„Radome daugybinių Kredito unijų įstatymo pažeidimų, susijusių su neatsakingai suteikiamomis paskolomis, neaiškių finansinių operacijų, rimtų apskaitos pažeidimų. Įpareigojome kredito uniją nedelsiant spręsti savo problemas ir akylai ją stebėsime“, – sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas Vytautas Valvonis.

Suteikdama paskolas, kredito unija nevengdavo skolinti neatsakingai: neįsitikindavo tvariomis skolininkų galimybėmis vykdyti įsipareigojimus, nekontroliavo, kad paskolos lėšos būtų panaudotos pagal numatytą paskirtį. Kredito unija planavo spartesnę juridinių asmenų kreditavimo plėtrą, tačiau tam buvo nepasirengusi: ir iki šiol vykdyta skolinimo veikla, ir unijoje taikoma paskolų gavėjų finansinės būklės vertinimo sistema neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Kaip teigiama Lietvos banko pranešime, nors kredito unija dirbo nuostolingai, ji investavo nemažas sumas į su tiesiogine veikla nesusijusius dalykus. Pavyzdžiui, Kredito unijų įstatyme nurodyta, kad kredito unija gali investuoti į nekilnojamąjį turtą tik tuo atveju, jeigu jis būtinas tiesioginei veiklai. O „Taupkasė“ už 235 tūkst. Eur įsigijo butą šeštame aukšte su terasa Kaune ir dar skyrė daugiau nei 50 tūkst. Eur jo remontui, motyvuodama, kad nori plėsti skolinimo paslaugas juridinių asmenų segmentui. Lietuvos banko specialistai nustatė, kad butas negalėjo būti naudojamas kredito unijos reikmėms (nepakeista paskirtis, negautas savivaldybės ir bendraturčių sutikimas, neįrengtas atskiras įėjimas), o dėl netinkamo rizikos valdymo kredito unija apskritai nebuvo pasirengusi norimai verslo plėtrai.

Ekonomiškai nepagrįstas ir tiesioginei kredito unijos veiklai užtikrinti nebūtinas buvo ir kredito unijos valdymo organų sprendimas įsigyti prabangius lengvuosius automobilius Bentley Continental GT Speed ir Porsche Panamera. Piniginių operacijų schemos rodo, kad šie sandoriai buvo reikalingi tik kaip lėšų šaltinis atsiskaityti su viena vartojimo kreditus teikiančia įmone. Panašių sandorių buvo ir daugiau, dėl jų buvo pabloginta kredito unijos finansinė padėtis. Be to, „Taupkasės“ vadovai iš kredito unijos patys pasiskolino daugiau, nei leidžia įstatymas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šių metų birželį yra pripažinęs negaliojančiu „Taupkasės“, kredito unijos, sprendimą, kuriuo Paskolų komiteto nariams buvo išmokėta daugiau kaip 720 tūkst. Eur tantjemų (metinių išmokų valdybos ar stebėtojų tarybos nariams – LRT.lt). Paskolų komiteto nariai ir pirmininkas turės grąžinti gautas lėšas.

„Taupkasė“ taip pat nepagrįstai padidino perskaičiuoto kapitalo dydį sumomis, kurias numatė gauti ateityje. Sumažinus perskaičiuotą kapitalą suma, kuria nepagrįstai buvo atkurtas ankstesnių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostolis), kredito unija 2017 m. birželio 30 d. būtų nevykdžiusi kapitalo pakankamumo normatyvo.

Atsižvelgdama į pažeidimus, Lietuvos banko Priežiūros tarnyba nusprendė nuo š. m. lapkričio 1 d. nušalinti „Taupkasės“ vadovę Loretą Fomkiną. Pati kredito unija įpareigota iki spalio pabaigos sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą, priimti sprendimą dėl vadovės nušalinimo ir spręsti dėl valdybos narių. Kol pašalins teisės aktų pažeidimus, kredito unija neturi teisės sudaryti skolinimo sandorių su asocijuotais nariais, jei turimų piniginių reikalavimų ir įsipareigojimų skolininkui suma viršija 30 tūkst. Eur.

Be to, Lietuvos bankas atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar kredito unija tinkamai informavo klientus apie specifinį taupymo produktą indėlis PLIUS ir su juo susijusias rizikas.