Scarlett Jenkinson (Skarlet Dženkinson) ir Eddie Ratcliffe'as (Edis Retklifas), abu 16 metų amžiaus, nužudė Brianną Ghey (Brijaną Gei) Voringtone, Šiaurės vakarų Anglijoje, praėjusių metų vasarį.

Teisėja tai pavadino suplanuotu ir itin žiauriu išpuoliu.

Žudikai savo aukai smogė 28 smūgius peiliu į galvą, kaklą, nugarą ir krūtinę, pamanę, kad ji eina susitikti su draugu. Jos kūną parke aptiko šunų vedžiotojai.

S. Jenkinson ir E. Ratcliffe'ui tuomet tebuvo 15 metų.

„Jūs abu dalyvavote žiaurioje ir suplanuotoje žmogžudystėje, kuri buvo sadistinio pobūdžio“, – sakė teisėja Amanda Yip (Amanda Jip), skelbdama nuosprendį Mančesterio Karūnos teisme.

A. Yip sakė, kad pagrindinis S. Jenkinson motyvas buvo noras žudyti, tačiau paauglius iš dalies paskatino ir B. Ghey transseksualumas.

Teisėja nusprendė, kad prieš svarstydama paleidimo į laisvę klausimą S. Jenkinson turi kalėti mažiausiai 22 metus, o E. Ratcliffe'as – mažiausiai 20 metų.

„Jei ir toliau kelsite pavojų, kalėsite daug ilgiau nei minimali bausmė ir galite niekada neišeiti į laisvę“, – perspėjo ji.

A. Yip anksčiau žengė retą žingsnį ir panaikino draudimą nustatyti nepilnamečių tapatybę po to, kai žiniasklaida užginčijo šį apribojimą.

JK teismuose jaunesniems nei 18 metų asmenims paprastai suteikiamas anonimiškumas, tačiau A. Yip nusprendė, kad jų vardai ir pavardės gali būti paskelbti penktadienio teismo posėdyje dėl bylos rimtumo.

Septynių vyrų ir penkių moterų prisiekusiųjų žiuri gruodį po beveik penkias valandas trukusių svarstymų ir keturias savaites trukusio teismo proceso S. Jenkinson ir E. Ratcliffe'ą pripažino kaltais.

Teismas išgirdo, kaip S. Jenkinson ir E. Ratcliffe'as kelios dienos ir savaitės prieš išpuolį aptarinėjo B. Ghey nužudymą.

S. Jenkinson, kuri teismo proceso metu buvo vadinama mergaite X, parsisiuntė interneto naršyklės programėlę, kuri leido jai žiūrėti tikrų žmonių kankinimo ir žudymo vaizdo įrašus vadinamuosiuose tamsiojo interneto raudonuosiuose kambariuose.

„Sugriovė mano pasaulį“

Ji domėjosi serijiniais žudikais, užsirašinėjo jų metodus ir prisipažino, kad mėgavosi fantazuodama apie žudymą ir kankinimus, buvo pranešta teismui.

Pasak prokurorų, paaugliai turėjo sąrašą žmonių, kuriuos ketino nužudyti. Jame buvo pažymėti kiti keturi jaunuoliai, kuriuos ketino sužaloti. Tačiau po pažinties su B. Ghey S. Jenkinson apsėdo mintis ją nužudyti pirmą.

Teismo proceso metu S. Jenkinson ir E. Ratcliffe'as kaltino vienas kitą išprovokavus peilio smūgį.

Prisiekusieji išgirdo, kad B. Ghey turėjo tūkstančius sekėjų socialiniame tinkle „TikTok“, bet realiame gyvenime buvo uždara, drovi ir nerimastinga paauglė, kuri kovojo su depresija ir retai išeidavo iš namų.

Vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Ursula Doyle (Urzula Doil) po nuosprendžio pareiškė, kad ši byla buvo viena iš skaudžiausių, su kuriomis jai teko susidurti.

„Planavimas, smurtas ir žudikų amžius yra neįtikėtini“, – pažymėjo ji.

Prieš A. Yip paskelbiant nuosprendį, emocingai liudijo B. Ghey tėvai.

Jos tėvas Peteris Spooneris (Piteris Spuneris) sakė, kad dukters nužudymas „sugriovė mano pasaulį“ ir kad „joks kalėjime praleistas laikas nebus pakankamas šioms pabaisoms“.

„Negaliu jų vadinti vaikais, nes taip jie atrodytų naivūs ar pažeidžiami, o jie tokie nėra, jie yra grynas blogis. Brianna buvo pažeidžiama“, – sakė jis.

Aukos motina Esther Ghey (Ester Gei) prisiminė apsidžiaugusi, kai Brianna savo mirties dieną atsiuntė SMS žinutę, kad eina susitikti su draugu.

