Teismo procesas oficialiai prasidėjo pernai kovą, tačiau iki šiol buvo nagrinėjami teisiniai argumentai, daugiausia susiję su įrodymų priimtinumu po katastrofos, pareikalavusios 298 keleivių ir įgulos narių gyvybių.

Dėl lėktuvo numušimo už akių teisiami keturi asmenys: rusai Olegas Pulatovas, Igoris Girkinas ir Sergejus Dubinskis bei ukrainietis Leonidas Charčenka.

„Teismas pradės tinkamą MH17 teisminį nagrinėjimą, o išnagrinėjęs bei aptaręs prokuratūros bylos turinį, nušvies pagrindinius klausimus, kuriuos jau pradėjo spręsti“, – nurodoma teismo pareiškime.

„Ar reisu MH17 [skridusį lėktuvą] numušė BUK raketa? Ar BUK raketa buvo paleista iš žemės ūkio lauko netoli Pervomaiskojės? Ar kaltinamieji suvaidino tam tikrą vaidmenį?“ – klausiama pareiškime.

Iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs orlaivis „Boeing 777“ buvo numuštas virš prorusiškų separatistų kontroliuojamos teritorijos Rytų Ukrainoje.

Tarptautinė tyrėjų grupė priėjo prie išvados, kad laineris buvo numuštas raketa BUK, paleista iš komplekso, atvežto iš Rusijos 53-iosios oro erdvės gynybos brigados, dislokuotos Kursko mieste.

Visi keturi kaltinamieji laikomi svarbiomis figūromis tarp prorusiškų separatistų, kovojančių su Kijevu.

O. Pulatovui vieninteliam iš kaltinamųjų atstovauja advokatai. Pernai lapkritį teisme parodytame vaizdo įraše jis tvirtino nematęs orlaivį numušusios raketos.

„Daug emocijų“

Teismas vyksta Nyderlanduose, apsaugotoje teismo salėje netoli Schipholio oro uosto, nes iš čia pakilo lėktuvas, kuris buvo numuštas; be to, 196 katastrofos aukos buvo olandai.

Teismas nurodė, kad pirmadienį prasidės bylos nagrinėjimas iš esmės. Jo metu bus aptartos bendros temos, įskaitant ikiteisminio tyrimo išvadas, o nuo antradienio iki ketvirtadienio vyks tolesnės diskusijos.

Paskui prokurorai ir gynyba turės galimybę iškelti klausimus per posėdžius, truksiančius iki liepos 9 dienos.

Nukentėjusiųjų artimieji galės kreiptis į teismą rugsėjį, pažymima pareiškime.

Gegužę teisėjai pirmąkart apžiūrėjo skeveldromis pramuštas nuolaužas, o savo išvyką jie apibūdino kaip „sukėlusią daug emocijų“.

Orlaivio subyrėjęs pirmagalys buvo atkurtas ant metalinių griaučių Gilzės-Rejeno oro pajėgų bazėje Nyderlanduose.

„Suprantame, kad šis apsilankymas MH17 rekonstrukcijos vietoje vykstant oficialiam baudžiamajam procesui artimiesiems sukels daug emocijų“, – sakė pirmininkaujantis teisėjas Hendrikas Steenhuisas (Hendrikas Stenheisas).

„Tai lėktuvas, kuriuo skrido jų mylimi žmonės, taip ir nepasiekę savo kelionės tikslo, nes laineris skrydžio metu sudužo ir visi jame buvę žmonės žuvo“, – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino įrašo autentiškumą, remiantis vėlai sekmadienį parodytu ukrainiečių televizijos reportažu.

Irano tyrimo grupės vadovas Hassanas Rezaeifaras (Hasanas Rezaeifaras) pirmadienį Teherane pripažino, kad įrašas yra tikras, ir pareiškė, kad jis buvo perduotas Ukrainos pareigūnams.

Po sausio 8 dieną įvykusios katastrofos Irano vyriausybė keletą dienų tvirtino nežinojusi, kad orlaivį numušė tik šalies vyriausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei (Ali Chamenėjui) atskaitinga Revoliucinė gvardija.

Lėktuvas buvo numuštas vos kelios valandos po to, kai gvardiečiai balistinėmis raketomis apšaudė Irako bazes, kur dislokuotos JAV pajėgos, atsakydami į anksčiau Vašingtono surengtą ataką, per kurią Bagdade buvo nukautas įtakingiausias Gvardijos generolas Qassemas Soleimani (Kasemas Soleimani).

Garso takelio nuoraše, kurį paviešino Ukrainos televizija „1+1“, girdėti skrydžių dispečerio ir piloto pokalbis persų kalba. Pranešama, kad pilotas valdė Irano oro bendrovės „Aseman Airlines“ reaktyvinį lėktuvą „Fokker 100“, skridusį iš Irano pietinio pietinio Širazo miesto į Teheraną.

„Virtinė šviesų, tarsi... Taip, tai raketa, ar kažkas yra?“ – šaukia pilotas skrydžių dispečeriui.

„Ne, kiek mylių? Kur?“ – klausia pastarasis.

Pilotas atsako, kad matė šviesą virš Pajamo oro uosto, esančio netoli vietos, kur Gvardija paleido priešlėktuvinę raketą „Tor M-1“. Skrydžių vadovas teigia, kad jam nebuvo nieko pranešta, tačiau pilotas toliau tvirtina, jog kažką matė.

„Tai raketos šviesa“, – sako jis.

„Ar daugiau nieko nematote?“ – klausia dispečerius.

„Mielas inžinieriau, tai buvo sprogimas. Pamatėme labai didelę šviesą; tikrai nežinau, kas tai buvo“, – atsako pilotas.

Tuomet dispečeris nesėkmingai mėgino susisiekti su Ukrainos lėktuvu.

Viešai prieinama skrydžių sekimo radarais informacija rodo, jog „Aseman Airlines“ 3768-ojo reiso lėktuvas buvo pakankamai arti Teherano, kad iš jo būtų galima pamatyti sprogimą.

Irano civilinės aviacijos agentūros kelias dienas tvirtino, kad lėktuvas nebuvo numuštas – net po to, kai Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) ir JAV pareigūnai pradėjo teigti, jog į lainerį veikiausiai pataikė raketa.

Iraniečių pareigūnai veikiausiai visuomet turėjo prieigą prie skrydžių valdymo įrašų – taigi, V. Zelenskis pareiškė „1+1“, kad „įrašas iš tikrųjų rodo, kad Iranas nuo pat pradžių žinojo, kad mūsų lėktuvą numušė raketa; jie žinojo apie tai paleidimo metu“.

Ukrainiečių lyderis dar kartą pareikalavo iššifruoti lėktuvo savirašius Kijeve – tokį pažadą šiitiška respublika davė praėjusį mėnesį, bet vėliau persigalvojo. Pirmadienį Ukrainos tyrėjai turėjo išvykti į Teheraną dalyvauti iššifravimo procese, nors V. Zelenskis reikalavo perduoti „juodąsias dėžes“ Kijevui.

„Mums tai labai svarbu“, – pabrėžė jis.

Tačiau Irano valdžia pavadino įrašo paskelbimą „neprofesionalumu“, teigdama, kad jis yra dalis konfidencialios ataskaitos.

„Dėl šio ukrainiečių veiksmo nenorime pateikti jiems daugiau įrodymų“, – pareiškė Irano tyrėjų vadovas H. Rezaifaras, remiantis pusiau oficialios naujienų agentūros „Mehr“ pranešimu.

Šis žingsnis gali nulemti teisinius veiksmus.

Olandija ir Australija mano, kad Rusijai tenka dalis atsakomybės dėl oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reisu MH17 skridusio lėktuvo numušimo, sakoma Nyderlandų vyriausybės pareiškime.

Jis buvo išplatintas kitą dieną po to, kai tarptautiniai tyrėjai paskelbė išvadas, jog raketa BUK, kuria buvo numuštas lėktuvas, buvo atvežta iš Rusijos kariuomenės brigados Kurske.

Iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs „Malaysia Airlines“ laineris „Boeing 777“, kuriame buvo 298 žmonės, 2014 metų liepos 17 dieną buvo numuštas virš prorusiškų separatistų kontroliuotos teritorijos Ukrainos rytinėje Donecko srityje.

Žuvo visi lėktuve buvę žmonės, daugiausia olandai.

Tarp aukų yra 17 šalių piliečių, įskaitant australus.

„Reisu MH17 skridusio (lėktuvo) numušimas sukėlė neįsivaizduojamas kančias“, – kitą dieną po olandų vadovaujamos Jungtinės tyrėjų komandos (JIT) naujausių išvadų sakė Olandijos užsienio reikalų ministras Stefas Blokas.

„Remdamiesi JIT išvadomis Nyderlandai ir Australija dabar yra įsitikinę, kad Rusija atsakinga už BUK įrenginio, kuris buvo panaudotas numušant (lėktuvą), dislokavimą. Vyriausybė dabar žengia kitą žingsnį, oficialiai laikydama Rusiją atsakinga“, – pridūrė ministras.

„Nyderlandai ir Australija pasirinko žengti teisiniu keliu“, – rašoma minimame vyriausybės pareiškime.

Australijos užsienio reikalų ministrė Julie Bishop (Džuli Bišop) savo ruožtu paragino tarptautinę bendriją palaikyti Kanberą ir Hagą.

„Tai yra grėsmė tarptautiniam saugumui, – sakė ministrė. – Jei kariškių ginklai dislokuojami karo zonoje ir panaudojami civiliniam lėktuvui numušti, kyla grėsmė tarptautiniam saugumui, todėl raginame visas šalis informuoti Rusijos Federaciją, kad jos elgesys nepriimtinas.“

Maskva ketvirtadienį atmetė lėktuvo numušimą tiriančių tarptautinių tyrėjų išvadas, kad raketa, kuria virš Ukrainos buvo numuštas šis lėktuvas, buvo atvežta iš vienos rusų kariuomenės brigados.

„Nė viena priešlėktuvinių raketų sistema iš Rusijos Federacijos niekada nekirto Rusijos ir Ukrainos sienos“, – Gynybos ministerijos pranešimą citavo šalies naujienų agentūros.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė bandymą „diskredituoti Rusiją tarptautinės bendrijos akyse“.

Tačiau tyrėjai, pagal filmuotą medžiagą ir nuotraukas kruopščiai atkūrę kelią, kuriuo kolona su minima raketa atvyko iš Kursko, per sieną į Rytų Ukrainą, sakė, kad laikosi savo pozicijos.

JIT „priėjo prie išvados, kad BUK-TELAR, kuria buvo numuštas (reiso) MH17 (lėktuvas), buvo iš 53-osios priešlėktuvinių raketų brigados, įsikūrusios Kurske Rusijoje“, sakė olandų tyrėjas Wilbertas Paulissenas (Vilbertas Paulisenas).

„53-ioji brigada yra Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalis“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Nyderlanduose sakė jis.

Tačiau tyrėjai tiesiai nenurodė, kas konkrečiai paleido raketą, ir pabrėžė, kad tyrimas tęsiasi.

ES ir NATO ragina Rusiją prisiimti atsakomybę dėl MH17 numušimo

Europos Sąjunga ir NATO penktadienį paragino Rusiją prisiimti atsakomybę dėl Malaizijos oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reisu MH17 skridusio lėktuvo numušimo virš Rytų Ukrainos 2014 metais.

Šis raginimas paskelbtas tarptautiniams tyrėjams priėjus prie išvados, kad raketa, kuria virš Ukrainos buvo numuštas šis lėktuvas, buvo atvežta iš vienos rusų kariuomenės brigados.

„Europos Sąjunga ragina Rusijos Federaciją prisiimti atsakomybę ir visapusiškai bendradarbiauti siekiant užtikrinti atskaitomybę“, – sakoma ES užsienio politikos vadovės Federicos Mogherini (Federikos Mogerini) paskelbtame pareiškime.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas atskirame pareiškime pažymėjo, kad Olandijai ir Australijai penktadienį paskelbus, jog laiko Rusiją atsakinga už orlaivio numušimą virš Rytų Ukrainos, jis taip pat ragina Maskvą prisiimti atsakomybę.

Pasak buvusio Norvegijos ministro pirmininko, reisu MH17 skridusio lėktuvo numušimas yra „pasaulinė tragedija, todėl už ją atsakingieji privalo atsakyti“.

Tyrimo išvadose sakoma, kad 2014 metų liepos 17 dieną į lėktuvą pataikiusi Rusijoje pagaminta raketa BUK buvo atvežta iš vienos rusų kariuomenės brigados Kurske.

Iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs „Malaysia Airlines“ laineris „Boeing 777“, kuriame buvo 298 žmonės,  buvo numuštas virš prorusiškų separatistų kontroliuotos teritorijos Ukrainos rytinėje Donecko srityje.

Žuvo visi lėktuve buvę žmonės, daugiausia olandai. Iš viso lėktuvu skrido 17 valstybių, taip pat ir Australijos, piliečiai.

Tikimasi, kad tyrimo rezultatai atskleis, kokio tipo raketa 2014 metų liepos 17 dieną buvo panaudota numušti lėktuvui, skraidinusiam 298 keleivius ir įgulos narius. Taip pat turėtų paaiškėti, iš kurios vietos ji buvo paleista.

„Informavome aukų artimuosius, kad mūsų naujas posėdis įvyks rugsėjo 28 dieną; jame bus paskelbti baudžiamojo tyrimo rezultatai“, – sakė Nyderlandų viešosios prokuratūros atstovas Wimas de Bruinas (Vimas de Breinas).

Planuojama paskelbti informaciją, susijusią su „panaudoto ginklo tipu – ir iš kur jis buvo paleistas“, nurodė W.de Bruinas, kurio biuras vadovauja tarptautinei tyrėjų komandai.

Posėdis ateinantį mėnesį įvyks Utrechto priemiestyje Nivegeine Nyderlandų vidurio regione. Ryte jame galės dalyvauti aukų artimieji, o po pietų bus surengta spaudos konferencija, pažymėjo W.de Bruinas.