LAT penktadienį paskelbė, kad nuteistoji keletą metų klausinėjo mažametę, kuri buvo pagrindinis įrodymų šaltinis kitose baudžiamosiose bylose, aptarinėjo su vaiku įvykių detales apie tariamai prieš ją įvykdytą seksualinę prievartą. Taip ji darė įtaką šio vaiko supratimui apie įvykius, ir tai turėjo reikšmę mažametei nukentėjusiajai duodant parodymus ikiteisminiame tyrime ir teisme.

Kasaciniu skundu nuteistosios gynėjas prašė perduoti bylą nagrinėti iš naujo arba bylą nutraukti. Toks prašymas motyvuotas nurodant, kad bylą išnagrinėjo ir nuosprendį priėmė šališkas pirmosios instancijos teismas, taip pat skunde teigiama, kad nebuvo tinkamai įvertinti apeliacinio skundo argumentai.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nušalinimą grindžiantys duomenys, jog bylą nagrinėjusį teisėją ir byloje figūruojantį žuvusį asmenį siejo profesinės veiklos santykiai vienoje darbo vietoje, nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad bylą nagrinėjęs teisėjas dėl šios aplinkybės turėjo asmeninį išankstinį nusistatymą ar buvo byloje tendencingas.

Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta specifinė situacija, nes buvo daromas poveikis dėl amžiaus pažeidžiamam asmeniui – mažamečiam vaikui, kuris yra pripažintas nukentėjusiuoju ir yra pagrindinis įrodymų šaltinis tvirkinimo byloje.

Šio mažamečio parodymai buvo gaunami su specialistų pagalba ikiteisminio tyrimo metu, tikslinami ir tikrinami keliose baudžiamosiose bylose. Pasak teismo, dėl byloje nustatytų nuteistosios poelgių vaikas aiškiai patyrė poveikį pagal šios jam sąmoningai diktuojamą valią.

Pasak teismo, nekvalifikuotai ir įkyriai klausinėjamas vaikas gavo iš jam įtakingo suaugusio asmens, kuris su juo žaidė, bendravo, informaciją apie įvairias seksualinio turinio detales.

Apeliacinės instancijos teismas patvirtino įrodytomis pripažintas aplinkybes, kad nuteistoji sistemingai klausinėjo, aptarinėjo su mažamete tariamai prieš ją įvykdytos seksualinės prievartos detales, gąsdino, mokė piešti, užduoti klausimus, įtikinėjo nukentėjusiąją užduodama atitinkamus klausimus apie aplinkybes, taip pat reikalavo, kad nukentėjusioji pasakotų, ką ir kaip su ja tariamai darė kiti vyrai, taisydavo ir primindavo anksčiau su nukentėjusiąja aptartas tariamo nukentėjusiosios seksualinio prievartavimo detales.

Tokiais sistemingais, tikslingai kartojamais veiksmais buvo pasiekta, kad mažametė duotų atitinkamus parodymus, kurie susiję su tariama seksualine prievarta.

Dėl šių priežasčių teismas skundą atmetė.

Žemesnės instancijos teismas O. Girdauskienę buvo nubaudęs laisvės apribojimu vieneriems metams ir priteisė nukentėjusiajai 5 tūkst. eurų neturtinės žalos bei 3,5 tūkst. eurų advokatų atstovavimo išlaidų.

Kaunietis Andrius Ūsas po mirties buvo visiškai išteisintas dėl kaltinimų L. Stankūnaitės ir Drąsiaus Kedžio mažametės dukters tvirkinimu.

Teismas padarė kategorišką išvadą, kad mažametė seksualinę patirtį įgijo savo tėvo namuose per neteisėtus, nekvalifikuotus ir įkyrius klausinėjus bei filmavimus 2008–2009 metais.

Tėvo D. Kedžio darytas vaizdo įrašas pripažintas neteisėtai gautu įrodymu, padarytu pažeidžiant Lietuvos įstatymuose ir tarptautinėse konvencijose įtvirtintą vaiko teisę į garbę, orumą, ir asmens atvaizdą.

Teismui išteisinus velionį A. Ūsą dėl mažametės tvirkinimo, prokuratūra pradėjo tris ikiteisminius tyrimus dėl galimai melagingų liudytojų parodymų ir poveikio vaikui.