„Maniau, kad ji puikiai praleis laiką su draugu ir pakvėpuos grynu oru. Kai visą tą laiką ji buvo viliojama į mirtį“, – sakė ji pareiškime, kurį perskaitė prokurorai.

Prokuratūra teigė, kad žudikus iš dalies paskatino tai, kad B. Ghey buvo transseksualė, tačiau gynybos advokatai tai paneigė.

Dėl grasinimų ką nors nužudyti iš Pravieniškių pataisos namų iškeldinti Darius Eriksonas ir Armandas Gonta, atvežti į Lukiškių kalėjimą 2018 metų gruodį. Jie, norėdami patekti į pageidaujamą bausmės atlikimo vietą, nužudė kitą nuteistąjį.

Pasak prokurorės Ritos Vaitekūnienės, įvertinus visus tyrimo metu surinktus duomenis, liudytojų ir teisiamųjų parodymus, per baigiamąsias kalbas ji prašė teismo abiems kvalifikuotu tyčiniu nužudymu iš chuliganiškų paskatų kaltinamiems vyrams skirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Keliolika kartų teisti asmenys nebaudžiami jaučiasi net įkalinimo įstaigose.

„Keliolika kartų teisti asmenys nebaudžiami jaučiasi net įkalinimo įstaigose, jie demonstruoja visišką žmogaus ir visuomenės negerbimą, brutaliai atima žmogaus gyvybę mažareikšme dingstimi, todėl, mano nuomone, turi būti nubausti griežčiausiomis bausmėmis“, – sakė prokurorė.

Ji pabrėžė, kad D. Eriksonas 2017 metais jau buvo nuteistas už nužudymą įkalinimo įstaigoje.

Vilniaus apygardos teismas liepos 2 dieną abu teisiamuosius pripažino kaltais dėl nužudymo iš chuliganiškų paskatų. D. Eriksonui teismas skyrė laisvės atėmimą iki gyvos galvos, o A. Gontai, subendrinus su anksčiau skirta ir neatlikta bausme – 25 metus laisvės atėmimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Apygardos teismai netenkino Rolando Svirbutavičiaus (buvusios Bružaitės, dabar - Svirbutavičienės vyro), Vladislovo Zinevičiaus ir Rolando Palukaičio prašymų sušvelninti jiems paskirtas bausmes parenkant kitos rūšies bausmę. Antradienį teismas atmetė analogišką du savo vaikus nužudžiusios Almos Svirbutavičienės skundą.

Nuteistieji, skunduose prašydami palengvinti jų teisinę padėtį - skirti terminuotą laisvės atėmimą ar kitą bausmę - Lietuvos apeliacinio teismo prašė atsižvelgti į Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendime, priimtame byloje „Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą“, pateiktus išaiškinimus. Nuteistieji nurodė, kad, neatsižvelgus į jų prašymus, bus pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

„Skundai atmetami, nes Lietuvos įstatymuose nenumatyta galimybė pakeisti asmeniui, nuteistam iki gyvos galvos, paskirtos bausmės, - teigia Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai. - Klausimą dėl konkrečiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme teismai galės spręsti tik tuomet, kai nacionalinėje teisėje bus įtvirtintas tokio pobūdžio institutas ir aiškiai nustatyta tokių prašymų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. Vien tik EŽTT sprendimo nepakanka švelninti nuteistiesiems skirtų bausmių.

ELTA jau skelbė, kad Vyriausybė trečiadienį pritarė Teisingumo ministerijos pateiktoms Baudžiamojo proceso kodekso pataisoms sušvelninti nuteistųjų iki gyvos galvos bausmę. Taip tikimasi užkirsti kelią beveik dvidešimčiai bylų prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT).

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius Vyriausybei Baudžiamojo kodekso pataisas pristatė primindamas, kad Lietuva neturi veiksmingos priemonės nuteistiesiems iki gyvos galvos kreiptis dėl ankstesnio paleidimo. „Mūsų laukia dar 18 bylų, tačiau EŽTT nesvarsto jų, nes laukia mūsų sprendimo“, - sakė ministras.

E. Jankevičiui įvardijus sąlygas, kurias turi įgyvendinti nuteistieji iki gyvos galvos, norėdami išeiti į laisvę anksčiau, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasiteiravo, kiek realu, kad nuteistieji jas įgyvendins. „Įvykdyti visas prievoles būtų sudėtinga. Pravieniškių pataisos namų vadovas teigiamai galėtų už 2 asmenis iš 93 laiduoti“, - paaiškino teisingumo ministras.

Teisingumo ministerijos Vyriausybei pateiktos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos dėl nuteistųjų iki gyvos galvos bausmės švelninimo, pasak teisingumo ministro E. Jankevičiaus, yra ypač griežtos. Pasak ministro, nuteistasis turės atitikti labai daug kriterijų, į kuriuos įeis jo charakteristika bausmės atlikimo metu, jis turės prisipažinti, kad yra kaltas dėl savo nusikaltimo bei atlyginti jam paskirtą nusikaltimo žalą.

