Kauno apygardos teismas ketvirtadienį atmetė „Boslitos ir Ko“, jos vadovo Gintaras Skorupsko ir „Baltijos stiklo“ prašymą leisti vykdyti skolos išieškojimą iš įkeisto poros nekilnojamojo turto be hipotekos kreditoriaus – įmonės „Firtst partners“ – sutikimo. Teismas paliko nepakeistą pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys gegužę atmestas kaip nepagrįstas.

„Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias leidimą antstoliui vykdyti išieškojimą iš skolininkams priklausančio nekilnojamojo turto be hipotekos kreditorės sutikimo ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą“, – teigiama gruodžio 28-osios apygardos teismo nutartyje, kurią dar galima skųsti.

Anot teismo, antstolis bando išieškoti bendrą Olgos ir Igorio Gončarukų 23,8 mln. eurų skolą „Boslitai ir Ko“, G. Skorupskui bei „Baltijos stiklui“ – skolininkai turi turto, kuris galėtų būti panaudotas daliai šių įsipareigojimų padengti, tačiau visas jis įkeistas „Firtst partners“.

Ieškovų manymu, dalį skolos būtų galima grąžinti pardavus porai priklausančius žemės sklypus Kaune ir nekilnojamąjį turtą Neringoje – jo vertė siekia beveik 3 mln. eurų.

„Boslitos ir Ko“, G. Skorupsko ir „Baltijos stiklo“ vertinimu, pardavus sutuoktinių turtą gautų pinigų užtektų net tik jų skolai „First partners“, bet ir kitoms skoloms iš dalies apmokėti.

Tuo metu „First partners“ tikina, kad poros turtas vertas 2,18 mln. eurų – mažiau nei ši skolinga įmonei.

Gončarukai „First partners“ yra skolingi 2,28 mln. eurų, nes laidavo už tokios vertės paskolas bankrutuojančiai įmonei „Butvita“. Ši skola antstolio išieškoma nuo 2013 metų spalio.

„Boslita ir Ko“, G. Skorupskas ir „Baltijos stiklas“ mano, kad „First partners“ piktnaudžiauja nesutikimo teise, nes jai įkeisto turto vertė viršija jos reikalavimą, be to, įmonė yra išreiškusi norą atsiimti dokumentus, pagal kuriuos vykdomas skolos išieškojimas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias leidimą antstoliui vykdyti išieškojimą iš skolininkams priklausančio nekilnojamojo turto be hipotekos kreditorės sutikimo ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Tačiau Kauno apygardos teismas galimo „First partners“ piktnaudžiavimo neįžvelgė.

„Duomenų, kad išsprendus vykdomųjų dokumentų grąžinimo klausimą, hipotekos kreditorė piktnaudžiautų išieškojimo teise, atsisako vykdyti išieškojimą iš skolininkų turto ar sudaro kliūtis nepriviligijuotiems kreditoriams prisijungti prie išieškojimo, nenustatyta, todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų skundo argumentais“, – skelbia nutartis.

Gončarukų 23,8 mln. eurų skolos „Boslitai ir Ko“, G. Skorupskui bei „Baltijos stiklui“ kilmės teismas nedetalizuoja.

2022 metais Gončarukai kitoje byloje teismui nesėkmingai bandė įrodyti, jog buvo tyčia suklaidinti ir prarado 406 tūkst. vertės nekilnojamąjį turtą, hipotekos sutartimi įkeistą jiems laidavus už bendrovę „Butvita“, kuri skolinosi didelę sumą iš kitos įmonės, tačiau vėliau bankrutavo.

Į šią bylą įtraukti asmenys liudijo, kad O. Gončaruk buvo bendrovių „Butvita“ bei „First partneriai“ naudos gavėja, duodavusi nurodymus, kokius sandorius reikia sudaryti, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Pati O. Gončaruk teismui liudijo, jog anksčiau buvo Ūkio banko stebėtojų tarybos narė ir dirbo lizingo konsultante.

Lietuvos apeliacinis teismas 2021-ųjų gegužę tenkino „Baltijos stiklo“ ieškinį ir nutarė, kad su V. Romanovu sieta Bosnijos ir Hercegovinos įmonė „Alumina Zvornik“ privalo sumokėti Lietuvos įmonei 15,9 mln. eurų skolą, 4,77 mln. eurų palūkanų bei 6 proc. metų palūkanų nuo skolos sumos.

„Baltijos stiklas“ 2011 metais pervedė 14,6 mln. eurų įmonei „Alumina Zvornik“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2016 metais paskelbė, kad tai buvo vienas sandorių, sudariusių galimybę Ūkio bankui netiesiogiai suteikti paskolą „Alumina Zvornik“.

Šią paskolą iš Ūkio banko 2011-ųjų spalį gavo „Boslita“, vėliau ji perskolino „Baltijos stiklui“, o pastarasis perdavė „Alumina Zvornik“.

LAT tuomet pažymėjo, kad „Boslita“ ir „Baltijos stiklas“ elgėsi nesąžiningai, nes žinojo apie apribotą Ūkio banko skolinimą, tačiau nutarė, kad Ūkio banko ir „Boslitos“ sutartis dėl 14,6 mln. eurų paskolos nebuvo apsimestinė ir įpareigojo „Boslitą“ šias lėšas grąžinti. „Boslita“ pinigus jau yra grąžinusi.

V. Romanovo valdytas Ūkio bankas nemokiu pripažintas 2013 metų vasarį, tų pačių metų gegužę jam iškelta bankroto byla, šiuo metu bankas jau yra bankrutavęs. V. Romanovas nuo Lietuvos teisėsaugos slapstosi Rusijoje.

Lietuvos apeliacinis teismas šiemet liepą V. Romanovą ir O. Gončaruk, tris Šiaulių banko darbuotojus bei kitus asmenis išteisino dėl 5,7 mln. eurų vertės jau likviduotos bendrovės „Nidos pušynas“ turto iššvaistymo – kaltinimai buvo grindžiami tuo, kad įmonės vardu iš Šiaulių banko paimta paskola buvo panaudota V. Romanovo, O. Gorančuk bei „First partneriai“ turtinėms prievolėms Šiaulių bankui padengti.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį pranešė palikęs galioti išteisinamąjį nuosprendį, kurį pernai sausį paskelbė Klaipėdos apygardos teismas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad šie asmenys nepadarė veikos, turinčios didelės vertės turto iššvaistymo požymių, – bylos duomenys nepatvirtina, jog „Nidos pušynui“ gavus Šiaulių banko paskolą buvo sudarytos nenaudingos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys su kitais juridiniais asmenimis.

Teismas nustatė, kad sprendimus kreiptis dėl paskolos priėmė „Nidos pušyno“ akcininkai. Viena jų – ieškove pripažinta bankrutuojanti bendrovė „Energolinija“.

„Gautos lėšos panaudotos pagal paskirtį – įsigyta kitų uždarųjų akcinių bendrovių akcijų. Dėl akcininkų priimto sprendimo pirkti akcijas pagrįstumo į teismą civilinio proceso tvarka kreiptasi nebuvo. Sandorių faktas buvo išviešintas, užfiksuotas įmonės „Nidos pušynas“ dokumentuose, jokie dokumentai klastojami nebuvo. Duomenų, kad tokiais sandoriais būtų pažeisti kreditorių interesai nėra“, – paskelbė Apeliacinis teismas.

Teismo vertinimu, sandorių grandinė, prasidėjusi paskolų sutarčių sudarymu ir pasibaigusi vertybinių popierių atpirkimo sandoriais, buvo verslo sprendimas, priimtas siekiant užtikrinti tolesnę grupės veiklą, todėl nėra pagrindo vertinti tokių veiksmų kaip nusikalstamų.

Kaltinimai iššvaisčius didelės vertės „Nidos pušyno“ turtą buvo grindžiami tuo, kad įmonės vardu iš Šiaulių banko paimtas kreditas per kelis kartus perkant akcijas buvo panaudotas V. Romanovo ir O. Gorančuk bei bendrovės „First partneriai“ turtinėms prievolėms Šiaulių bankui padengti.

Kaltinimai dėl paskolos „Nidos pušynui“ buvo pateikti ir tuometiniam Šiaulių banko Paskolų komiteto pirmininkui, dabar – banko vadovui Vytautui Siniui, taip pat tuometiniam banko Šiaulių filialo vadovui ir Iždo departamento direktoriui.

Paskola bendrovei „Nidos pušynui“ buvo suteikta 2012 metais, dar iki Ūkio banko bankroto paskelbimo, jai buvo įkeistas bendrovės nekilnojamasis turtas. Šiuo metu užstatas realizuotas, kreditas padengtas, o „Nidos pušynas“ likviduotas.

Šiaulių bankas teigė, kad suteikiant kreditą, banke buvo laikytasi visų reikalavimų bei procedūrų. Bankas yra pabrėžęs, kad teisminis procesas neturi įtakos jo veiklai, o finansinės pretenzijos byloje jam nebuvo reiškiamos.

V. Romanovo Ūkio banko baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui, jis pats nuo Lietuvos teisėsaugos slapstosi Rusijoje.

Ketvirtadienį paskelbta Apeliacinio teismo nutartis įsiteisėjo iš karto, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

„Šioje byloje ieškovai neįrodė, kad atsakovai jiems padarė žalą: klaidino, suteikė apgaulingą informaciją, atliko kitus nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovai sudarė hipotekos sandorius ir galiausiai prarado turtą“, – teigiama gegužės 3-iąją paskelbtoje Kauno apygardos teismo nutartyje. 

Pasak teismo, Olga Gončaruk ir jos sutuoktinis Igoris Gončarukas neįrodė, kokią konkrečią žalą ginčijami sandoriai galėjo padaryti įmonei „Butvita“ arba kaip sandoriai pažeidė jų interesus. Tarp motyvų nurodoma ir aplinkybė, kad jie patys yra susiję su minėtomis įmonėmis.

„Ieškovai ginčija sandorius, kuriuos sudarė jų pačių bei jų aplinkos asmenų kontroliuotos bendrovės ir prie kurių sudarymo jie patys prisidėjo“, – rašoma sprendime.

Gončarukai bandė įrodyti, jog buvo tyčia suklaidinti ir prarado 406 tūkst. vertės nekilnojamąjį turtą, hipotekos sutartimi įkeistą jiems laidavus už bendrovę „Butvita“, kuri skolinosi didelę sumą iš kitos įmonės, tačiau vėliau bankrutavo.

Ieškinyje jie nurodė, jog bendrovės vardu veikę žmonės turėjo išankstinių ketinimų atlikti neteisėtus veiksmus.

Sutuoktiniai iš dviejų fizinių asmenų reikalavo atlyginti 406 tūkst. eurų žalą, taip pat ginčijo 2013-ųjų pavasarį įvykusius sandorius, susijusius su „Butvita“, bei prašė pripažinti juos negaliojančiais, taikyti restituciją bei bendrovei priteisti 525 tūkst. eurų. Gončarukai tokiu būdu siekė atgauti prarastus pinigus, nes būtų buvę pripažinti bankrutuojančios bendrovės kreditoriais.

Tokių sandorių buvo keturi. Tarp jų – „Butvitos“ ir Ūkio banko investicinės grupės susitarimas perleisti 99 proc. Kauno „Žalgirio“ rėmėjo dalininko teisių bei įskaitymas, kuriuo bendrovė įgijo teisę nemokėti 270 tūkst. eurų už šias akcijas.

