Kartu su Gynybos štabo viršininku Mindaugu Steponavičiumi V. Rupšys taip pat susitiko su įvairių Ukrainos pajėgų ir vienetų vadais, antradienį pranešė Lietuvos kariuomenė.

Pasak kariuomenės, susitikime su O. Syrskiu aptarti Lietuvos karinės paramos Ukrainai klausimai, karių rengimas, aptarta esame situacija bei pajėgumų – oro gynybos, manevro, dronų ir kitų – vystymas bei jų jungtinumo kovos lauke reikšmė..

„Ukrainos kariai demonstruoja išskirtinį ryžtą ir drąsą, tačiau svarbiausia mūšio lauke – iniciatyva. Jai perimti ukrainiečiams reikia daugiau karinės paramos, ginkluotės, amunicijos. Turėdama jos pakankamai, Ukrainos kariuomenė galėtų efektyviau atremti priešo puolimą ir perimti iniciatyvą į savo rankas“, – pranešime cituojamas V. Rupšys.

Lietuvos kariuomenės delegacija taip pat susitiko su Ukrainos priešlėktuvinės gynybos regiono „Centras” vadu generolu leitenantu Anatolijumi Krivonožko, kuris pasidalino kovos su rusų okupacinės kariuomenės lėktuvais, raketomis bei dronais patirtimi.

Pasak Lietuvos kariuomenės vado, stipri oro gynyba, nors ir brangiai kainuoja, gali padėti išspręsti dalį problemos – trikdyti priešo dominavimą ore, mažinti žalą infrastruktūrai ir karinėms pajėgoms.

Tam reikia pasiruošti aukštos techninės kvalifikacijos specialistų, be kita ko gebančių ir analizuoti priešo technologijas, taip pat tikslios amunicijos, cituojamas kariuomenės vadas.

Kaip skelbia kariuomenė, Lietuva nuosekliai vykdo mokymus Ukrainos kariams. Lietuvos kariuomenės instruktoriai taip pat prisideda prie tarptautinių ukrainiečių mokymo misijų „Interflex“ Jungtinėje Karalystėje ir EUMAM Vokietijoje. Per praėjusius metus Lietuvoje parengta daugiau nei 2 tūkstančiai Ukrainos instruktorių, vadų ir specialistų, kurie grįžo į Ukrainą.

Kiek anksčiau antradienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė, kad Lietuva perdavė Ukrainai šarvuočių M577.

KAM duomenimis, Lietuva Ukrainai šiemet jau pristatė 155 mm amunicijos, šarvuočių M577, antidronų sistemas, žiemos sezonui reikalingą įrangą ir šiltų rūbų komplektų, prieštankinio granatsvaidžio „Carl Gustaf“ šaudmenų, nuotolinio detonavimo sistemų RISE-1, generatorius, dalimis išardytą lengvąjį atakos lėktuvą L-39ZA „Albatros“ ir kitą paramą.

Lietuva iš viso paramai Ukrainai yra skyrusi daugiau nei vieną milijardą eurų, iš jų daugiau nei 610 mln. eurų sudaro karinė parama.

Situacija šioje karo veiksmų teritorijoje, anot O. Syrskio, išlieka sudėtinga. Priešas mėgina pasiekti Donecko srities administracinę sieną išnaudodamas turimą lėktuvų, raketų ir artilerijos amunicijos pranašumą.

Ypač sunki padėtis Bachmuto kryptimi – teritorijose į rytus nuo Časiv Jaro ir Kliščijivkos, taip pat Avdijivkos kryptimi prie Berdyčių, Orlivkos, Vodjanės, Pervomajskės, Novomychajlivkos, pažymėjo O. Syrskis.

Jo teigimu, situacija sudėtinga ir Lymano, Orichivo, Chersono zonose. „Tuo pat metu pasiekėme taktinės sėkmės Kupjansko ir Lymano rajonuose“, – sakė jis. Ukrainos gynybinės pajėgos esą toliau daro didelius nuostolius okupaciniams daliniams - karių, amunicijos ir karo technikos.

