Karštą 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių.

Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. gyventojų. Apie 300 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo baisumus – kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir tolimojoje šiaurėje. Kas trečias suimtasis mirė nuo kankinimų, bado ar nepakėlė atšiauraus klimato. Bėgdami nuo komunistų teroro iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 440 tūkst. šalies gyventojų.

Renginiai Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti birželio 14 d., antradienį, prasidės Seimo Kovo 11-osios Akto salėje. Minėjime kalbas sakys Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tremtyje gimęs Jonas Milerius, lituanistė, tremtinės Dalios Grinkevičiūtės kūrybos į vokiečių kalbą vertėja Vytenė Saunoriūtė Muschick, istorikė, į Lietuvą su dviem mažamečiais vaikais prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje atvykusi Tetiana Boriak, Lietuvos kariuomenės karininkas, tremtinio sūnus, 2008 metų „Misija Sibiras" dalyvis Alminas Sinevičius.

Likus minutei iki vidurdienio, 11.59 val., rengiama Tylos minutė – pilietinė akcija okupacijos aukoms atminti.

Vidudienį sostinės Nepriklausomybės aikštėje vyks Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija.

Nuo 12.15 val. vyks pagarbos eisena nuo Nepriklausomybės aikštės Gedimino prospekte iki Aukų gatvės, o joje – gėlių padėjimo ceremonija prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams.

12.40 val. prasidės istorinės atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok" šalia Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Vilniuje.

Renginiai, skirti Gedulo ir vilties, okupacijos ir genocido dienų tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti, birželio 14 d. vyks prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kieme.

Pavakarę, 17.30 val., bus aukojamos Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. 20 val. Vilniaus Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje vyks koncertas, skirtas sovietinės okupacijos ir tremties aukoms atminti.

Okupacijos ir genocido dieną, birželio 15 d., trečiadienį, renginiai prasidės gėlių padėjimo ceremonija prie paminklo žuvusiems už Tėvynę Lietuvos kariuomenės karių kapų memoriale Antakalnio kapinėse.

Ūtos kaime, Varėnos rajone, bus pagerbtas pirmosios sovietų okupacijos aukos, pasieniečio Aleksandro Barausko, atminimas.

Birželio 15 d. 12 ir 14 val. nemokamas ekskursijas organizuoja Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikas Saulius Karalius.

Ekskursijų trukmė – 1 valanda. Susidomėjusieji laukiami prie Klaipėdos teritorinės muitinės pastato S.Nėries g. 4.

Okupacijos ir genocido dieną S.Karalius tradiciškai kasmet organizuodavo ekskursijas Teritorinės muitinės pastate, kur iki nepriklausomybės atkūrimo veikė sovietų represinės struktūros.

Pastato rūsyje, kur pokariu buvo kankinami žmonės, įrengta nedidelė ekspozicija.

Šįkart, kol karantinas neatšauktas, patalpose ekskursijų atsisakyta, nes pagal reikalavimus ten galėtų patekti tik keli žmonės.

Tad vietoj to nuspręsta organizuoti ekskursijas mieste, aplankant vietas, susijusias su tremties ir rezistencijos istorija Klaipėdoje.

"Rinksimės prie Muitinės pastato S.Nėries gatvėje, kur du namai – 2 ir 4 buvo skirti sovietų represinėms struktūroms NKVD, MGB, vėliau perduoti KGB. Paskui eisime prie buvusios Pedagoginės mokyklos (dabar Klaipėdos universitetas), ten yra pakabinta memorialinė lentelė, skirta sovietų nukankintam partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui, kuris čia mokėsi 1937–1939 m. Yra dar kelios vietos, kurias aplankysime, bet paliksiu tai intrigai", – kalbėjo S.Karalius.

Anot muziejaus istoriko, norisi, kad klaipėdiečiai žinotų, kad ir pas mus yra vietų, kurios susijusios su skaudžia tremties ir rezistencijos istorija.

Birželio 14-osios, sekmadienio, rytą Vilniaus arkikatedroje bazilikoje bus aukojamos Šv. Mišios.

Likus minutei iki vidudienio – Tylos minutė – pilietinė akcija okupacijos aukoms atminti.

Vidudienį Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje bus pakelta Valstybės vėliava.

Netrukus po vėliavos pakėlimo okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukos bus pagerbtos prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje, Vilniuje.

Po to šalia Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus prasidės istorinės atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok".

Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukos bus pagerbtos ir prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo.

Birželio 15-ąją, pirmadienį, bus dedamos gėlės prie paminklo žuvusiems už Tėvynę Lietuvos kariuomenės karių kapų memoriale Antakalnio kapinėse.

Ūtos kaime, Varėnos rajone, bus pagerbtas pirmosios sovietų okupacijos aukos, pasieniečio Aleksandro Barausko atminimas, bus padėta gėlių ant A. Barausko kapo Perlojos kapinėse.

Birželio 16-ąją, antradienį, okupacijos ir genocido aukos bus pagerbtos Seimo posėdžių salėje.

Karštą 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių.

Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų. Apie 300 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo baisumus – kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir Tolimojoje Šiaurėje. Kas trečias suimtasis mirė nuo kankinimų, bado ar nepakėlė atšiauraus klimato. Bėgdami nuo komunistų teroro iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 440 tūkst. šalies gyventojų.

Genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, sovietinio genocido ir teroro aukomis 1940–1958 metais tapo kas trečias Lietuvos gyventojas.

Ketvirtadienį Seime, Kovo 11-osios Akto salėje, vyks iškilmingas minėjimas, Nepriklausomybės aikštėje bus pakeltos valstybės vėliavos. Likus minutei iki vidurdienio, 11.59 val., visi kviečiami tylos minute pagerbti okupacijos aukų kančias ir atminimą.

Vilniuje prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje numatyta istorinės atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“, kai nepertraukiamai skaitomi ištremtųjų vardai, pavardės bei likimai.

Šiemet skaitymai vyks ne tik Vilniuje, bet ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus kiemelyje Kaune, prie paminklo vieningai Lietuvai „Arka“ Klaipėdoje, šalia Šiaulių turizmo ir informacijos centro Šiauliuose, Nepriklausomybės aikštėje Panevėžyje, prie memorialo „Nurimęs varpas“ Alytuje, prie paminklo tremčiai atminti Marijampolėje, prie Jonavos kultūros centro Jonavoje, šalia Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios Mažeikiuose ir prie Utenos kultūros centro Utenoje.

Skirtingose vietose akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“ vyks ketvirtadienį ir penktadienį.

Atminimo valandos suplanuotos ir prie Naujosios Vilnios geležinkelio memorialo, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kieme Vilniuje.

Šv. Mišios už okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukas bus laikomos Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.

1941 metų birželio 14 dieną, 3 val. ryto, sovietų represinės struktūros pradėjo masiškai tremti Lietuvos gyventojus į atokias šiaurines teritorijas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per keletą dienų į gyvulinius vagonus sugrūsta ir iš Tėvynės išvežta apie 18 tūkst. Lietuvos gyventojų.

1940 metų birželio 15 dieną Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Per šią okupaciją įkalinta ir ištremta 280 tūkst. Lietuvos piliečių.

Krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas ir kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas dalyvaus  birželio 14 d. 10.00 val. Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vysiančiame minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti. Pagerbiant netektis ir visus žuvusius už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, skambant Lietuvos kariuomenės orkestro atliekamam Lietuvos himnui, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai Valstybės vėliavą nuleis per trečdalį stiebo.

Taip pat, likus minutei iki vidurdienio, 11.59 val. visi kviečiami tylos minute pagerbti okupacijos aukų kančias ir atminimą. 12.00 val. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje bus iškilminga Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija.

Vėliau, 12.30 val., prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje Vilniuje prasidės Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija. Čia 13.00 val. taip pat prasidės ir projekto „Misija Sibiras“ organizatorių jau trečius metus inicijuojama istorinės atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“, kai nepertraukiamai skaitomi ištremtųjų vardai, pavardės bei likimai.

Šiemet akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“ skaitymai vyks ne tik Vilniuje, bet ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus kiemelyje Kaune, prie paminklo vieningai Lietuvai „Arka“ Klaipėdoje, šalia Šiaulių turizmo ir informacijos centro Šiauliuose, Nepriklausomybės aikštėje Panevėžyje, prie memorialo „Nurimęs varpas“ Alytuje, prie paminklo tremčiai atminti Marijampolėje, prie Jonavos kultūros centro Jonavoje, šalia Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios Mažeikiuose ir prie Utenos kultūros centro Utenoje. Akcijos pabaiga numatoma birželio 15 d. 11.00 val.

Atminimo valanda vyks ir prie Naujosios Vilnios geležinkelio memorialo – 14.00 val. bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kieme, Vilniuje. Čia rengiama atminimo valanda–koncertas – 16.00 val. Šv. Mišios už okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukas bus laikomos Vilniaus arkikatedroje bazilikoje 17.30 val.

Krašto apsaugos viceministras V. Umbrasas ir gynybos štabo viršininkas gen. mjr. Vitalijus Vaikšnoras padės gėlių prie paminklo žuvusiems už Tėvynę Lietuvos kariuomenės karių kapų memoriale Antakalnio kapinėse birželio 15 d. 9.00 val. Čia 2015 m. birželio 15-ąją Antakalnio kapinių kalnelis pasipildė dar vienu paminklu, skirtu priminti gūdžiuosius Lietuvos okupacijos metus ir įprasminti visų žuvusiųjų ir nukankintų tolimose tremties vietose, kai sovietai okupavo Lietuvą, atminimą.

Birželio 15 d. 10.00 val. bus laikomos Šv. Mišios Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje Varėnoje, pagerbiant pirmąją sovietų okupacijos ir invazijos auką – Ūtos pasienio baro viršininką Aleksandrą Barauską. Jo žūties vietoje Ūtos kaime, Varėnos rajone 11.30 val. rengiama atminimo ceremonija.

Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimo renginiai vyks visoje Lietuvoje.

1941 m. birželio 14 d., 3 val. ryto, sovietų represinės struktūros pradėjo masiškai tremti Lietuvos gyventojus į atokias šiaurines teritorijas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per keletą dienų į gyvulinius vagonus buvo sugrūsta ir iš Tėvynės išvežta apie 18 tūkst. Lietuvos gyventojų. 1952 m. buvo vykdomi masiniai partizanų ir jų šeimų, rėmėjų trėmimai siekiant suduoti galutinį smūgį partizaniniam pasipriešinimui Lietuvoje.

Pagrindinis pirmojo trėmimo tikslas buvo akivaizdus – pašalinti iš Lietuvos gyventojus, pasižyminčius aktyvia tautine savimone. Tremtis neaplenkė nė vieno Lietuvos gyventojų sluoksnio, bet labiausiai nukentėjo inteligentija.

1940 m. birželio 15 d. Sovietų sąjunga okupavo Lietuvą – Okupacijos ir genocido diena. Sovietų okupacijos metu įkalinta ir ištremta 280 tūkstančių Lietuvos piliečių. 

Lietuvos gyventojų netektys okupacijų metais:

1940 m. birželio 15 – 1941 m. birželio 22 dienomis:

Įkalinta, nužudyta ir ištremta 23 tūkstančiai Lietuvos gyventojų;

1944-1953 metais:

Suimta ir įkalinta 186 tūkstančiai Lietuvos žmonių;

Ištremta 118 tūkstančių;

Žuvo 20 500 partizanų ir jų rėmėjų;

Lageriuose ir kalėjimuose žuvo apie 25 tūkstančiai;

Tremtyje žuvo 28 tūkstančiai žmonių;

1954–1986 metais:

Suimta ir įkalinta dėl politinių motyvų tūkstantis žmonių;

Nacių Vokietijos okupacijos metais: 1941 metų birželio 22-1944 metų liepą:

Įkalinta, išvežta į koncentracijos stovyklas – 29 tūkstančiai 500 žmonių;

Nužudyta 240 tūkstančių, iš jų apie 200 tūkstančių žydų tautybės žmonių;

Išvežta priverstiniams darbams į Vokietiją 60 tūkstančių žmonių;

1940–1941, 1944–1947 ir 1957–1960 metais buvo priversti išvykti ir repatrijuoti:

496 tūkstančiai lietuvių, lenkų, vokiečių ir Klaipėdos krašto žmonių.

