-
Patarimai tėvams: kaip vaikus apsaugoti nuo seksualinių nusikaltimų internete?
„Suaugusiems gali kilti klausimas, kodėl vaikai apskritai įsivelia į pavojingas draugystes su nepažįstamais žmonėmis? Smalsumas ir tyrinėjimas yra svarbūs vaikystės ir paauglystės poreikiai, kuriuos internetas puikiai padeda patenkinti. Kitas svarbus poreikis – bendravimas, dėmesio, bendraminčių ir artimo ryšio paieška. Vieniši, sunkiai santykius realybėje mezgantys ar šeimoje nesuprasti besijaučiantys vaikai socialiniuose tinkluose gali bendrauti lengviau. O viliojimu internete užsiimantys suaugę žmonės tai gana lengvai pastebi ir tuo naudojasi, siekdami užmegzti pasitikėjimą. Virtualus bendravimas sukuria klaidinantį saugumo jausmą, kuris gali išgaruoti vos pasidalinus jautria asmenine informacija – tuomet gali išaiškėti, kad naujasis „draugas“ yra pavojingas“, – pasakoja „Vaikų linijos“ psichologė.
„Tėvai turėtų susitaikyti su faktu, kad internetas ir socialiniai tinklai vaikams ir paaugliams yra svarbi bei labai reikalinga jų kasdienybės dalis. Nereikia jų barti ir kritikuoti už šį laisvalaikio leidimo būdą, tačiau labai svarbu sutarti dėl taisyklių, ugdyti kritinį mąstymą ir su smalsumu bei pagarba žvelgti į šias veiklas“, – pataria J. S. Jasiulionė.
Užbėgti įvykiams už akių
Kol vaikas dar nėra visiškai savarankiškas interneto vartotojas, psichologė pataria jo vieno nepalikti prie ekrano. Paverskite buvimą su technologijomis bendra šeimos veikla: kartu žiūrėkite ar tyrinėkite vaikams patrauklius žaidimus, filmukus, klausykitės mėgstamos muzikos. Taip pat sutarkite naudojimosi technologijomis ir internetu ribas bei, svarbiausia, jų laikykitės. Išnaudodami įvairiausias progas, kalbėkite su vaiku apie technologijas ir jų (ne)saugumą. Gal kažkas iš artimųjų susidūrė su pavojinga situacija? Galbūt filmo personažas patyrė sunkumų internete? Taip pat pasikalbėkite apie tai, kas yra asmeninė informacija ir nuotraukos, ką reiškia pagarbus bendravimas virtualioje erdvėje ir, žinoma, būkite atidūs tam, kokį pavyzdį rodote patys – kokias nuotraukas keliate, kaip bendraujate ir kiek laiko praleidžiate prie ekranų?
Paauglys jau yra savarankiškas interneto vartotojas, tad tėvams tampa svarbu balansuoti tarp stebėjimo, ką gi jis veikia, ir pagarbos asmeninei erdvei. Psichologė pataria – ir toliau būkite smalsūs, bet ne įkyrūs: domėkitės, ką įdomaus paauglys atranda ir perskaito internete, o jei jis pasakoja apie jums nepažintus atradimus, smalsiai ir nuoširdžiai paprašykite paaiškinti ir parodyti. Stebėkite paauglio elgesį – gal jis tapo liūdnesnis nei įprastai, gal kažko pyksta ar, priešingai, atrodo lyg „ant sparnų“? Atspindėkite tai, ką matote, ir pasikvieskite draugiškam pokalbiui. Taip pat stiprinkite paauglio kritinį mąstymą – aptarinėkite jūsų pastebėtą abejonių keliančią informaciją (fake news, kažkam nutikusios istorijos, nerealistinė internetinė reklama ar pan.) ir kalbėkitės, kaip ją galima patikrinti. Kalbėkitės apie internetines pažintis ir aptarkite, kur ir kaip galima saugiai susitikti su internetiniu draugu.