Prieš posėdį E. Jankevičius Eltai teigė, kad pataisos yra pakankamai griežtos. „Teismas atsižvelgs į daug svarbių veiksnių, vienas jų - nuteistasis turi būti gerai apibūdinamas, bus atliktas išsamus jo tyrimas, pradedant psichologiniais tyrimais. Antra, jis turės atlyginti žalą - arba visą, arba pusę, jei jis įrodys, kad išėjęs į laisvę jis sugebės atlyginti likusią pusę žalos. Reikia pažymėti, kad jiems yra priteisiami ypač dideli žalos atlyginimai nukentėjusiesiems ir nuteistasis jas turės atlyginti. Jie turės prisipažinti padarę tas nusikalstamas veikas, nes daugelis jų dabar neprisipažįsta ir sako, kad yra nekalti. Tai jų subkultūros klausimas“, - Eltai sakė E. Jankevičius.

Pasak ministro, jeigu vis dėlto Apygardos teismas su trijų teisėjų kolegija tenkins nuteistojo prašymą, jis iš karto po dvidešimties metų bausmės atlikimo nebus paleistas į laisvę. Mažiausiai penkerius metus jis dar turės atlikti laisvės atėmimo bausmę.

„Tai būtų dvipakopė bausmės švelninimo sistema, jiems tuomet būtų skirtas terminuotas nuo penkerių iki dešimties metų laisvės atėmimo terminas. Ir tik atbuvęs ją, jis galėtų išeiti į laisvę“, - teigė teisingumo ministras.

Teisingumo ministras sako, kad dėl šio įstatymo pataisų grėsmės visuomenei jokios nėra, nes bus patenkinti tik labai mažos dalies nuteistųjų prašymai.

Trys nuosprendžiai paskelbti trijuose skirtinguose procesuose Stambule bei Muso ir Sirnako provincijose, antradienį pranešė valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“. Kariai, be kita ko, nuteisti dėl mėginimo sugriauti konstitucinę tvarką.

Turkijos vadovybė dėl žlugusio pučo kaltina JAV gyvenantį pamokslininką Fethullahą Guleną. Nuo tada ji aktyviai kovoja su F. Guleno šalininkais, o taip pat opozicionieriais.

Visoje šalyje vyksta procesai prieš spėjamus pučistus.

Jau balandžio pradžioje dėl pučo kalėti iki gyvos galvos buvo nuteisti 65 asmenys.

Nuteistieji yra karininkai ir karo akademijų kadetai. Jie pripažinti kaltais bendradarbiavę su pučistais.

Po mėginimo įvykdyti perversmą Turkijoje buvo įkalinta apie 50 000 žmonių. Dar apie 150 000 neteko darbo. Buvo uždarytos visos karo akademijos. Turkija šiuos veiksmus vadina būtinais. Europos šalyse jie sulaukė kritikos.

Jie pripažinti kaltais „pažeidę konstituciją“, kai pučo naktį mėgino užimti Stambulo „Sabiha-Gocken“ oro uostą, trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Dogan“.

2016 metais naktį į liepos 15-ąją grupė kariškių mėgino nuversti Turkijos prezidentą Redžepą Taipą Erdoganą (Recep Tayyip Erdogan). Per mūšius ir susirėmimus gatvėse žuvo 249 žmonės, mėginimas įvykdyti perversmą žlugo pasipriešinus prezidentui lojaliems daliniams ir piliečiams, kurių dešimtys tūkstančių išėjo į gatves.

Nuo pučo Turkijoje buvo įkalinta daugiau kaip 50 000 žmonių. Šį trečiadienį teisėsauga išdavė arešto orderius suimti dar 333 karius. Šiuo metu visoje šalyje vyksta virtinė procesų prieš spėjamus pučistus. Kai kuriose bylose nuosprendžiai jau paskelbti, tačiau dauguma asmenų dar laukia kaltinimų.

Vyriausybė organizavus pučą kaltina islamo pamokslininką Fetula Giuleną (Fethullah Guelen). JAV gyvenantis dvasininkas, ilgai buvęs R. T. Erdogano sąjungininkas, bet kokias sąsajas su puču neigia.

Teisingumo ministerija trečiadienį pranešė, kad įstatymo pataisos baigiamos rengti. Pagal jas, nuteistasis po 25 metų galės prašyti teismo peržiūrėti bausmę, BNS sakė ministerijos atstovas Audris Kutrevičius.

Teismas galės, bet neprivalės nustatyti terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

„Teismas kiekvieną atvejį vertins pagal aiškius ir griežtus kriterijus, padedančius nustatyti, ar nuteistasis nebekelia pavojaus visuomenės saugumui. Teismo posėdžiuose galės dalyvauti ir nukentėjusiais pripažinti asmenys, priimtą sprendimą jie galės apskųsti aukštesnės instancijos teismui“, - rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Šį klausimą teisingumo ministrė Milda Vainiutė aptarė su Lietuvoje viešinčiais Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas šiemet gegužę paskelbė, kad Lietuva pažeidžia iki gyvos galvos nuteistų asmenų teises, nesudarydama jokios realios galimybės jiems išeiti į laisvę.

Strasbūro teisėjai pažymėjo, kad nors pavojų keliantys asmenys gali būti nuolat kalinami, tačiau netgi įvykdžiusieji šiurpiausių nusikaltimų „išsaugo esminį žmoniškumą ir turi savyje galimybių pasikeisti“.

„Kad ir kokios ilgos ir pelnytos būtų jų kalinimo bausmės, jie tebeturi teisę tikėtis, kad kada nors galėtų išpirkti kaltę už savo įvykdytus nusižengimus. Tokia viltis neturėtų būti iš jų visiškai atimama. Atimti iš jų šį vilties pojūtį reikštų atimti fundamentalų jų žmoniškumo aspektą, ir šitaip pasielgti būtų žeminama“, - rašoma teismo sprendime.

Teismas nustatė, kad prezidento malonės sistema Lietuvoje faktiškai nesuteikia iki gyvos galvos įkalintam asmeniui galimybės žinoti, ką jis arba ji turėtų padaryti, kad būtų paleistas, ir kokiomis sąlygomis. Be to, Lietuvoje nėra teisminio persvarstymo sistemos, kuri visiškai arba dalinai atleistų nuo įkalinimo iki gyvos galvos bausmės.

Šuo metu Lietuvoje yra apie 120 iki gyvos galvos  nuteistų kalinių, dauguma iš jų kali Lukiškėse.

Valstybinė naujienų agentūra Khabar.kz pranešė, kad dar dviem nuteistiesiems už išpuolį šiaurės vakariniame Aktobės mieste teismas skyrė 20 ir 22 metų laisvės atėmimo bausmes.

Birželio 5 dieną per ginkluotą išpuolį prieš vieną kariuomenės bazę ir ginklų parduotuves žuvo iš viso keturi civiliai gyventojai ir trys kariai. Šios Centrinės Azijos šalies pareigūnai tą incidentą įvardijo kaip teroro ataką, dėl kurios apkaltino radikaliuosius islamistus.

Po išpuolio saugumo pajėgos pradėjo antiteroristinę operaciją, per kurią nukovė mažiausiai 18 įtariamų užpuolikų, o devynis sulaikė.

Dar po mėnesio teroro išpuolis sukrėtė šalies finansų sostinę Almatą, kurioje 26 metų Ruslanas Kulekbajevas nušovė 10 žmonių, įskaitant aštuonis teisėsaugos ir specialiųjų tarnybų darbuotojus.

Nors 2003 metais šalyje buvo įvestas mirties bausmės moratoriumas, lapkričio pradžioje R.Kulekbajevas buvo nuteistas myriop.

Energetikos išteklių turtingas Kazachstanas, kurio dauguma gyventojų yra musulmonai, anksčiau buvo laikomas viena stabiliausių valstybių Vidurinės Azijos regione.

Tačiau kritusios naftos kainos ir ekonominis nuosmukis kaimyninėje Rusijoje, kuri yra strateginė Kazachstano sąjungininkė, neigiamai atsiliepia šalies ekonomikai ir tai kelia vis didesnį visuomenės nepasitenkinimą.

Didžiojoje Britanijoje du lietuviai nuteisti kalėti iki gyvos galvos už vieno Geinsboro gyventojo nužudymą, pranešė portalas delfi.lt.

Martynas Kupstys ir Andrius Giedraitis per Linkolno Karūnos teisme penkias savaites trukusį teismą neigė nužudę 24 metų Ivaną Zdanovičių iš Latvijos.

Geinsbore gyvenusį 25 metų M.Kupstį pirmadienį prisiekusiųjų teismas pripažino kaltu. Jam skirtas įkalinimas iki gyvos galvos, į laisvę jis galės bandyti išeiti tik po 25 metų.

30 metų A. Giedraitis iš Geinsboro kitą dieną daugumos prisiekusiųjų sprendimu taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos, su teise prašytis į laisvę po 21 metų.

I.Zdanovičiaus kūnas buvo rastas sausio 17 dienos rytą, jo namo miegamajame. Jį rado draugas, tą rytą norėjęs su juo susitikti. Buvo iškviestos skubios pagalbos tarnybos. Įvykio vietoje policija ir ugniagesiai išvydo dūmų padarytą žalą.

Prokuratūra tvirtina, kad lietuviai penkiose vietose padegė namą.