Dabar jau miręs kaunietis D. Kedys A.Ūsą ir dar kelis asmenis viešai kaltino seksualiai išnaudojus jo mažametę dukterį. A. Ūsas žuvo 2010 metų birželį, apvirtus keturračiam motociklui. D. Kedžio viešų kaltinimų taip pat sulaukę Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius ir L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė buvo nušauti 2009 metų spalį. Prokurorai sako nustatę, kad nusikaltimus įvykdė D. Kedys.

Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Teisėsauga teigia, kad jis mirė nesmurtine mirtimi.

L. Kedienės vyro Vytauto Andriaus Kedžio atžvilgiu byla nutraukta suėjus senaties terminui, pranešė teismas.

Uždaruose posėdžiuose bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad kaltinamieji savo namuose girdint mažametei vartojo vulgarius vyriško lytinio organo reikšmę turinčius žodžius, žmogaus seksualinę orientaciją ir seksualinį nukrypimą apibūdinančius žodžius. Be to, amoraliais išsireiškimais pasakojo nukentėjusiajai apie vyriškus lytinius organus, jų kišimą į burną ir kitas kūno vietas.

L. Kedienei paskirta pusantrų metų laisvės apribojimo bausmė, ji įpareigota naktimis būti namuose bei dalyvauti pusmetį trunkančioje elgesio pataisos programoje. Be to, per du mėnėsius ji turės sumokėti 2014 metais Alytaus rajono apylinkės teismo paskirtą ir iki šiol nesumokėtą 941 eurų baudą.

O. Girdauskienei teismas taip pat paskyrė pusantrų metų laisvės apribojimo bausmę, kurią subendrino su prieš tai Kauno apylinkės teismo paskirta bausme ir skyrė galutinę subendrintą dvejų metų laisvės apribojimo bausmę. Taip pat įpareigojo ją nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose bei pusę metų dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Teismas konstatavo, kad kaltinamieji atliko veiksmus, galinčius sukelti per ankstyvą mažametės domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti fizinį bei psichologinį vystymąsi.

Teismas pažymi, kad pastarieji mažametei pasakodami apie seksualinio pobūdžio tenkinimą intelektualiai tvirkino mažametę.

Nors kaltinamieji neprisipažino dėl jiems pateiktų kaltinimų, jų kaltė, teismo vertinimu, visiškai įrodyta byloje apklaustų liudininkų ir nukentėjusiųjų parodymais, rašytiniais bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio, pažymėjo, kad nėra abejonių, jog mažametė patyrė stiprius neigiamus išgyvenimus, pažeminimą, stresą, nepatogumus, jautė baimę, buvo sutrikdytas jos normalus gyvenimas.

Teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkino iš dalies priteisdamas jai atlyginti 10 tūkst. eurų neturtinės žalos. Šią sumą kaltomis dėl mažametės tvirkinimo pripažintos L. Kedienė ir O. Gidauskienė turės sumokėti perpus.

„Teismas sutinka su ieškinyje nurodytais teiginiais, kad padarytų nusikaltimų pasekmės gali turėti neigiamos įtakos mažametės normaliam vystymuisi, brendimui bei asmenybės formavimuisi ateityje. Tačiau teismui nebuvo pateikta įrodymų – preliminarių specialistų vertinimų ir išvadų, kaip tai gali pasireikšti ateityje“, – akcentavo bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija.

Šioje byloje pateiktas civilinis ieškinys siekė 2 mln. litų (579 tūkst. 240 eurų).

Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgė į kaltinamųjų amžių, sveikatos būklę, turtinę padėtį, teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose.

Nukentėjusiajai priteistas lėšas pavesta tvarkyti jos įstatyminei atstovei – motinai, įpareigojant ją šias lėšas naudoti tik vaiko interesams.

Laimos Stankūnaitės dukters tvirkinimu kaltinama ir mergaitės teta, buvusi laikinoji globėja Neringa Venckienė, bet jos atžvilgiu byla išskirta. Šiuo metu paskelbta buvusios parlamentarės N. Venckienės paieška.

2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes įvykdė garliaviškis Drąsius Kedys. Jis kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi  teismai  A. Ūsą išteisino.

Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A. Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.