Tiek Ukrainos, tiek Rusijos kariniai tinklaraštininkai, turintys ryšių su ginkluotosiomis pajėgomis, penktadienį teigė, kad Rusijos kariuomenė pasiekė Časiv Jaro miesto pakraščius. Časiv Jaras yra svarbus logistikos centras Kyjivo pajėgoms. Jis yra už kelių kilometrų į vakarus nuo Bachmuto.

„Prieš kelias dienas priešo pranašumas pagal iššautos amunicijos kiekį buvo maždaug šeši prie vieno“, – O. Syrskis sakė naujienų agentūrai „Ukrinform“.

„Gynybos pajėgos dabar vykdo užduotis visoje didžiulėje fronto linijoje, turėdamos mažai ginklų ir šaudmenų arba visai jų neturėdamos“, – perspėjo jis, sakydamas, kad kai kuriose vietovėse padėtis yra įtempta.

O. Syrskis kariuomenės vado pareigas pradėjo eiti vasarį, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido populiarųjį jo pirmtaką Valerijų Zalužną.

O. Syrskis pridūrė, kad pastaraisiais mėnesiais ir savaitėmis Rusija „gerokai suaktyvino aviacijos veiklą, naudodama valdomas aviacines bombas, kurios naikina mūsų pozicijas“.

Ukraina siekia, kad Jungtinių Valstijų Kongresas priimtų vis atidėliojamą 60 mlrd. dolerių (55,34 mlrd. eurų) karinės pagalbos Kyjivui paketą.

Šių pozicijų puolimas be veiksmingos oro paramos mums kainavo žmonių ir įrangos nuostolių.

„Tikimės iš savo partnerių gauti daugiau oro gynybos sistemų ir, svarbiausia, raketų, – teigė O. Syrskis. – Būtume dar dėkingesni, jei ši pagalba būtų teikiama greičiau ir pakankamais kiekiais.“

Ukraina prarado teritorijų, kurias „neabejotinai būtų išsaugojusi“ turėdama „pakankamą oro gynybos sistemų ir artilerijos sviedinių skaičių“, sakė vyriausiasis vadas.

„Turime pripažinti, kad per puolimą Charkive negalėjome pasiekti didesnės sėkmės, nes mums trūko išteklių“, – teigė O. Syrskis.

„Buvo pažeistas mūsų gynybos vientisumas“

2022 metais Ukraina atkovojo iš Rusijos teritoriją netoli rytinio Charkivo miesto, tačiau Rusija toliau puola šį pasienio regioną.

O. Syrskis perspėjo Rusiją nebandyti atkovoti antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo, sakydamas, kad tai jai būtų pražūtinga.

„Išteklių ir reikiamo kiekio amunicijos trūkumas rusams leido giliai įsikasti į žemę Ukrainos pietuose, Zaporižios regione“, – pridūrė O. Syrskis.

Rusija pietuose įrengė sunkiosios gynybos linijas, kurių Ukrainai nepavyko pralaužti per praėjusių metų vasaros kontrpuolimą.

„Šių pozicijų puolimas be veiksmingos oro paramos mums kainavo žmonių ir įrangos nuostolių“, – teigė O. Syrskis.

„Naujausias atvejis yra Avdijivka“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje netoli rytuose esančio Donecko įsikūrusį pasienio miestą, kurį Rusija užėmė vasarį.

„Dėl nuolatinio bombardavimo valdomomis aviacinėmis bombomis buvo pažeistas mūsų gynybos vientisumas“, – sakė O. Syrskis.

„Neigiamos įtakos turėjo ir tai, kad trūko šaudmenų mūsų artilerijai, – pridūrė jis. – Kad išvengtume apsupimo ir išsaugotume gyvybes, nusprendžiau pasitraukti iš Avdijivkos.“

Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas tai pranešė „Facebook“ paskyroje.

„Telefonu kalbėjausi su Prancūzijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų jungtinio štabo viršininku armijos generolu Thierry Burkhard`u. Informavau jį apie situaciją mūšio lauke. Pirmiausia apie tai, kad šiuo metu Ukrainos gynybos pajėgoms pavyko stabilizuoti padėtį Rytuose“, – pažymėjo O. Syrskis.

Jis padėkojo Prancūzijos vyriausybei ir prancūzų tautai už nuolatinę ir nuoseklią paramą Ukrainai.

„Atskirai išsakiau dėkingumą už pagalbą rengiant Ukrainos karius Prancūzijos teritorijoje“, – pridūrė O. Syrskis.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, O. Syrskis susitiko su NATO delegacija, vadovaujama Aljanso karinio komiteto pirmininko admirolo Robo Bauerio, ir aptarė svarbiausius Ukrainos gynybos pajėgų poreikius.

Dalinių, ilgai kovojusių priešakiniame fronte, rotacija gali stabilizuoti padėtį, pabrėžė generolas pulkininkas. Tai esą teigiamai atsilieps ir karių moralei.

O. Syrskis trečiadienį sakė, kad padėtis mūšio lauke yra „sudėtinga“ ir kad Rusijos pajėgos gali būti pasirengusios smogti gilyn į Ukrainos pozicijas fronte rytiniame Donecko regione.

Ukraina susiduria su personalo ir amunicijos trūkumu, nes Vakarų pagalba stoja, o šalies viduje diskutuojama, kaip užverbuoti daugiau karių, karui įžengus į trečiuosius metus.

Maskvai pirmą kartą per beveik metus pasiekus teritorinių laimėjimų, Ukraina gina 1 tūkst. kilometrų ilgio fronto liniją rytuose ir pietuose.

O. Syrskis nurodė, kad aplankė dvi brigadas, „kuriose padėtis pamažu sudėtingėja ir kyla grėsmė, kad priešo daliniai gali žengti gilyn į mūsų kovines formuotes“.

Šiuo metu Ukraina susiduria su karių ir šaudmenų trūkumu, Vakarų parama stringa, o šalies viduje vyksta diskusijos, kaip plataus masto karui įžengus į trečius metus pritraukti daugiau karių.

„Apskritai operatyvinė padėtis rytiniame fronte išlieka sudėtinga. Priešas ir toliau vykdo puolamuosius veiksmus“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė O. Syrskis, teigdamas, kad Rusijos pajėgos vykdo puolimą keliose Donecko regiono vietovėse.

„Tuo pat metu, tikriausiai dėl didelių nuostolių, smarkiai sumažėjo priešo aktyvumas kituose fronto rajonuose“, – pridūrė jis, nepateikdamas daugiau informacijos.

Pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu Prancūzijos žiniasklaidai teigė, kad Rusijos puolimas rytuose sustabdytas ir kad padėtis mūšio lauke yra daug geresnė nei prieš tris mėnesius.

Praėjusį mėnesį Rusija užėmė Avdijivką, esantį netoli Rusijos kontroliuojamo Donecko miesto. Tai buvo vienas kruviniausių šio karo mūšių.

Nuo to laiko rusai skelbė užėmę kelias nedideles gyvenvietes toliau į vakarus, jų pajėgoms stengiantis išlaikyti savo pranašumą.

Ukrainos kariuomenės atstovas spaudai atmetė antradienį Maskvos paskelbtą teiginį, kad ji užėmė Nevelskės kaimą Donecko srityje.

Rusijos teiginiai, kad ji užėmė kaimą, „neatitinka tikrovės, [...] nėra pagrindo teigti, kad (Ukraina) prarado Nevelskės kontrolę“, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos pajėgų atstovas regione Dmytro Lychovas.

Kaip rašo ketvirtadienį „Ukrinform“, jis tai pranešė „Facebook“ paskyroje.

Pasak O. Syrskio, padėtis Ukrainos gynybos pajėgų operacijos rajone tebėra sudėtinga.