Jei vaikas ar paauglys susidūrė su išnaudojimu
„Ypatingai svarbu, kad iškilus sunkumams internete, suaugusieji būtų prieinami ir padėtų. „Vaikų linijai“ skambinantys ir rašantys vaikai neretai prisipažįsta, kad nedrįsta paprašyti suaugusiųjų pagalbos – jiems gėda ir jie bijo bausmių. Jei vaikui ar paaugliui siunčiami seksualinio turinio vaizdai, iš jo reikalaujama nuotraukų ar grasinama, atminkite – tai nėra jo kaltė. Tokiais atvejais tik suaugęs žmogus elgiasi netinkamai, išnaudodamas vaiką ar paauglį savo poreikiams tenkinti“, – pabrėžia psichologė.
Tad jei vaikas ar paauglys papasakojo apie netinkamą internetinio „pažįstamo“ elgesį, reaguokite ramiai ir pabrėžkite, kad jis labai gerai padarė kreipdamasis į jus pagalbos. Kartu su juo išsaugokite šios situacijos įrodymus – susirašinėjimą su suaugusiu žmogumi, gautą informaciją ar žinutes. Kreipkitės į atitinkamas institucijas: policiją, interneto karštąją liniją – tam, kad vaikas ar paauglys būtų apsaugotas nuo tolimesnio netinkamo elgesio.
Daugiau detalios informacijos galima rasti draugiskasinternetas.lt ir esaugumas.lt, o jei tėvai ieško preteksto prevenciniam pokalbiui apie seksualinius nusikaltimus internete, „Nepatogus kinas“ rekomenduoja filmo „Sugauti tinkle“ paaugliams skirtą edukacinę versiją. Kita virtualioje salėje šiuo metu rodoma filmo versija yra skirta suaugusiems žiūrovams. Norintieji virtualiai susitikti su kūrybine komanda, kviečiami prisijungti vasario 23 d., 15 val. Visą informaciją apie filmą „Sugauti tinkle“ ir susijusius renginius rasite adresu nepatoguskinas.lt.
-
Nusikaltėliai internete taikosi ir į žmones, ir į verslą 1
Būna gėda prisipažinti, kad apgavo
Vienas iš leidinio „Kibernetinis saugumas ir verslas. Ką turėtų žinoti kiekvienas įmonės vadovas“ autorių Justas Kidykas atkreipia dėmesį, kad būtent dėl netyčinės žmogaus klaidos ar sistemų pažeidimų įvyksta beveik kas antras duomenų pažeidimas. „Pirma, žmonės ne visada linkę pripažinti savo klaidas. Antra, net ir paaiškėjus klaidai ar apgavystei, įmonės vengia viešinti tokias istorijas – vadovai jaučia gėdą“, – pastebi pašnekovas.
Įmonių patirtis nagrinėjęs „Kurk Lietuvai“ programos dalyvis žino ne vieną panašų atvejį, kai įmonės buhalterė įvykdo elektroniniu paštu gautą direktoriaus nurodymą pervesti lėšas, o vėliau paaiškėja, kad laiškas buvo apsimetėlių sukčių pinklės, o pervestų pinigų nebeįmanoma susigrąžinti.
J. Kidyko teigimu, jeigu verslas labiau dalintųsi informacija apie susidūrimus su kibernetiniais nusikaltėliais, visuomenė geriau suprastų pavojų ir galėtų labiau apsisaugoti. Grėsmių ir galimos žalos/galimų nuostolių suvokimas yra pirmasis žingsnis link verslo kibernetinio saugumo stiprinimo. Įmonės siekiančios sustiprinti savo šarvus visada gali nemokamai pasikonsultuoti su Nacionalinio kibernetinio saugumo centro specialistais įvykus incidentui ir pasinaudoti svetainėje nksc.lt siūlomais įrankiais ar reguliariai konsultuotis su IT specialistais.
Keturi patarimai
„Nerti į elektroninę erdvę reikia ne mažiau atsargiai negu į nepažįstamą vandens telkinį karštą vasaros dieną“, – sako Darius Dužinskas, IT sprendimų ir konsultacijų įmonės „Baltic Amadeus“ personalo ir marketingo vadovas. Konsultuodamas verslo klientus jis ir jo kolegos į pokalbius visada įtraukia IT sistemų saugumo užtikrinimo klausimus.
Vertindamas užsienio įmonių ir Lietuvos verslo kibernetinio saugumo problemas, D. Dužinskas sako, kad mūsų šalis nėra išskirtinė: skaitmeninėje eroje susiduriame su tokiais pat iššūkiais kaip ir visas pasaulis.
„Internetinė erdvė yra bendra ir atvira visiems, tad nė vienas nėra visiškai apsaugotas nuo mažesnio ar didesnio masto kibernetinių atakų. Kenkėjiškos programos nesirenka taikinio pagal šalį ar miestą: jos tiesiog tikrina viską iš eilės ir ieško saugumo spragų“, – teigia ekspertas. Verslui jis siūlo atkreipti dėmesį į kelis svarbius dalykus:
• Nuolat ir periodiškai atnaujinti programinę įrangą
• Naudoti tik legalias programas
• Naudoti dviejų žingsnių autentifikavimą
• Periodiškai daryti atsargines duomenų kopijas
Klaidingas įsitikinimas
„Pati didžiausia bet kurio verslo ar žmogus daroma klaida – įsitikinimas, kad aš esu niekam neįdomus“ – priduria D. Dužinskas.
Manydami, kad yra neįdomūs, dauguma verslininkų neatkreipia dėmesio į kibernetinių nusikaltėlių bandymus atakuoti įmonę.
Piktadariai dažnai tiesiog kėsinasi į informaciją – kuo ji svarbesnė, tuo vertingesnė. „Taigi, informacijos svarba paprastai lemia, kokios išpirkos už ją gali pareikalauti nusikaltėliai“, – aiškina D. Dužinskas.
Vienas iš leidinio „Kibernetinis saugumas ir verslas. Ką turėtų žinoti kiekvienas įmonės vadovas“ autorių J. Kidykas sako, kad būtent dėmesingumas ir sąmoningumas yra saugumo pamatas.
Praėjusių metų pabaigoje programos „Kurk Lietuvai“ komanda atliko tyrimą ir nustatė, kad beveik pusė (44 proc.) apklaustų smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonių nemano, kad galėtų tapti kibernetinių atakų taikiniais.
Nusikaltimą pastebi labai vėlai
Tas pats tyrimas atskleidė, kad per paskutinius 12 mėnesių beveik kas antra (46 proc.) įmonė gavo apgaulingų el. pašto žinučių, siekiančių išgauti asmeninę informaciją, taip pat nepageidaujamų laiškų, klaidinančios ar žeidžiančios informacijos (44 proc.). „Trumpai tariant, kada jūsų darbuotojai susidurs su apgavikais, yra tik laiko klausimas“, – sako J. Kidykas.
Savo ruožtu „Baltic Amadeus“ personalo ir marketingo vadovas D. Dužinskas atkreipia dėmesį į tarptautinę statistiką, kuri rodo, kad, pavyzdžiui, duomenų vagystes įmonės pastebi tik po 80 dienų ir vėliau. Per tokį laiką nusikaltėliai gali padaryti didžiulę žalą.
Kur kreiptis, jeigu kilo įtarimų dėl kibernetinio incidento?
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) – institucija, atsakinga už vieningą kibernetinių incidentų valdymą, kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros kibernetinį saugumą ir informacinių išteklių akreditaciją.
Į NKSC galima kreiptis trumpuoju numeriu 1805, taip pat el.paštu cert@nksc.lt arba užpildžius formą centro svetainėje https://www.nksc.lt/pranesti.html.
Lietuvos kriminalinės policijos biuras reaguos į jūsų pranešimą, jeigu parašysite el. laišką adresu cyberpolice@policija.lt ir informuosite apie įtariamą nusikaltimą. Taip pat galima skambinti trumpuoju numeriu 112. Daugiau informacijos: www.epolicija.lt.
Valstybinė duomenų apsaugos (ADA) inspekcija gali padėti, jeigu įtariate, kad incidento metu nutekėjo asmenų duomenys. Rašykite laišką adresu ada@ada.lt arba skambinkite +370 5 271 2804. Daugiau informacijos rasite ADA svetainėje: www.ada.lt.