Sekmadienį toje pačioje vietoje pareigūnai jau rado nugaišusių delfinų; bendras jų skaičius dabar yra 111.

„Bazaruto salų nacionalinio parko Injambanės provincijoje komanda vakarinėje Bazaruto salos pakrantėje rado 86 nugaišusius delfinus“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Salynas yra Mozambiko sąsiauryje tarp Mozambiko pakrantės ir Madagaskaro.

Vyksta gyvūnų žūties priežasčių tyrimas, bet mokslininkai neaptiko jokių delfinų sužeidimų ar įtartinų medžiagų jų virškinimo traktuose.

Saugomuose nacionalinio parko vandenyse gyvena delfinai, banginiai, diugoniai ir kiti gyvūnai, įskaitant 180 rūšių paukščius.

Jau praėjusią žiemą į krantą išmestų negyvų delfinų skaičius buvo rekordinis. Šiais metais daugiausiai jų rasta prie Biskajos įlankos krantų, sakė mokslininkas Matthieu Authieras iš La Rošelio universiteto, dirbantis ir „Pelagis“ centre.

Ant daugelio delfinų pastebėti žvejybos įrangos pėdsakai. Vadinasi, labai didelė tikimybė, kad jie tapo atsitiktiniu žvejų laimikiu, teigė „Pelagis“. Mokslininkai mano, kad didelė dalis negyvų delfinų neišmetami į krantą, o nuskęsta. Todėl negyvų delfinų skaičius gali būti daug didesnis.

Skaičiuojama, kad 2019 metais prie Prancūzijos krantų nugaišo daugiau kaip 11 tūkst. delfinų. Mokslininkai ir gyvūnų apsaugos organizacijos dėl delfinų žūties kaltina pernelyg tankius žvejų tinklus.

Prancūzijos vyriausybė neseniai paskelbė planą dėl delfinų apsaugos. Nuo 2020 metų tam tikriems žvejybiniams laivams pagrindinio sezono metu žiemą prievolė yra akustiniai siųstuvai. Šie maži prietaisai skleidžia akustinius signalus ir taip apsaugo delfinus nuo patekimo į tinklus. Prancūzija derasi su Briuseliu, kad ši priemonė galiotų visiems laivams – ir prancūzų, ir užsienio.

Vakarų Australijos valstybinė Parkų ir laukinių gyvūnų apsaugos tarnyba pranešė, kad jos darbuotojai vietoje vertina 15 gyvų išlikusių delfinų būklę.  

„Dauguma delfinų naktį patys išplaukė į krantą ir neišgyveno“,  -  pasakojo gamtosaugininkas Jeremy Chickas (Džeremis Čikas). Jis pridūrė, kad šiuo metu laukiama pagalbos ir technikos, kuri padėtų gelbstint gyvus likusius delfinus.

„Nuo gyvūnų stiprumo, vėjo ir galbūt drėgnų oro sąlygų priklausys, kada ir kur bandysime nustumti juos atgal į jūrą, - kalbėjo jis. -  Dabar pagrindiniai tikslai – užtikrinti darbuotojų ir savanorių saugumą, taip pat kuo didesnes delfinų išgyvenimo galimybes.“

Hamleno paplūdimys, pavadintas maždaug 1801 metais pro vietovę praplaukusio prancūzų tyrinėtojo Jacques'o Felixo Emmanuelio Hamelino (Žako Felikso Emanuelio Hamleno) vardu, pastaruoju metu buvo uždaryta dėl ryklių pavojaus.

Trumpapelekės grindos gyvena atrogrąžų ir paatogrąžių vandenyse, dažnai plaukioja dideliais būriais. Atvejų, kai šie gyvūnai masiškai įstringa paplūdimiuose ar seklumose, pasitaiko neretai.

Tokių incidentų priežastys vis dar nėra žinomos.

Tačiau yra daugybė teorijų šiaip reiškiniui paaiškinti. Manoma, kad tai gali būti susiję pakrantės linijos forma, delfinai gali reaguoti į kitų delfinų siunčiamus nelaimės signalus arba grupės delfinų tiesiog seka paskui lyderį į krantą.

Didžiausias skaičius ant seklumose užplaukusių grindų buvo užregistruotas 1996 metais Dansbore, kai ant krantą užplaukė 320 ilgapelekių grindų, iš kurių 300 išgyveno.