Priešas tęsia aktyvius puolamuosius veiksmus daugeliu fronto linijos krypčių. Padėtis ypač įtempta Avdijivkos ir Zaporižios ruožuose, kur Rusijos šturmo daliniai mėgina pralaužti gynybą ir užimti Tonenkę, Orlivką, Semenivką, Berdyčius, Krasnohorivką, pabrėžė vyriausiasis vadas.

Įnirtingi mūšiai tęsiasi Verbovės ir Robotynės rajonuose, kuriuos priešas bando susigrąžinti, pridūrė jis.

Kaip pranešė O. Syrskys, jis pradėjo darbą Donecko operatyvinės taktinės grupuotės karo veiksmų rajone, daliniuose, kurie laiko gynybą Avdijivkos ruože.

„Bet kurio mūšio sėkmė priklauso nuo planavimo kokybės ir nuo to, kiek sėkmingai vado planą įgyvendina jo pavaldiniai. Tai pirmiausia lemia vyriausiojo vado ir vadų patirtis ir meistriškumas, gebėjimas teisingai įvertinti situaciją ir laiku priimti adekvačius sprendimus. Batalionų, kuopų ir būrių vadų lygiu svarbiausia užtikrinti praktinį šių sprendimų įgyvendinimą, išlaikyti pozicijas ir naikinti priešą visų priemonių ugnimi“, – pažymėjo vyriausiasis vadas.

Pasak O. Syrskio, darbo metu nustatyta, kad kai kurie vadai padarė tam tikrų klaidų, valdydami padėtį ir vertindami rusus, o tai turėjo tiesioginės įtakos kai kurių ruožų gynybos stabilumui.

„Ėmiausi visų priemonių, kad ištaisyčiau situaciją vietoje. Papildomai skirta šaudmenų ir materialinių išteklių, taip pat reikiamų rezervų“, – pabrėžė vyriausiasis vadas.

Jis taip pat pažymėjo 3-osios šturmo brigados ir 25-osios atskirosios oro desanto brigados karių narsumą, ištvermę ir didvyriškumą – jie drąsiais ir ryžtingais veiksmais išmušė priešą, prasiveržusį į Orlivkos pakraštį.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, būdamas priešakinėse vadavietėse karo veiksmų rajone, O. Syrskis skubiai priėmė kelis sprendimus, siekdamas pagerinti dalinių kovinę parengtį, atsparumą ir valdymą.

Prieš dvejus metus Maskva iš kelių krypčių pasiuntė karius į Ukrainą ir surengė pasaulį sukrėtusį išpuolį.

„Esu įsitikinęs, kad vienybė yra mūsų pergalė. Ir ji tikrai įvyks. Nes šviesa visada nugali tamsą!“ – O. Syrskis sakė socialiniuose tinkluose.

Jis priminė, kad nedaug kas tikėjo, jog mažesnė Ukrainos kariuomenė pirmosiomis plataus masto karo dienomis galėtų atremti Rusijos puolimą Kyjive.

Niekas netikėjo, bet Ukraina tikėjo! Ji tikėjo, priėmė kovą ir išliko.

„Kai tūkstančiai Rusijos užpuolikų kolonų iš visų krypčių judėjo į Ukrainą, kai tūkstančiai raketų ir bombų krito ant mūsų žemės, niekas pasaulyje netikėjo, kad mes išgyvensime“, – sakė jis.

„Niekas netikėjo, bet Ukraina tikėjo! Ji tikėjo, priėmė kovą ir išliko“, – sakė O. Syrskis.

Jis gyrė kritusius Ukrainos karius ir tai, kad buvo išlaisvintos žemės šiaurės rytuose ir pietuose, kartu pripažindamas, kad „Ukrainos kontrpuolimo bandymas [...] nedavė norimo rezultato“.

Ukrainos kariuomenės vadas teigė, kad praėjus dvejiems metams Ukraina vis dar pasiryžusi kovoti už „kiekvieną mūsų žemės metrą“.

„Šis vaizdo įrašas yra Rusijos plataus masto specialiosios informacinės-psichologinės operacijos prieš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybę dalis“, – pažymėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo atstovai.

Pasak jų, rusai bando pasinaudoti tuo, kad daugelis ukrainiečių, taip pat ir kariškiai, turi giminių Rusijoje. Būtent tuo priešas mėgina diskredituoti ukrainiečius.

„Rusijos filmukų herojumi tapęs Ivanas Syrskis nėra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado sūnus. Jis yra buvusios Oleksandro Syrskio žmonos sūnus iš jos antrosios santuokos. Oleksandras Syrskis neįsivaikino Ivano, o su jo motina išsiskyrė dar 2009-aisiais“, – paaiškino Generalinio štabo atstovai.

Kariškiai taip pat pažymėjo, kad buvusi O. Syrskio žmona su vaikais ir naujuoju vyru dar prieš 14 metų išvyko į Australiją. Dabar generolas pulkininkas O. Syrskis nepalaiko jokių santykių su jos šeima.

„Netikėkite priešiška propagandai ir naudokitės tik patikrintais informacijos šaltiniais“, – paaiškino Generalinio štabo atstovai.

Neseniai prezidentas Volodymyras Zelenskis pradėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybės atnaujinimą. Vietoj Valerijaus Zalužno į vyriausiojo vado pareigas buvo paskirtas O. Syrskis. O Generaliniam štabui vietoj Serhijaus Šaptalos ėmė vadovauti Anatolijus Barhilevičius.

Vėliau valstybės vadovas paskyrė naujųjų vyriausiojo vado ir Generalinio štabo viršininko pavaduotojus, taip pat padarė kadrinių pakeitimų kariuomenės vadovybėje.

„Žinote, kai tai net nėra karas – karas mūsų šalyje prasidėjo 2014 m., dabar kalbame apie atvirą agresiją“, – kalbėjo O. Syrskis, kai jo paklausė, ar karui prasidėjus jis manė, kad karas truks taip ilgai. „Kai prasidėjo ši agresija, mane apėmė jausmas, tarytum krentu į kažkokią prarają, kurioje laikas neegzistuoja. Aišku, mums tai yra didelė problema. Tada buvo visiškai neaišku, kada visa tai baigsis. Tačiau man buvo aišku, kad tai tęsis ilgai ir lengva nebus.“

Paklaustas, kodėl tikisi, kad Ukraina gali greitai užbaigti šį karą, jis atsakė: „Tai paremta tuo, kad jį turime baigti, pasiekdami savo sienas. Tai pirmas dalykas. Nes kitokių variantų nėra. Mes tiesiog neturime kitokios išeities. O tai reiškia, kad kiekvienas, visa visuomenė turi susitelkti vardan bendro tikslo – pergalės“.

Jis pridūrė, kad šiuo atveju „kiekvienas turi sunkiai dirbti... mes turime didinti gamybos apimtis čia, Ukrainoje“.

„Šis procesas jau pradėtas. Gamybos apimtis būtina didinti visų pirma todėl, kad mes privalome pasikliauti savo pačių jėgomis. Ne tik partneriais, atsižvelgiant į viską, bet ir mūsų pačių jėgomis. Ir, savaime suprantama, būtina tobulinti taktiką. Mums pagrindinis tikslas ir didžiausia vertybė yra mūsų kovos užduotis betarpiškai vykdančių karių, karininkų gyvybė ir kovos dalinių išlikimas. Mes negalime sau leisti naudoti rusų vadų metodų, kuomet taikoma „mėsos puolimo“ praktika. Jau geriau leisiu (mūsų kariams) užleisti kokias nors pozicijas nei žūti visam būriui. O jiems (rusams) kario gyvybė praktiškai nieko neverta. Ir mes tai matome... Apskritai, nuostoliai visiems, bet kuriai šaliai, bet kuriai visuomenei yra labai jautri tema“, – kalbėjo O. Syrskis.

2024 m. vasario 8 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė generolą pulkininką Oleksandrą Syrskį naujuoju vyriausiuoju Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadu.