„Mano BŪSTO“ specialistai dėl avarijų nuotekų sistemose, kurias lemia susidėvėję ar užsikimšę vamzdynai, gyventojų turtą per metus Klaipėdoje gelbėja kone tūkstantį kartų. Tačiau pradėjusi taikyti naują metodą įmonė ir gyventojai įsitikino, kad jis ženkliai sumažina avarijų skaičių daugiabučiuose, apsaugojo šimtų žmonių turtą ir gelbėja klientus nuo didelių finansinių nuostolių.

Gelbsti moderni diagnostika

„Mano BŪSTAS“ pirmasis uostamiestyje vaizdo stebėjimo zondais pradėjo tikrinti ir prevenciškai, aukšta vandens srove, plauti daugiabučių namų nuotekų vamzdynus. Tokia diagnostika ir praplovimo darbai leidžia tiksliai įvertinti nuotekų sistemų būklę ir, esant poreikiui, imtis veiksmų, kad gyventojai išvengtų brangiai kainuojančių avarijų.

Šis metodas, kuris pradėtas taikyti pernai pavasarį ir tęsiamas iki šiol, pasiteisino – per metus avarijų nuotekų tinkluose sumažėjo perpus. Dėl to dvigubai daugiau įmonės klientų nepatyrė nuostolių ir išvengė nepatogumų, kai dėl trūkusių ar užsikimšusių kanalizacijos vamzdžių užpilami butai ir bendrojo naudojimo patalpos.

Iki šiol įmonė jau inspektavo 179 daugiabučius namus, patikrino ir išplovė 356 vamzdynų atkarpas.

Nuotekų vamzdynų prevenciją atlieka bendrovės parinktas sertifikuotas rangovas, turintis bene moderniausią įrangą. Ji ne tik padeda kokybiškai išvalyti užsikimšusius vamzdynus, bet ir identifikuoja silpnąsias jų vietas. Visas procesas yra filmuojamas aukštos kokybės vaizdo kamera, todėl vykdant prevenciją galima pastebėti net smulkiausius vamzdynų pažeidimus ir atitinkamai į juos reaguoti.

Padeda išvengti avarijų, taupo gyventojų pinigus

„Akivaizdu, kad idėja masiškai tikrinti nuotekų vamzdynus ir prevenciškai juos valyti davė teigiamą efektą. Matome, kad dėl savalaikės patikros avarijų nuotekų tinkluose sumažėjo net 51 proc. ir tai yra stulbinantis rezultatas. Tai reiškia, kad perpus daugiau gyventojų išvengė brangiai kainuojančių avarijų, finansinių nuostolių bei nepatogumų, kurie beveik visada neišvengiami įvykus gedimui nuotekų tinkluose. Juk avarijos atveju vieno gedimo šalinimo darbai su medžiagų keitimu vidutiniškai namui gali kainuoti ir apie 1 500 eurų, todėl mūsų vykdoma prevencija padėjo klientams nepatirti šių išlaidų bei papildomo streso“, – pažymėjo Marius Šiaulys, „Mano BŪSTO“ Klaipėdos regiono vadovas.

Jis pridūrė, kad fiksuojant gerus rezultatus ši iniciatyva šiemet bus tęsiama ir kituose įmonės prižiūrimuose namuose.

Dalis vamzdynų – visiškai susidėvėję

Nors laiku atlikta vamzdynų diagnostika padeda užkirsti kelią galimoms avarijoms daugiabučiuose, tačiau kartu ji leidžia pamatyti ir tikrąją vamzdynų būklę. Deja, nuodugni patikra atskleidė ir ne tokią malonią tiesą. „Mano BŪSTO“ Klaipėdos regiono vadovo teigimu, 37 proc. patikrintų namų vamzdynų turi įvairių trūkumų, o dar 17 proc. tirtų vamzdynų yra visiškai avarinės būklės. 

Būtent tokių namų gyventojams, kuriuose nuotekų vamzdynai yra smarkiai susidėvėję, „Mano BŪSTAS“ pasiūlys optimalius sprendimus, kurie padės išvengti brangių ir nemalonių nelaimių ateityje.

„Prasčiausia situacija yra senos statybos daugiabučiuose, kur vamzdynai nekeisti 30, 40 ar net pusšimtį ir daugiau metų. Natūralu, kad jų būklė daugeliu atvejų yra kritinė, jie dažnai kemšasi, įvyksta avarijos. Todėl šių namų savininkams pristatysime pasiūlymus, kaip sutvarkyti susidėvėjusius vamzdynus ir tokiu būdu išvengti brangių ir nemažai streso reikalaujančių avarijų“, – sakė M. Šiaulys.

Pastaraisiais metais Aleksoto ir Žaliakalnio mikrorajonuose iškritęs gausesnis lietus užtvindydavo gatves, pridarydavo rūpesčių gyventojams ir eismo dalyviams. „Atliktų darbų naudą pirmiausiai pajus šių rajonų gyventojai – pagerės paviršinių nuotekų tvarkymo sistemų būklė, sumažės ne tik išleidžiamų nevalytų paviršinių nuotekų kiekis į upes, bet ir avarijų nuotekų tinkluose skaičius. Prisidėsime ir prie žaliojo kurso įgyvendinimo tikslų, išvengsime kelių eismo trikdžių“, – apie sėkmingai įgyvendintą projektą kalbėjo „Kauno vandenų“ vadovas Ramūnas Šulskus.

Gatvių netvindys lietaus vanduo

Daugelis senųjų gelžbetoninių Aleksoto ir Žaliakalnio paviršinių nuotekų tinklų tarnavo apie 40 metų. Buvo susidėvėję ne tik patys tinklai, sutrupėjusios sandūros, vienur vamzdžiai per didelio diametro, kitur – per mažo, kas lemdavo menką pralaidumą – tinkluose kaupdavosi smėlis ir kitos nuosėdos, užsinešdavo lietaus surinktuvai. Be to, didėjant urbanizacijai, plečiantis teritorijoms, didėja ir paviršinių nuotekų kiekis, patenkantis į tinklus. Buvusi sistema nebuvo pajėgi tokio didelio kiekio vandens nukanalizuoti.

„Būtent dėl šių priežasčių liūčių metu patvinsta gatvės, susidėvėjusiose tinklų atkarpose įvyksta avarijos. Lietaus vanduo ardo gatves ir šaligatvius. Pratekėjęs pro susidėvėjusius vamzdžius vanduo išplauna gruntą, todėl atsiranda smegduobių“, – apie susidėvėjusių ir nepakankamai išvystytų paviršinių nuotekų tinklų padarinius kalbėjo „Kauno vandenų“ technikos direktorius Darius Gražys.

Įgyvendinant šį projektą, dalyje Žaliakalnio mikrorajono buvo klojami nauji paviršinių nuotekų tinklai, kai kur rekonstruoji senieji vamzdžiai. Aleksote buvo klojama nauja paviršinių nuotekų sistema tiek asfaltuotose, tiek žvyruotose gatvėse, kuriose įrengti specialūs trapai lietaus surinkimui. „Dabar gyventojams yra sudaryta galimybė savo lėšomis prisijungti iki sklypo ribos atvestus ir sumontuotus lietaus surinkimo šulinėlius. Kviečiame gyventojus kreiptis į „Kauno vandenis“ dėl prisijungimo sąlygų išdavimo, pasirengti projektą, atlikti tolimesnius prisijungimo darbus“, – sakė D. Gražys.

Į upelius ištekės švarus vanduo

Didžioji dalis Aleksote ir Žaliakalnyje išleidžiamų paviršinių nuotekų iki šiol mažai buvo valomos dėl valymo įrenginių trūkumo. Paviršinių nuotekų valymo įrenginius turi tik nedaugelis įmonių, kuriose surenkamos ne visos paviršinės nuotekos, o tik nedidelė jų dalis nuo taršiausių teritorijų vietų. Iki šiol mieste buvo valomos tik kai kurių pramonės įmonių, degalinių, autoservisų ir kitų smarkiai užterštų naftos produktais teritorijos. Neišvalytos nuotekos būdavo išleidžiamos į atvirus vandens telkinius: Amalės, Girstupio, Veršvos, Marvelės upelius, griovius, Nemuno ir Neries upes.

„Pats lietaus vanduo gamtai jokios žalos nedaro, tačiau nuprausdamas kelius, gatves ir pakeles, jis surenka daug aplinkos teršalų. Neišvalytas vanduo teršia gruntinį vandenį, kenkia augalų ir gyvūnų ekosistemoms. Prašome gyventojų lietaus paviršines nuotekas tvarkyti tvariai – kaupti rezervuaruose, panaudoti savo reikmėms. Likęs vanduo turi būti išvalytas ir tik tada išleidžiamas į vandens telkinius“, – teigia R. Šulskus.

Paviršinėms nuotekoms valyti per pastaruosius dvejus metus Kauno mieste buvo pastatyta net 10 modernių nuotekų valymo įrenginių. Didžiausias pagal pajėgumus įrenginys, kuris buvo statomas prie Neries dėl aukštai esančio gruntinio vandens, įrengtas Jonavos gatvėje. Šių įrenginių našumas – 2400 l/s.

„Pastačius valymo įrenginius Aleksoto ir Žaliakalnio mikrorajonuose, į vandens telkinius bus išleidžiamas visus užterštumo reglamentus atitinkančios išvalytos paviršinės lietaus nuotekos“, – sakė R. Šulskus.

Kitų metų planai ir iššūkiai

Kitais metais „Kauno vandenys“ planuoja imtis kelių milijonų eurų vertės projekto – pagrindinio nuotekų diukerio rekonstrukcijos. „Per pagrindinį miesto nuotekų diukerį prateka 60 proc. visų nuotekų kertant Neries upę – nuo Jonavos gatvės į Panerių gatvę. Šis projektas pareikalaus ne tik didelių finansinių išlaidų, bet ir didelių rangovo pastangų, nes darbas upėje yra labai sudėtingas. Dainavos, Kalniečių ir Eigulių rajonų nuotekos jau teka sutvarkytu nuotekų kolektoriumi, beliko sutvarkyti diukerį“, – apie didžiausią kitų metų iššūkį kalbėjo ilgametis inžinierius D. Gražys.

Taip pat kitais metais yra numatyti tinklų rekonstrukcijos darbai Kauno rotušės aikštėje ir keturiose senamiesčio gatvėse. Šiuo metu vyksta tinklų projektavimo darbai.

Aleksoto ir Žaliakalnio paviršinių nuotekų tvarkymo renovacijai ir plėtrai buvo skirtos Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšos, kurios siekė beveik 25 mln. Eur. Į šį projektą „Kauno vandenys“ investavo apie 5 mln. Eur.

Visi suplanuoti darbai kainuos beveik 15 mln. eurų: 900 tūkst. eurų – bendrovės nuosavos lėšos, 300 tūkst. eurų – paskola, 1,5 mln. – ES lėšos, didžiausia dalis, 11,9 mln. eurų, – savivaldybės lėšos.

Bendrovė geriamąjį vandenį tiekia iš 72 vandenviečių, eksploatuoja ir prižiūri 147 artezinius gręžinius, 46 geriamojo vandens gerinimo įrenginius, 28 nuotekų valymo įrenginius. Naujos investicijos bendrovei leis pagerinti vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą.

Per šį laikotarpį planuojama rekonstruoti nuotekų valymo įrenginius Šlienavos ir Bubių kaimuose, taip pat vyks nuotekų surinkimo tinklų plėtra Raudondvario aglomeracijoje.

Be to, planuojama tiesti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tinklus Bubiuose, Raudondvaryje, Ežerėlyje, Vilkijoje, Vandžiogaloje ir kitose vietovėse, taip pat paviršinių nuotekų tinklus Užliedžiuose, Neveronyse, Garliavoje. Naujus vandens gerinimo įrenginiai

TV diagnostikos įranga galima greičiau nustatyti ir suremontuoti vamzdynų įtrūkimus, taip pat pamatyti probleminius taškus ar vamzdynų kamščius, kuriuos sutvarkius mažėja avarijų, paslaugų sutrikimų mieste tikimybė.

„Didžiausias įrangos pranašumas, kad jos pagalba galima inspektuoti vamzdynus be kasimo darbų net 340 m atstumu. Tai padeda taupyti laiką ir finansinius resursus, operatyviau šalinti ir užkirsti kelią avarijoms.  Šios įrangos pagalba taip pat galime šviesti visuomenę, parodyti požeminį Vilnių ir papasakoti apie miesto nuotekų tinklą, kuris skaičiuoja šimtmečius“, – sako „Vilniaus vandenų“ Gamybos direktorius Tadas Kazlauskas. Pasak jo, visuomenei trūksta ir elementarių žinių, ką galima išleisti į kanalizaciją, o ką ten mesti griežtai draudžiama,  todėl pamatyti vaizdą iš „arti“ –  tai ir šviečiamoji prevencinė priemonė.

Nuotekų tinkluose jį prižiūrintys randa beveik visas atliekas, kurias žmonės turėtų mesti į atliekoms skirtus konteinerius. Tai buitinė technika, dviračiai, vaikų žaislai ar maišai su surinktais rudeniniais lapais, kuriais kažkas tiesiog atsikratė supildamas juos į kanalizacijos šulinį.

Senoji Vilniaus kanalizacija, o tiksliau – kanalizacijos ruožai, Vilniaus mieste buvo pradėti statyti palyginus vėlai, XVII amžiuje – maždaug pora šimtų metų vėliau, nei kituose didžiuosiuose vakarų Europos miestuose. Tuometinė kanalizacija nuo dabartinės skyrėsi: senieji kanalai buvo atviri, nešvarūs ir užteršti, sklindanti smarvė ir platinamos ligos prastino miesto įvaizdį. Miestui plečiantis ir turtėjant, tokios sąlygos nebetenkino gyventojų, todėl viską reikėjo keisti iš pagrindų. Vis dar naudojamas, seniausias bendrovės prižiūrimas plytų mūro kolektorius Sierakausko gatvėje siekia net 1905 metus.

Šiais laikais nuotekų vamzdynas yra apraizgęs ištisus Vilniaus miesto bei priemiesčių požemius. Visą šį tinklą eksploatuoja ir prižiūri bendrovės „Vilniaus vandenys“ Nuotekų tinklų skyriaus specialistai. Požeminio voratinklio bendras ilgis yra apie 1 400 km. Palyginimui – toks atstumas jungia Vilnių ir Amsterdamą.

Šiuo metu bendrovė „Vilniaus vandenys“ prižiūri apie 35 tūkst. nuotekų šulinių. Per parą vamzdynais vidutiniškai  prateka apie 100 tūkst. m3 nuotekų. Nuotekų kelias nuo vartotojo iki valyklos užtrunka maždaug penkias valandas, į nuotekų valyklą patekusios nuotekos yra išvalomos mechaniniu ir biologiniu būdu.

Iki projekto sodų bendrijos „Tabakas“ teritorijoje (Garsiojoje g., Grūdų Sodų g., Grūdų Sodų 3-iojoje g., Z. Gulevič g.) gyveno daugiau kaip 200 gyventojų, kurie nebuvo prijungti prie centralizuotų buitinių nuotekų tinklų.

Šioje miesto dalyje nesant centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos, nebuvo užtikrinimas tinkamas nuotekų valymas, dalis nuotekų valoma vietiniuose nuotekų valymo įrenginiuose, tačiau ne visuomet pasiekiami tinkami nuotekų išvalymo rodikliai. Sodų bendrijos gyventojai patyrė didelius nepatogumus, ekonominius sunkumus eksploatuodami vietinius nuotekų įrenginius, taip pat, nebuvo užtikrinama tvari nuotekų tvarkymo sistema, kilo požeminio vandens užteršimo pavojus.

Gyventojams kreipusis į bendrovę „Vilniaus vandenys“ pagal kvartalinių tinklų reitingavimo ir finansavimo programą, buvo įgyvendintas projektas sodų bendrijos „Tabakas“ teritorijoje ir nutiesti kvartaliniai nuotekų surinkimo tinklai, suteikiant galimybę gyventojams prisijungti prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos. Projekto metu įrengtais tinklais naudosis 69 būstai.

Projekto pradžia – 2019-08-28

Projekto pabaiga – 2020-07-27

Projekto vertė – 158 168 Eur

Projektas finansuojamas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros administruojamą Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programą, skirtas finansavimas – 120 134,40 Eur.

Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Turinys apmokėtas.

Sprendžiant Geležinio Vilko ir Šiaurinės gatvių sankryžos užtvindymo problemą, Šiaurinėje, Ukmergės, Ozo, Miglos, Paribio, Lūšių ir Elnių gatvėse suplanuota tinklų rekonstrukcija, o Ozo gatvėje – nuotekų kaupyklos ir valyklos statyba. 

Vykdant projektą, kaip nurodoma pranešime, bus suprojektuota ekonominiu požiūriu optimaliausia nauja kolektoriaus trasa ir nuotekų valyklos. Šie įrenginiai tinkamai surinks paviršines nuotekas iš Vilniaus miesto teritorijoje esančių baseinų, jas išvalys ir išleis į Neries upę.

„Dabartinis Neries išleistuvas, surenkantis paviršinius vandenis nuo Šeškinės, Fabijoniškių, Pašilaičių, Giedraičių, Linkmenų ir kitų gatvių bei šalia jų esančių teritorijų, yra labiausiai apkrauta Vilniaus miesto paviršinių nuotekų tinklo dalis. Šiame baseine esančių kolektorių pralaidumas yra nepakankamas, todėl liūčių atnešamas vandens srautas trikdo gatvių eismą ir niokoja kelius bei kelkraščius, jų remontas reikalauja papildomų lėšų, taigi toks projektas buvo būtinas“, – sakė UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.

Siekiant išspręsti ištvinimo problemą, Ukmergės ir Šiaurinės gatvių sankryžoje numatoma įrengti paskirstymo kamerą, kuri nuotekų debitą nukreiptų į naujai projektuojamus tinklus.

Nuo paskirstymo kameros Ukmergės g. projektuojamas stiklo plastiko vamzdynas iki Ozo g. ir nuo Ozo g. iki valyklos bei kaupyklos. Siekiant kuo mažiau pažeisti esamas dangas ir kuo mažiau apriboti eismą Ukmergės ir Ozo gatvėse, tinklai bus klojami mikrotuneliavimo, t. y. požeminio kasimo, būdu. Šiose gatvėse būtų įrengiamos tik darbo bei priėmimo duobės, pažymima „Grindos“ pranešime.

Paviršinių nuotekų valykla, kuri pagerins į Nerį išleidžiamų nuotekų kokybę bei užtikrins ekosistemos stabilumą, bus projektuojama prieš kaupyklą. Valyklą sudarys srauto paskirstymo kamera, nuotekų valymo įrenginiai (naftos produktų skirtuvai su integruotais arba atskirais smėlio sėsdintuvais), srauto sujungimo kamera, debitomatis. Valyklai aptarnauti bus įrengta reikalinga infrastruktūra.

Paviršinių nuotekų kaupyklą numatoma įrengti Šeškinės seniūnijoje, tarp Ozo ir Miglos gatvių, šalia Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio. Teritorija, kurioje numatyta pritaikyti tvarius vandentvarkos sprendinius, ilgą laiką nebuvo tvarkoma, todėl apaugo menkaverčiais želdiniais ir piktžolėmis. Iki teritorijos sudėtinga prieiti, tad dalis vilniečių apie ją net nežino. Vykdant projektą sklypas bus sutvarkytas ir pritaikytas rekreacijai.

„Paviršinių nuotekų kaupyklą numatoma įrengti derinant jos pagrindinę funkciją su estetika. Tokie sprendimai plačiai taikomi Skandinavijos šalyse, Kanadoje, JAV. Įgyvendinus projektą, bus ne tik išspręsta paviršinių nuotekų surinkimo problema, bet ir sukurta viešoji erdvė, skirta poilsiui. Čia planuojama sutvarkyti aplinką, išplėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, įrengti vaikų žaidimo aikštelių, suoliukų. Norėtųsi, kad naujojoje erdvėje būtų malonu laiką leisti ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir jaunoms šeimoms su vaikais“, – sakė K. Vaicekiūtis.

Kaip jau buvo skelbta, Vilniaus komunalinių paslaugų įmonės „Grinda“ sostinės Upės gatvėje pradėjo eksploatuoti modernią lietaus ir sniego tirpsmo vandens valyklą. Naujieji įrenginiai užkirs kelią naftos produktų taršai, sumažins į Nerį patenkančio skendinčiųjų medžiagų – smėlio ir molio – kiekius. Tai yra pirmoji centrinėje miesto dalyje įrengta paviršinių nuotekų valykla.

Tai apima ir šalyje vis dar pakankamai paplitusius lauko tualetus, kurių galima rasti didesniuose ar mažesniuose miestuose.

Iki 2023 metų neįvykdžius įsipareigojimų, Lietuvai gresia milijoninės sankcijos. Savivaldybės teigia, kad prie nuotekų tinklų neprijungtų žmonių aglomeracijose vis dar yra apie 30 tūkst.

Iki 2023 metų neįvykdžius įsipareigojimų, Lietuvai gresia milijoninės sankcijos.

Pasak savivaldybių, kita problema, kuri aktuali ne tik savivaldai, bet ir visai valstybei – vandentvarkos įmonių finansinė padėtis. Iš savivaldybių valdomų bendrovių nuspręsta išieškoti daugiau kaip 16 mln. eurų už tai, kad gyventojai nesutiko jungtis prie nuotekų surinkimo tinklų.

Kaip praneša Savivaldybių asociacija, savivaldybės pasigenda aktyvios politikos formuotojo – Aplinkos ministerijos pozicijos ir pagalbos sprendžiant esamas problemas.

Klaipėdoje jau kurį laiką vykdomas paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas.

Vis dėlto ne visi klaipėdiečiai patenkinti vykdoma rekonstrukcija, mat, anot žmonių, kai kuriose uostamiesčio gatvėse darbai užsitęsė per ilgai.

"Dar pernai metų pabaigoje kreipėmės dėl Mokyklos rajone vyraujančios netvarkos, o ypač Jotvingių gatvėje. Mums buvo atsakyta, jog darbų rangovui "Gensera" suteiktas žemės kasimo leidimas iki balandžio 30 d. Ar bus pradėti asfaltavimo darbai, ar toliau kvėpuosime dulkėmis? Praėjo jau beveik metai, kai perkasta gatvė netvarkoma", – į miesto savivaldybės atstovus kreipėsi klaipėdietis.

Susisiekus su Klaipėdos miesto savivaldybės Statybų leidimo poskyrio vedėja Rima Liudžiuviene paaiškėjo, jog leidimas buvo pratęstas iki birželio 7 d.

"Projektu numatyta sutvarkyti nuotekų tinklus visame Trinyčių  gyvenamajame kvartale, taip pat ir Jotvingių gatvėje. Jeigu darbai nebus pradėti vykdyti per dvi savaites, imsimės griežtų priemonių. Artimiausiu metu nuvyksime į vietą ir patikrinsime, kaip vyksta procesas. Iki nustatyto termino darbai privalo būti užbaigti", – žadėjo R.Liudžiuvienė.

Pasak bendrovės "Gensera" atstovo Arturo Kazlausko, gyventojams nerimauti nereikėtų, kadangi darbus planuojama užbaigti laiku, kaip numatyta sutartyje.

"Artimiausiais mėnesiais planuojama atstatyti asfaltą. Anksčiau to padaryti neleido oro sąlygos, neveikė asfalto gamyklos, o joms atsidarius asfalto gauti nepavyko. Kitą savaitę darbus pradėsime", – teigė A.Kazlauskas.

Nepasiturintiems gyventojams išlaidos būtų kompensuojamos, kitiems už prisijungimą tektų susimokėti patiems. 

Asmenys, iki 2030 metų neprisijungę prie viešojo nuotekų tvarkytojo, iš pradžių būtų įspėjami, o paskui jiems grėstų baudos nuo 70 iki 100 eurų.

Privalomo jungimosi prie vandens tiekėjo nebus.

Naujovė paliestų tik tuos gyventojus, kurie individualiai išgauna geriamąjį vandenį ar patys tvarkosi nuotekas, o taip pat gyvena ne kaimuose, o tik miestuose ir mieteliuose, kuriuose yra ne mažiau kaip 2 tūkst. gyventojų.

Dabar Lietuvoje tokių gyvenviečių yra 75, o kitais metais dėl emigracijos, skaičiuojama, liks 66.  

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisomis siūloma leisti gyventojams tvarkyti savo nuotekas trimis būdais: be išlygų jungiantis prie suformuotos centralizuotos infrastruktūros, arba naudojant individualius valymo įrenginius, arba deklaruojant, kad savo lauko tualetus nuolat valo ir pateikiant tai įrodančius dokumentus.

Pokyčiai laukia ir šulinių savininkų. Prie vandentiekio bus galima jungtis tiems, šalia kurių namų nutiestos geriamojo vandens trasos.

Teikiamas įstatymo pataisas Seimas nori priimti kuo skubiau, nes Europos Komisija netrukus gali pradėti pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Pirmą įspėjimą dėl laiku neperkeliamos Europos Sąjungos teisės Lietuva gavo dar 2017 metų vasario viduryje. 

Anot susirūpinusio klaipėdiečio, pagal originalų projektą nuotekų tinklas turėtų būti tiesiamas 1,75 m gylyje, tačiau šiuo metu jis nesiekia net pusantro metro.

Kaip teigia vyras, projektu nepatenkinti ir kiti gretimų namų gyventojai.

"Norėjome išsiaiškinti ir sužinoti, ar projektas buvo koreguotas, tačiau su mumis niekas nesusisiekė. Kaimynams nutraukti vamzdžiai, kurių iki šiol dar niekas nesiskubina sutvarkyti. Panašu, jog kelias jau lyginamas ir ruošiamas asfaltuoti. Baiminamės, kad situacija tokia ir liks. Norėtume žinoti, kodėl nėra sprendžiamos problemos, o jos tik glaistomos?" – raštu į savivaldybės atstovus kreipėsi gyventojas.

Anot darbus vykdančios bendrovės "Klaipėdos vanduo" Plėtros departamento direktoriaus Vytauto Valantino, į visus gyventojų skundus reaguojama.

"Jeigu žmogus pamato problemą, visada gali kreiptis į mus raštiškai arba tiesiog ateiti į įstaigą "Klaipėdos vanduo". Svarbu, kad pranešimai būtų tikslūs, aiškiai nurodytas remontuojamas ruožas, adresas. Projektas yra gyvas organizmas – jis gali kisti. Kartais žmonės ties savo sklypų ribomis savavališkai stato statinius, vykdo įvairius darbus, tad korekcijos neišvengiamos",– kalbėjo direktorius.

Departamento vadovas žadėjo ištirti Mokyklos gatvės mikrorajone susiklosčiusią situaciją.