarp Ukrainos ir nekarinės organizacijos, tokios kaip Europos Sąjunga (ES), laikymas prilygstančiais Amerikos tankams tavo pievelėje per Šaltojo karo kulminaciją man byloja, kad turime reikalų su žmogumi, kuris taiko vakarykščius padalijimus ir argumentus šiandienos problemoms.“

N.Cleggas pripažino, kad Maskvą sieja ypatingi ryšiai su Krymu, kuris šimtmečius buvo Rusijos dalis ir buvo perduotas Ukrainai tik 1954 metais, kai abi dabartinės valstybės buvo Sovietų Sąjungos respublikos.

„Krymas jau turi pusiau autonominį statusą Ukrainoje; jo istorija aiškiai skiriasi nuo kitų Ukrainos dalių: jame labai ryškus Rusijos įspaudas – ne paskutinė priežastis yra Rusijos Juodosios jūros karo laivyno veikla“ tame regione įsikūrusioje bazėje, pažymėjo N.Cleggas.

„Taigi, jis jau priklauso kitokiai kategorijai, ir nemanau, kad kas nors nori tai neigti, – pridūrė jis. – Niekas nesako, kad Krymas turi būti traktuojamas lygiai taip pat, kaip ir kitos Ukrainos dalys – juoba, kad patys ukrainiečiai lig šiol jo taip netraktavo.“

Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) anksčiau pareiškė, kad Rusijos veiksmai Kryme yra „visiškai nepriimtini“, atkartodamas kitų Europos lyderių ir JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) poziciją, išsakytą, kai Maskva faktiškai perėmė pusiasalio kontrolę po to, kai Kijeve opozicijos protestuotojai prieš dvi savaite nuvertė prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių.