Argentinietis jėzuitas lankėsi Rebibijos moterų kalėjime Italijos sostinės šiaurės rytiniame pakraštyje, kur 2015 metais atliko tą pačią apeigą.

Tačiau šį Didįjį ketvirtadienį 87-erių pontifikas pirmą kartą plovė tik moterų kojas.

Popiežius, sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje, nuplovė kojas visoms nuteistosioms, po to nusausino jas rankšluosčiu ir pabučiavo. Kai kurios kalinės per šias jautrias apeigas apsiašarojo.

„Visi padarome mažų ir didelių klaidų“, – sakė popiežius improvizuotoje homilijoje per mišias kalėjimo, kuriame laikoma apie 370 moterų, kieme.

„Tačiau Viešpats visada laukia mūsų išskėstomis rankomis ir niekada nepavargsta atleisti“, – pridūrė jis.

Kojų plovimas yra „gestas, atkreipiantis mūsų dėmesį į pašaukimą tarnauti“, sakė popiežius Pranciškus, kuris dar būdamas kunigas Buenos Airėse pradėjo lankyti kalinius.

Keliomis minutėmis anksčiau pontifikas šypsojosi spausdamas ranką kalinėmis.

Praėjusį mėnesį popiežius susirgo gripu, dėl kurio teko atšaukti kai kuriuos viešus susitikimus. Vėliau pasveikęs jis keletą kartų paprašė kitų perskaityti jo kalbas.

Šiomis apeigomis, kasmet atliekamomis Didįjį ketvirtadienį, paminima Jėzaus Kristaus Paskutinė vakarienė su savo apaštalais. Ritualas primena Jėzaus nusižeminimo aktą, kai prieš Paskutinę vakarienę nukryžiavimo išvakarėse jis nuplovė kojas apaštalams.

Nuo 2013 metų, kai tapo popiežiumi, Katalikų Bažnyčios vadovas dažnai lankėsi kalėjimuose ir pabėgėlių centruose. Pernai per Didįjį ketvirtadienį jis nuplovė kojas dvylikai bausmes atliekančių jaunuolių.

Didįjį penktadienį jis turėtų vadovauti vėlyvą vakarą prasidėsiančiai Kryžiaus kelio procesijai Romos Koliziejuje, kurioje pernai negalėjo dalyvauti dėl bronchų infekcijos.

Popiežius Pranciškus Didįjį ketvirtadienį nuplovė kojas 11-ai jaunų prieglobsčio prašytojų ir vienam darbininkui; šiuo ritualu, kuris vyko pabėgėlių priėmimo centre, norėta pabrėžti, kad tarptautinė bendruomenė turi suteikti pabėgėliams prieglobstį.

Keli prieglobsčio prašytojai, viena kurių laikė rankose savo vaiką, apsiašarojo, kai 79-erių popiežius priklaupė prieš juos, liejo vandenį ant jų kojų, šluostė jas rankšluosčiu ir pasilenkęs bučiavo jas.

Šis broliškas gestas ryškiai skyrėsi nuo „karo, destrukcijų prieš tris dienas Europos mieste gesto“, kurį rodė „nenorintys taikiai gyventi žmonės“, pasakė Pranciškus, turėdamas omenyje mirtinus „Islamo valstybės surengtus išpuolius Briuselyje.

'Už tų gestų stovi prekeiviai ginklais,norintys karo, ne brolybės“, – sakė Pranciškus Castelnuevo di Porto centre, esanmčiame šiauriau Romios, per improvizuotą pamokslą.

Velykų ritualui šiame centre buvo parinkti keturi Nigerijos katalikai, trys Eritrėjos koptų moterys, trys musulmonai iš Malio, Paksitano ir Sirijos, vienas Indijos hinduistas ir vienas italų darbininkas.

„Esame vis broliai ir norime gyventi taikiai“, – pasakė popiežius per mišias vieno didžiausių Italijoje pabėgėlių priėmimo centro kieme.

Jo pirmtakai per Didįjį ketvirtadienį nuplaudavo kojas kitiems kunigams, primindami Jėzaus nusižeminimo aktą, kai prieš Paskutinę vakarienę nukryžiavimo išvakarėse jis nuplovė kojas savo apaštalams.

Ankstesni popiežiai visuomet rengdavo šią ceremoniją Vatikane arba Laterano Šv.Jono bazilikoje. Tačiau Pranciškus, tęsdamas savo tradiciją, kurią jis pradėjo būdamas Buenos Airių arkivyskupas, rengia ją neturtinguose Romos rajonuose su paprastais žmonėmis.

Didįjį ketvirtadienį Bažnyčia prisimena kaip dieną, kai Jėzus įsteigė kunigystę, pakvietęs apaštalus tęsti jo veiklą, ir Eucharistiją. Ilgą laiką Vatikano tradicijos neleido apeigose dalyvauti moterims, kadangi visi apaštalai buvo vyrai, tad moterys negali siekti kunigystės.

Tačiau sausio mėnesį Pranciškus pakeitė statutą, leisdamas moterims taip pat oficialiai dalyvauti rituale.