1991 metais ginant Lietuvos nepriklausomybę žuvo:

Sausio 13-ąją prie Televizijos bokšto, Krakūnų, Medininkų pasienio postuose ir prie Aukščiausiosios Tarybos – 23 žmonės;

Sužeista ar kitaip nukentėjo 900 asmenų.

RENGINIŲ, SKIRTŲ GEDULO IR VILTIES, OKUPACIJOS IR GENOCIDO DIENŲ TRAGIŠKOMS NETEKTIMS IR PASIPRIEŠINIMUI ATMINTI, PROGRAMA

Birželio 14 d., ketvirtadienis

10 val.

Minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti, Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje*.

* Įėjimas  su kvietimais

11.59 val.

Tylos minutė – pilietinė akcija okupacijos aukoms atminti:

Tenutyla kasdienybės šurmulys. Išgirsk. Įsiklausyk į savo širdies plakimą.

Dalyvauk pilietinėje akcijoje okupacijos aukoms atminti.

Likus minutei iki vidurdienio, TYLOS MINUTE pagerbk jų kančią.

12 val.

Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje.

12.30 val.

Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje, Vilniuje.

13 val.

„Misijos Sibiras“ istorinės atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“ Aukų gatvėje, Vilniuje.

Akcijos pabaiga – birželio 15 d. 11 val.

14 val.

Atminimo valanda prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo.

16 val.

Atminimo valanda-koncertas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kieme, Vilniuje  (Didžioji g. 17/1).

17.30 val.

Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.

Birželio 15 d., penktadienis

9 val.

Gėlių padėjimo ceremonija prie paminklo žuvusiems už Tėvynę Lietuvos kariuomenės karių kapų memoriale Antakalnio kapinėse.

10 val.

Šv. Mišios Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje.

11.30 val.

Pirmosios sovietų okupacijos aukos pasieniečio Aleksandro Barausko atminimo pagerbimo ceremonija jo žūties vietoje Ūtos kaime, Varėnos rajone.

Sekmadienį minima okupacijos ir genocido diena. 1940-ųjų birželio 15 dieną Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Prasidėjo masiniai trėmimai.

Rumšiškėse, Liaudies buities muziejuje, prisiminti tremties metų rinkosi 1942-aisiais prie Laptevų jūros išvežti lietuviai. Tais metais už poliarinio rato iš Altajaus sovietai atvežė apie tris tūkstančius lietuvių tremtinių, daugelis jų – mokytojų, garsių bankininkų, valdininkų, karių šeimos. Iš jų išgyveno mažiau kaip pusė.

„Jeigu nebus ekspedicijų, jeigu nebus tvarkoma, nunyks tai, kas ten yra. Aišku, Lietuvos valstybė neturės tiek pinigų, kad tose vietose pastatytų paminklų. Vakar kalbėjome Seime su kultūros ministru apie liūdną padėtį pagrindinio paminklo Kytaruose. Mes 2012 metais buvom Jakutijoje – jį reikia gelbėti, nes iš jo papėdės išpustomas smėlis, o aplinkui vėl yra naujų iškeltų kapų, kuriuos reikia tvarkyti. Mes galvojame, kad ten reikėtų padaryti bendrą sarkofagą visiems tiems palaikams, kurie jau neidentifikuojami“, – sakė „Lapteviečių“ brolijos pirmininkas Jonas Markauskas.

Genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, sovietinio genocido ir teroro aukomis iki 1958-ųjų tapo kas trečias Lietuvos gyventojas.