„Lietuvos moksleivių sąjunga tikisi, jog Gerb. ŠMSM ministrė pateiks visas reikiamas ataskaitas, kurios išsklaidys šį kilusį skandalą“, – skelbė sąjunga savo „Facebook“ paskyroje.

„Mes siekiame sąžiningumo ir skaidrumo, todėl, kol nebus išsklaidytos abejonės, mes nutraukiame bendradarbiavimą su Gerb. Jurgita Šiugždiniene“, – pranešė LMS.

Visuomenininkas Andrius Tapinas šią savaitę pranešė, kad prieš tapdama švietimo ministre ir dirbdama Kauno miesto savivaldybėje, J. Šiugždinienė 2019-2020 metais paėmė 13,8 tūkst. eurų išmoką ir turbūt negalės pagrįsti, jog išleisti pinigai susiję su darbu.

Jis taip pat paragino ministrę pateikti išlaidų ataskaitą.

Pati ministrė feisbuke penktadienį pranešė, jog raštu kreipėsi į Kauno savivaldybę, prašydama pateikti „informaciją apie visų 2019-2023 metų kadencijos Kauno miesto savivaldybės tarybos narių išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaitas“.

Konservatorių prezidiumas penktadienį išplatintame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) penktadienį vienbalsiai nusprendė, kad eidama tarybos narės pareigas ministrė veikė „pagal savivaldybės reglamentą, nepadarė jokių nusižengimų“.

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu nuskambėjo keli atvejai dėl galimo savivaldybių tarybų narių piktnaudžiavimo išmokomis už darbą, susijusį su tarybos nario veikla.

Teisėsauga šiuo metu aiškinasi aplinkybes dėl kelių savivaldybių tarybų narių išmokų. Tarp jų – Pagėgių, Šilutės, Neringos, Šiaulių, Mažeikių, Kauno miesto bei rajono savivaldybės.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, savivaldybių tarybų nariai atlyginimo negauna, tačiau jiems atlyginama už darbo laiką, kai jie eina savivaldybės tarybos nario pareigas.

Taip pat savivaldybės tarybos nariui gali būti skiriama išmoka apmokėti su veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos ir kitoms išlaidoms Ji gali būti skiriama kas mėnesį ir už ją turi būti atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius.

NPPS nurodo, kad LPPS iš susivienijimo gretų pašalinta dėl neišspręstų „vidinių problemų“, savo ruožtu LPPS teigia pati nusprendusi nutraukti bendradarbiavimą su susivienijimu, nes šis atstovauja ne pareigūnams, o politikams.

NPPSS pranešė, kad susivienijimo taryba šalinti policijos profsąjungą nusprendė ketvirtadienį.

„LPPS narystė susivienijime buvo laikinai sustabdyta dar šių metų balandžio mėnesį. Tuomet šiai organizacijai nustatytas laikotarpis, per kurį turėjo būti išspręstos tam tikros vidinės problemos. Deja, pastangų ir teigiamų poslinkių nepastebėjome. Todėl NPPSS taryba ir priėmė tokį sprendimą“, – pranešime spaudai teigia NPPSS pirmininkas Vladimiras Banelis.

Anot jo, NPPSS nenori, kad dėl „išsiskyrusių požiūrių į interesų gynimą“ kentėtų eiliniai pareigūnai, todėl nuspręsta, kad teisines ir kitas paslaugas LPPS nariams iki pareigūnų susivienijimas teiks iki gruodžio pradžios.

„Po to žmonės turės galimybę apsispręsti, ar likti LPPS organizacijoje, ar NPPSS sudėtyje“, – sako V. Banel.

Savo ruožtu LPPS vadovė Roma Katinienė tvirtino, kad sprendimas trauktis ir nebendradarbiauti su susivienijimu priimtas LPPS viduje, jau kurį laiką tyčia nemokėtas nario mokestis.

„Mūsų pagrindinės priežastys buvo, kad nebematome tolesnio bendradarbiavimo galimybių su pirmininku Vladimiru Baneliu. Manome, kad NPPSS tapo politikų įrankiu jų tikslams įgyvendinti, kaip valdyti profesines sąjungas, turėti jų interesams atstovaujančią grupę“, – BNS sakė R. Katinienė.

Anot jos, tiek vykdant policijos reformą, tiek sprendžiant policijos finansavimo klausimus, LPPS trukdyta aktyviai išsakyti nuomonę, rengti pranešimus spaudai, protestus.

„NPPSS pirmininkas mūsų nepalaikė, buvo nuolat daromas spaudimas, kritika, spaudimas, kad neprotestuokite (...). V. Banel yra tiesiogiai susijęs ir gina vienos partijos interesus. Mes nematome tolesnio bendradarbiavimo galimybių ir džiaugiamės, kad nebesame NPPSS grupės nariu“, – teigė ji.

LPPS nurodo vienijanti apie 600 pareigūnų, NPPSS – per 3 tūkst. narių.

Autorius: Ignas Jačauskas