Kitais dviem ginčijamais sandoriais „Butvita“ įsigijo 254 tūkst. vertės bendrovės „First partneriai“ akcijų.

O. Gončaruk teismui liudijo, jog sandorių sudarymo metu ji buvo Ūkio banko stebėtojų tarybos narė ir dirbo lizingo konsultante.

Į bylą įtraukti asmenys liudijo, kad O. Gončaruk buvo bendrovių „Butvita“ bei „First partneriai“ naudos gavėja, duodavusi nurodymus, kokius sandorius reikia sudaryti, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas pažymėjo, jog šios aplinkybės sprendžiant sandorių teisėtumą teisinės reikšmės neturėjo.

Sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

V. Romanovas, kuris nuo Lietuvos teisėsaugos slapstosi Rusijoje, ir O. Gončaruk buvo kaltinami 5,7 mln. eurų vertės jau likviduotos bendrovės „Nidos pušynas“ turto iššvaistymu, bet Klaipėdos apygardos teismas juos ir bendrininkus sausį išteisino. Šis sprendimas yra apskųstas.

Pernai birželį Kauno apygardos teismui perduota ir Ūkio banko baudžiamoji byla. Joje kaltinimai pareikšti dvylikai organizuotoje grupėje veikusių asmenų. Tarp jų – V. Romanovas, stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto pirmininkai ir nariai, filialo vadovybė ir kiti.

Kaltės nepripažino

52 tomų bylos medžiagoje kaltinamaisiais vadinti aštuoni asmenys, ne vienas jų iki šiol užima aukštas pareigas Lietuvoje veikiančiame banke, kiti yra gerai žinomi verslininkai.

Nė vienas teisiamasis nepripažino kaltės, o teismo posėdžiuose kaltę vertė arba vieni kitiems, arba nepagrįstai juos į keblią padėtį įstūmusiems pareigūnams.

Klaipėdos apygardos teismo pranešime teigiama, jog visi aštuoni buvo kaltinami, kad veikdami organizuota grupe atliko tam tikras užduotis ir turėjo skirtingus vaidmenis, susitarė daryti ir padarė sunkų nusikaltimą.

Valstybės kaltintoja neabejodama teigė skųsianti šį sprendimą.

V.Romanovas byloje buvo vadinamas organizuotos grupės lyderiu ir vadovu bei faktiniu į nusikalstamos veikos padarymą įtrauktų juridinių asmenų steigėju bei savininku. Jo sesuo Olga Gončaruk vadinta antrąja organizuotos grupės lydere ir vadove.

Rado argumentų

"Veikdami su kitais kaltinamaisiais, atlikusiais veiksmus, būtinus paskolai UAB "Nidos pušynas" suteikti ir vėliau tos pačios paskolos piniginėms lėšoms panaudoti, jiems žinant, kad tokiu nusikalstamu būdu bus padengtos paminėtų verslininkų bei bendrovės "First partneriai" turtinės prievolės Šiaulių bankui "Nidos pušyno" turtu, parengė ir kartu su kitais organizuotos grupės nariais įgyvendino nusikalstamos veikos planą", – apie buvusius kaltinimus pranešė teismo atstovė.

V.Romanovas, O.Gončaruk, su jais susiję asmenys, taip pat Šiaulių banko vadovai bei darbuotojai, buvęs "Nidos pušyno" vadovas buvo kaltinami tuo, kad įvykdė sunkų nusikaltimą.

Baudžiamojoje byloje buvo įvardinta iššvaistyta 5 708 410 eurų suma.

Suabejojo liudijimu

Teismo pranešime teigiama, kad išteisinamasis sprendimas paskelbtas išnagrinėjus bylos aplinkybes ir įvertinus visus įrodymus.

"Visų kaltinamųjų kaltė neįrodyta. Nustatydamas asmens kaltumą padarius nusikalstamą veiką teismas negali remtis prielaidomis, o kilus pagrįstų abejonių, kai jų nebegalima pašalinti, privalo vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir dviprasmybės aiškinamos kaltinamojo naudai", – teigiama teismo pranešime.

Bylą išnagrinėjusi teisėja padarė išvadą, kad kaltinamųjų V.Romanovo ir O.Gončaruk kaltei dėl organizuotos grupės sukūrimo ir svetimo turto iššvaistymo patvirtinti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti byloje esančių neabejotinų ir neginčytinų įrodymų nepakanka.

"Vertindamas atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojos parodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, teismas pažymėjo, kad tokie parodymai turi būti vertinami itin atidžiai, skiriant didesnį dėmesį jų savarankiškumui, objektyvumui, taigi – patikimumui, juolab kad jos parodymų, jog ji veikė išimtinai pagal O.Gončaruk nurodymus ir nepriėmė savarankiškų sprendimų, nepatvirtina kitų, kaip liudytojų byloje apklaustų, asmenų parodymai", – rašoma pranešime spaudai.

Dėl skundo neabejoja

Nenustačius, kad padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas, išteisinti ir kiti teisiamieji.

Teismas pažymėjo, kad kaltinime nenurodyta, kam nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala, kurią dėl svetimo turto iššvaistymo patyrė juridinio asmens kreditoriai ir akcininkai, o bylos medžiaga patvirtino, kad bendrovės "Nidos pušynas" kreditoriai jokių pretenzijų nepareiškė ir sudarytų sandorių, kaip pažeidžiančių kreditorių teises, neginčijo.

Teismas nenustatė ir "Nidos pušyno" vadovo kaltės, nes bendrovė patyrė nuostolių, kai jis jau nebuvo bendrovės vadovu.

Išteisinamasis nuosprendis paskelbtas sausio 20-ąją. Jį apskųsti galima per 20 dienų.

Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Vida Skalauskienė neabejodama patikino, kad būtent taip ir pasielgs. Kol kas apie būsimo skundo argumentus nepranešama.

Aštuoni asmenys buvo kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe atliko tam tikras užduotis ir turėjo skirtingus vaidmenis, susitarė daryti ir padarė sunkų nusikaltimą.

V. Romanovas, būdamas organizuotos grupės lyderis ir vadovas ir bendrovių steigėjas bei savininkas, kartu su seserimi O. Gončaruk, įvardijama kaip antrąja organizuotos grupės lydere ir vadove, veikė su kitais kaltinamaisiais.

Asmenys pasirūpino paskola bendrovei „Nidos pušynas“ ir vėliau jos lėšoms nusikalstamu būdu padengė V. Romanovo, O. Gončaruk bei bendrovės „First partneriai“ turtines prievoles Šiaulių bankui bendrovės „Nidos pušynas“ turtu, taip pat parengė ir kartu su kitais grupės nariais įgyvendino nusikalstamos veikos planą.

Nė vienas kaltinamasis, išskyrus V. Romanovą, kuris byloje nedalyvavo ir pats pozicijos neišreiškė, savo kaltės nepripažino.

Kaltinamojo V. Romanovo interesams byloje atstovavo valstybės paskirtas advokatas, jis nurodė, kad su kaltinamuoju nebendravo, jo pozicijos dėl pareikšto kaltinimo nežino, tačiau, nesant duomenų apie jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, prašo jį išteisinti.

Apygardos teismas konstatavo, kad visų kaltinamųjų kaltė neįrodyta ir pažymėjo, kad nustatydamas asmens kaltumą padarius nusikalstamą veiką teismas negali remtis prielaidomis, tad abejonės ir dviprasmybės aiškinamos kaltinamojo naudai.

Teismas padarė išvadą, kad V. Romanovo ir O. Gomčaruk kaltei dėl organizuotos grupės sukūrimo ir svetimo turto iššvaistymo patvirtinti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti byloje esančių neabejotinų ir neginčytinų įrodymų nepakanka.

Buvęs bendrovės „Nidos pušynas“ direktorius A. Noreika buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su kitais kaltinamaisiais iššvaistė 5,7 mln. eurų, patikėtų bendrovei. Vyras išteisintas, nes jo kaltė byloje surinktais įrodymais taip pat nėra įrodyta.

Teismas pažymėjo, kad kaltinime nenurodyta ir tai, kam nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala, kurią dėl svetimo turto iššvaistymo patiria juridinio asmens kreditoriai ir akcininkai, o bylos medžiaga patvirtina, kad bendrovės „Nidos pušynas“ kreditoriai jokių pretenzijų nepareiškė ir sudarytų sandorių kaip pažeidžiančių kreditorių teises neginčijo.

Teismas panaikino kaltinimus Šiaulių banko darbuotojams

Klaipėdos apygardos teismas taip pat panaikino visus kaltinimus Šiaulių banko vadovui bei dviem darbuotojams, pranešė bankas.

Kaltinimai dėl 7,5 mln. eurų paskolos „Nidos pušynui“ išdavimo buvo pateikti ir tuometiniam banko Paskolų komiteto pirmininkui, dabartiniam banko vadovui Vytautui Siniui, tuometiniam Šiaulių filialo vadovui ir Iždo departamento direktoriui. 

Paskola bendrovei „Nidos pušynas“ buvo suteikta 2012 metais, dar iki Ūkio banko bankroto paskelbimo, jai buvo įkeistas bendrovės nekilnojamasis turtas. Šiuo metu užstatas realizuotas, kreditas padengtas, o „Nidos pušynas“ likviduotas.

„Suteikiant kreditą, banke buvo laikytasi visų kredito įstaigoms keliamų reikalavimų bei su kredito išdavimu susijusių procedūrų“, – teigia Šiaulių bankas.

Bankas pažymi, kad teisminis procesas neturi įtakos  jo veiklai, o finansinės pretenzijos byloje jam nebuvo reiškiamos.

Apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Pernai birželį Kauno apygardos teismui perduota ir Ūkio banko baudžiamoji byla. Joje kaltinimai pareikšti dvylikai organizuotoje grupėje veikusių asmenų. Tarp jų – V. Romanovas, stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto pirmininkai ir nariai, filialo vadovybė ir kiti.

V. Romanovas nuo Lietuvos teisėsaugos slapstosi Rusijoje. 

Sukūrė gudrų planą

Didžiulės apimties, apie 40 tomų, byloje minimi 2012 m. įvykiai, kai "Nidos pušyno" akcijos ėjo iš rankų į rankas, kol galiausiai buvo paskelbtas įmonės bankrotas.

Tarp kaltinamųjų yra bankininkų ir labai gerai Lietuvos žmonėms žinomų pavardžių.

Vienos ryškiausių – Vladimiro Romanovo ir jo sesers Olgos Gončaruk, kurie kaltinami sukūrus gudrų planą, kaip asmenines finansines problemas perkelti ant "Nidos pušyno" pečių.

V.Romanovas nei tyrimo metu, nei į teismo posėdžius neatvyksta, kaip žinoma, jis gyvena Rusijoje, dar 2013 m. buvo paskelbta tarptautinė jo paieška.

Kaltinamosios O.Gončaruk dukra Viktorija byloje įvardijama nukentėjusiąja, tačiau ji nei pirmajame, nei antrajame teismo posėdžiuose nepasirodė, jos interesams teisme atstovauja advokatas.

Kaltinamosios O.Gončaruk dukra Viktorija byloje įvardijama nukentėjusiąja, tačiau ji nei pirmajame, nei antrajame teismo posėdžiuose nepasirodė.

Vakar pradėti nagrinėti bylą kliūčių nebuvo, tam pritarė visi proceso dalyviai.

Kas iššvaistė turtą?

Pirmąja kliūtimi tapo prašymas nušalinti bylos tyrimą kuravusią ir koordinavusią bei kaltinimą palaikančią Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorę Dalią Mackevičienę.

Pirmas tokį prašymą pareiškė O.Gončaruk gynėjas advokatas Gintaras Černiauskas. Jis apkaltino prokurorę šališkumu ir ilgai skaitė tokio pareiškimo argumentus.

Pasak jo, prokurorė, nors ir prašyta, nepareikalavo svarbių Ūkio ir Šiaulių bankų dokumentų, iš kurių aiškėtų kreditavimo sąlygos ir tai, kaip O.Gončaruk pinigai buvo perkelti iš vieno banko į kitą.

Esą D.Mackevičienė nusižengė įstatymui priimdama neskundžiamą nutartį tą pačią dieną, kai baigė bylos tyrimą.

Pasak G.Černiausko, prokurorės nedomino tikrieji sandorių gavėjai, ji užkirtusi kelią išsiaiškinti asmenis, kurie galėjo iššvaistyti "Nidos pušyno" turtą. Ji esą nesusiejo 2012 ir 2014 m. įvykių, nors tai esanti tų pačių procesų tąsa.

Taip prokurorė užkirtusi kelią O.Gončaruk argumentuotai gintis nuo pateiktų kaltinimų ir neatskleidė tikrosios turto iššvaistymo schemos.

Advokatai – prieš prokurorę

G.Černiauskas teigė, neva prokurorė pasidavė bylą inicijavusių asmenų manipuliacijoms.

Be to, D.Mackevičienei advokatas prikišo nesavarankiškumą tiriant bylą, esą buvęs vyriausiasis Klaipėdos apygardos prokuroras Simonas Minkevičius ne tik darė jai įtaką, bet ir pats apklausė asmenis bei priėmė vieno jų atžvilgiu nutarimą nutraukti baudžiamąjį persekiojimą.

Keli kiti advokatai pritarė prašymui ir teigė patys ketinę teikti panašius pareiškimus.

Advokatas Mindaugas Dūda prašė nušalinti prokurorę, nes ji nebegali būti objektyvi ir nešališka, mat po advokato skundo buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Esą prokurorė teisme bus šališka, norės nuslėpti savo pažeidimus ir reabilituoti save.

Advokatas Mindaugas Dūda prašė nušalinti prokurorę, nes ji nebegali būti objektyvi ir nešališka.

Advokatas tikino, kad prokurorė netenkino daugybės jo prašymų, o aukštesnės instancijos prokurorai naikino jos nutarimus ir išaiškino, kaip ji turėtų elgtis, bet ir jų D.Mackevičienė esą nevykdė.

"Nidos pušyno" interesams atstovaujantis Deivis Valiulis neslėpė esąs nepatenkintas D.Mackevičienės darbu, tačiau prašė jos nenušalinti, kad procesas neišsitęstų iki begalybės.

D.Mackevičienė tikino esanti savarankiška ir nepasiduodanti niekieno įtakai. Jos įsitikinimu, surinkta pakankamai duomenų kaltinimui palaikyti.

"Per 24 darbo metus nebuvau bausta, tik skatinta. Sieksiu ne reabilituoti save, o įrodyti kaltinamųjų kaltę, todėl prašau advokatų prašymą atmesti", – teigė D.Mackevičienė.

Pabrėžė emocijų svarbą

Prieš pietus teisėja Dalia Kursevičienė paskelbė pertrauką, kurios metu sprendė, ar tenkinti advokatų prašymus.

Popietę, kai teisėja pradėjo skaityti nutartį, kelias akimirkas atrodė, kad prokurorė nebus nušalinta. Teisėja pažymėjo, kad teisinių pagrindų nušalinimui šioje byloje nesama.

Tačiau teismų praktika teigia, kad nė viena proceso pusė negali būti šališka, visi prieštaravimai turi būti pašalinti.

Generalinio prokuroro įsakyme apie prokuroro etiką teigiama, kad nešališkumo principas teisme įgyvendinamas, kai tarp proceso dalyvių yra psichologinė pusiausvyra.

Teisėja pabrėžė, kad būtent po advokato M.Dūdos skundo Generalinė prokuratūra atliko tarnybinį patikrinimą ir skyrė prokurorei D.Mackevičienei nuobaudą.

Todėl tarp kaltinimą palaikančios prokurorės ir gynėjo galima emocinė įtampa.

Siekdama pašalinti galimus neigiamus buvusių įvykių padarinius, teisėja nusprendė – tikslinga prokurorę D.Mackevičienę nušalinti nuo bylos.

Kitas teismo posėdis buvo numatytas šiandien, trečiadienį, tačiau akivaizdu, kad naujas prokuroras nespės susipažinti su didelės apimties bylos medžiaga.

Tad proceso dalyviai pakviesti atvykti spalio 8 d., kaip tai buvo iš anksto numatyta.

Nukentėjusiajai O.Gončaruk atstovaujantis advokatas buvo beprašantis pakeisti posėdžio datą, nes tą dieną turės dalyvauti teismo posėdyje, vyksiančiame Kaune, tačiau teisėja pareiškė, kad nieko keisti nebegali, posėdžiai jau seniai suderinti su visu būriu proceso dalyvių.

Pražuvę milijonai

2013 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės turto iššvaistymo Ūkio banke. Pirmuoju smuiku banko veikloje grojo 65 proc. akcijų valdęs V.Romanovas. Tačiau ne mažiau įtakinga buvo ir jo sesuo Olga Gončaruk.

Įtarimai neteisėta juridinio asmens veikla, piktnaudžiavimu, didelės vertės turto iššvaistymu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, sukčiavimu, tyčiniu bankrotu pareikšti aštuoniolikai asmenų. Tarp jų ir tuomečiams Ūkio banko Paskolų komiteto, Banko valdybos, Stebėtojų tarybos nariams. 46 asmenys buvo apklausti kaip specialieji liudytojai.

Ikiteisminiam tyrimui vadovaujantys Generalinės prokuratūros prokurorai pabrėžė, kad dedamos visos pastangos tyrimą perduoti teismui. Dalį ikiteisminio tyrimo planuojama pabaigti dar šiais metais. "Kol dar nėra baigtas ikiteisminis tyrimas, negalime tiksliai nurodyti iššvaistytos pinigų sumos. Ji bus pranešta, kai informuosime visuomenę apie teismui perduodamą nagrinėti bylą", – iššvaistymo mastų neatskleidė prokuratūros atstovai. Tačiau tik žlugus bankui buvo minima, kad suma, dėl kurios pradėtas tyrimas, siekia "dešimtis milijonų litų."

Kai kurie skaičiai, "Kauno dienos" šaltinių duomenimis, išties įspūdingi: 14,6 mln. eurų iššvaistymas ir piktnaudžiavimas išduodant paskolą, 10,4 mln. eurų iššvaistymas bei piktnaudžiavimas išduodant paskolą bendrovei "Tristan", 154 tūkst. Jungtinės Karalystės svarų iššvaistymas ir piktnaudžiavimas pervedant depozitą už tariamai nuomojamas patalpas Londone; daugiau nei 3 mln. eurų nuomojant turtą iš su pagrindiniu Ūkio banko akcininku V.Romanovu susijusios įmonės "Kapitalinis turtas" už 7 kartus didesnę nei rinkos kaina; daugiau nei 2 mln. eurų galimai iššvaistyta nuomojant turtą iš su pagrindiniu Ūkio banko akcininku susijusios bendrovės "Domus Altera" už tris kartus didesnę nei rinkos kaina; beveik 208 tūkst. eurų iššvaistyta juos pervedant bendrovei "Promneta" už realiai neatliktus darbus, 5 mln. eurų suteikiant "1nakties" tarpbankinius indėlius "Balkan Investment Bank".

Rusija saugo bėglį

Tiriant Ūkio banko žlugimą, prokurorams buvo pateikti duomenis apie penkių rūšių pažeidimus: išduotos įtartinos paskolos, kitos nuostolingos sutartys – turto įsigijimo, nuomos, kai bankas nuomojosi turtą nepagrįstai didelėmis kainomis. Įdomiausia, kad dažnai tas turtas net nebuvo naudojamas banko reikmėms.

Pareigūnams užkliuvo ir kai kurie darbuotojai: su V.Romanovu susiję asmenys gaudavo didžiulius atlyginimus, o darbo neatlikdavo.

Pagrindinė šio ikiteisminio tyrimo žvaigždė, Ūkio banko savininkas V.Romanovas po banko fiasko greitai apsisprendė ir pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo. 2013 m. liepos 4 d. buvo paskelbta jo paieška. Kitą dieną Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Tačiau suimti jau nebuvo ko.

V.Romanovas po banko fiasko greitai apsisprendė ir pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo Rusijoje.

Tų pačių metų lapkritį Generalinė prokuratūra paprašė Rusijos Federacijos generalinį prokurorą išduoti bankininką baudžiamajam persekiojimui vykdyti. Po beveik metų gautas atsakymas, kad V.Romanovui yra suteiktas pabėgėlio statusas Rusijoje ir atsisakyta įvykdyti teisinės pagalbos prašymą.

Pasak Generalinės prokuratūros atstovų,  pernai spalį buvo išsiųstas pakartotinis teisinės pagalbos prašymas į Rusiją, kuriuo prašoma įteikti 2018 m. birželio teismo nutartį dėl pripažinimo V.Romanovą įtariamuoju, išaiškinti įtariamojo teises, jį apklausti ir pasiūlyti atvykti į Lietuvą.

Beje, po dvejų metų darbo prokurorai atskyrė vieną ikiteisminį tyrimą – dėl auditoriaus išvadų apie Ūkio banko 2011 m. finansines ataskaitas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daug liudytojų, vienas asmuo apklaustas specialiuoju liudytoju, atlikti kiti procesiniai veiksmai. Įtarimai šiame ikiteisminiame tyrime niekam nebuvo pareikšti.

Nors šiame ikiteisminiame tyrime buvo nustatyti tam tikri pažeidimai atliekant audito procedūras, tačiau jų pavojingumo laipsnis nebuvo pakankamas, kad būtų pripažintas nusikalstamos veikos padarymas. Ikiteisminis tyrimas pernai vasarį buvo nutrauktas, tačiau pažeidimus padaręs auditorius neteko auditoriaus vardo, o audito įmonei buvo pareikštas įspėjimas.

Siekia bankroto

Nepaisant to, kad garsusis V.Romanovas rado prieglobstį Rusijos glėbyje ir kol kas jaučiasi nepasiekiamas Lietuvos teisėsaugai, ne mažiau įtakinga buvusi jo sesuo Olga Gončaruk ir jos sutuoktinis Igoris Gončarukas savaip vargsta su savo skolomis.

Visi supranta, kas tuos sprendimus priiminėjo ir kokie jie buvo, ir kas buvo galutiniai naudos gavėjai.

I.Gončarukas susigriebė, nebegalintis įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų, ir kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pirmą kartą į teismą dėl bankroto I.Gončarukas kreipėsi 2017 m., tačiau po metų teismas nutraukė bylą, nes I.Gončarukas nurodyti daugiau nei 4,5 mln. eurų skoliniai įsipareigojimai buvo pateikti toli gražu ne visa apimtimi.

Pasirodo, po Kauno apygardos teismo nutarties 2018 m. balandį jo sutuoktinės O.Gončaruk finansinė prievolė pripažinta bendra ir solidaria sutuoktinių. O tai lėmė, kad bendras skolos dydis išaugo iki 16 mln. eurų. Patikslinęs įsiskolinimų sumą, kuri galiausiai pasiekė beveik 21 mln. eurų, I.Gončarukas dar kartą kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl fizinio asmens bankroto.

Turtuolio-vargšo gyvenimo pradžią I.Gončarukas nurodo 2013 m. Sutapimas? Tais metais buvo paskelbta apie Ūkio banko bankrotą, o Generalinė prokuratūra areštavo jo sutuoktinės turtą. Taip buvo supančiotas ir visas santuokoje įgytas I.Gončaruko turtas.

I.Gončarukas nurodo gaunantis beveik 400 eurų pajamų per mėnesį ir skaičiuoja, kad būtinosios išlaidos sudarytų apie 480 eurų, taip pat beveik 300 eurų reikia turimam nekilnojamajam turtui išlaikyti.

Simboliniai mokesčiai

Kiek kitokiuose vandenyse plaukioja I.Gončaruko sutuoktinė O.Gončaruk. Ūkio banko ir brolio V.Romanovo klestėjimo laikais O.Gončaruk dirbo Ūkio banko lizinge ir per mėnesį uždirbdavo tuomete valiuta 45 tūkst. litų.

Šiandien O.Gončaruk prisistato esanti bedarbė. Tačiau nieko neveikimu jos apkaltinti niekaip neišeitų, nes moteris Lietuvos teismus užvertė įvairiais ieškiniais. Tiesa, pati O.Gončaruk vengia apsilankyti posėdžiuose, kuriuose jai atstovauja gana brangūs advokatai.

Olga Gončaruk

Bedarbiams Lietuvos valstybė yra numačiusi lengvatų kreipiantis į teismą. Tad O.Gončaruk nespjauna į nuolaidą ir, užuot mokėjusi kelių tūkstančių eurų žyminius mokesčius, apsiriboja simbolinėmis šimtinėmis.

Ne paslaptis, kad teisminiai procesai – brangus malonumas. Per visą laiką nuo Ūkio banko bankroto pradžios O.Gončaruk naudojosi septynių žinomų advokatų paslaugomis. Jau vien ieškinio surašymas atskirais atvejais kainuoja kelis šimtus, o kartais ir tūkstančius eurų. Kai jų ne vienas, aritmetika paprasta. Priešingai nei Lietuvos valstybė, advokatai net ir bedarbiams nuolaidų nedaro.

Tačiau kai kalbama apie skolomis virš galvos pakibusius milijonus, ko gero, rizika ir išlaidos pasiteisina. Vienas iš garsiojo bankininko sesers žygių teismuose – panaikinti pačios pasirašytą hipotekos sutartį. Nurodoma, kad sutartis buvo pasirašyta 2013 m. vasario 13 d. Ko gero, neatsitiktinai hipotekos pasirašymo data sutampa su Ūkio banko bankrotu.

Galima tik spėlioti, ar tokie veiksmai buvo karštligiškas savo turtų gelbėjimas, ar mėginimas visais įmanomais būdais suktis iš katastrofa virstančios finansinės pilies. Žymiąją datą Ūkio banko magnatai pasirašė daugybę sandorių, dėl kurių vis dar mirksta teismuose.

Kaltina brolį

Vieša paslaptis, kai buvo apribota Ūkio banko veikla ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto iššvaistymo, O.Gončaruk prasidėjo neramios dienos. Ir ne tik dėl to, kad netrukus V.Romanovas išvyko į Rusiją ir nebegrįžo.

Pagal kai kuriuos O.Gončaruk pasisakymus teismuose, galima spėti, kad brolis ją "paliko ant ledo". Viename pirmųjų jos kreipimųsi į teismą dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, ji nurodė versiją, kuri vėliau kelis kartus buvo pakeista, kad V.Romanovas netesėjo pažado, todėl O.Gončaruk negalėjo įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų.

Negana to, hipotekos sutartis, kurią moteris prašė paskelbti negaliojančia, esą buvo pasirašyta ant atskirų, padrikų lapų ir tik vėliau esą pastebėta, kad tekstas sutartį pasirašiusioms pusėms yra skirtingas. Tačiau teismas netenkino tokio prašymo ir hipotekos sutartį, kuria O.Gončaruk savo turtu garantavo beveik 2,3 mln.eurų vertės paskolą, paliko galioti.

Dėl šios hipotekos kreipiantis į Klaipėdos teismą 2013 spalį buvo apskaičiuotas 32 tūkst. litų tuomete valiuta žyminis mokestis, nuo kurio buvusi Ūkio banko lizingo vadovė prašėsi būti atleidžiama. Teismui moteris aiškino galinti sumokėti viso labo 500 litų.

Šis ieškinys perėjo ir aukštesnes teismų instancijas iki pat Lietuvos apeliacinio teismo. Tačiau ir čia buvusi galinga verslininkė patyrė fiasko – hipotekos sutartis, kuria savo turtu garantavo beveik 2,3 mln. paskolą, liko galiojanti.

Keičia argumentus

Ne šiaip sakoma, kad viltis žūsta paskutinė. Atsipūtusi kelerius metus, jau su šiek tiek kitais argumentais, O.Gončaruk su sutuoktiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl tos pačios hipotekos sutarties. Jei pirmą kartą prašė hipotekos sutartį pripažinti negaliojančia, šįsyk buvo prašoma paskolos sandorį pripažinti niekiniu, o hipotekos sutartį pasibaigusia.

Įdomu tai, kad paskolų sandorius sudarinėjusioms bendrovėms "Butvita" ir "First partneriai", įtaką darė Ūkio banko savininkų V.Romanovas ir O.Gončaruk. Jų pavadinimai figūravo ir kituose teisminiuose procesuose, narpliojant finansines Ūkio banko machinacijas.

Kreipdamiesi į Kauno apygardos teismą su šiuo ieškiniu sutuoktiniai Gončarukai nepamiršo pasinaudoti savo bedarbių privilegija prašydami sumažinti žyminį mokestį. Ieškinio sumai esant 2,3 mln. eurų mokėtinas žyminis mokestis yra 12,5 tūkst. eurų. Teismas tenkino sutuoktinių prašymą atleisti nuo didžiosios dalies žyminio mokesčio ir pasitenkino 100 eurų.

Tačiau teismas netenkino esminio Gončarukų prašymo ir paskolą bei hipotekos sutartį paliko galioti,  kaip ir 2,3 mln. eurų skolą. Nepalankų teismo sprendimą O.Gončaruk išgirdo šių metų sausį, tačiau, lyg apsidrausdama, 2018 m. dėl tos pačios hipotekos teismui pateikė dar du ieškinius.

Bepigu teikti ieškinius, kai nereikia mokėti tūkstantinio žyminio mokesčio. Pateikiant vieną ieškinį – apsiribota 200 eurų vietoj 4,5 tūkst. eurų, o pateikiant kitą – O.Gončaruk atleista nuo žyminio mokesčio.

Vengia viešumo

Panašu, kad O.Gončaruk advokatų kariauna padeda buvusiai įtakingai verslininkei ieškoti vis kitų argumentų naujiems ieškiniams pateikti. Juose taikiniu tapo milijoninę paskolos sutartį sudariusių kompanijų vadovai. Tačiau dar Ūkio banko ir Ūkio banko lizingo, kuriam vadovavo pati O.Gončaruk, laikais galiojo nerašyta taisyklė, kad bet kokie su Ūkio banku susijusių įmonių vadovų veiksmai vykdavo tik su O.Gončaruk žinia.

Teisme sutikta O.Gončaruk vengė "Kauno dienos" žurnalistų dėmesio.

Viena iš taikiniu tapusių buvusi įmonės vadovė neslepia pasipiktinimo tokiu susikompromitavusių verslininkų elgesiu.

"Turiu bėdą, nes jie iš manęs, kaip iš buvusios įmonės vadovės, reikalauja atlyginti tariamą žalą. Žmogiškumu ir sąžine čia seniai nekvepia. Visi, dirbę šioje įmonių grupėje žino, kad be savininkų iniciatyvos ir patvirtinimo vadovai nesudarydavo absoliučiai jokių sandorių. 14 darbo metų atidaviau tiems savininkams. Buvau lojali, atsakinga darbuotoja, tikėjau ir gerbiau, dirbau sąžiningai, vertinau savo darbdavius. Ir po viso to sulaukti tokių veiksmų yra kažkas sunkiai suvokiamo sveiku protu. Bet tikiu teisingumu, vis dėlto negali taip būti", – dėl vis dar vykstančio teisminio proceso Aušra Martinkevičienė nenorėjo atskleisti per daug smulkmenų apie buvusių bankininkų galimai neteisėtus veiksmus.

Ta pati advokatų kariauna padeda garsiojo bankininko seseriai rasti kelią į teismo posėdžių salę, nes dėmesio O.Gončaruk akivaizdžiai vengia. Tuo neseniai turėjo progos įsitikinti ir "Kauno dienos" fotografas. O.Gončaruk buvo labai nepatenkinta, išvydusi, kad ją fotografuoja. Bandė slapstytis, puolė reikšti pretenzijas, jog negalima jos fotografuoti.

Vieno iš advokatų nuraminta, kad fotografuoti viešoje vietoje nedraudžiama, O.Gončaruk lyg netyčia, rankoje laikytu pluoštu dokumentų mostelėjo fotografui, po ko vėl rūpestingai prisidengė popieriais veidą.

"Kauno diena" nesėkmingai bandė susisiekti su O.Gončaruk ir jos sutuoktiniu. V.Romanovo sesuo penktadienį atsiliepė mobiliojo ryšio telefonu, tačiau išgirdusi, kas skambina ir klausimą apie teismus, O.Gončaruk išjungė telefoną.

Vaizdas – neatpažįstamas

Dabar dieviškai gražioje Nidos vietoje, visiškai šalia Kuršių marių, kur yra buvę poilsio namai "Nidos pušynas", vaizdas yra visiškai pasikeitęs.

Prieš gerą dešimtmetį čia poilsiavę žmonės, ko gera, pažintų tik porą pastatų. Vilos "Gimtinė" ir "Gėlių" vis dar mena laikus, kai vasarą čia knibždėdavo minios poilsiautojų.

Šiuose senųjų Nidos gyventojų namus primenančiuose pastatuose vienu metu ilsėdavosi apie 30 poilsiautojų. O netoliese išsibarsčiusiuose nameliuose, kurie buvo likę nuo tada, kai čia buvo pionierių stovykla, sutilpdavo nuo 70 iki 80 vasarotojų.

Ilgą laiką administratoriumi čia dirbęs vyras prasitarė, kad vila "Gimtinė" dabar atgyja tik retkarčiais, kai atvažiuoja savininkai. Tada jie čia esą triukšmingai puotauja, o, kai išvažiuoja, statinys vėl ištuštėja iki kitos panašios "šventės".

Poilsiautojams kambariai vis dar nuomojami "Gėlių" viloje.

Apie mažus namukus neliko nė užuominos. Toje vietoje išsirikiavo nauji statiniai, juos įsigijo privatūs asmenys.

Pasak buvusio administratoriaus, šie būstai nėra nuomojami, juose poilsiauja savininkai, jų šeimų nariai ir svečiai.

Paskolino skolintus litus

Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai kartu su Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnais aiškinasi, kaip 2012 m. "Nidos pušynas" pateko į keblią situaciją ir bankrutavo.

Šis faktas stebina jau vien todėl, kad norinčiųjų poilsiauti Nidoje visada buvo ir bus, kol gyvuos pats miestas.

Istorija pasirodė esanti paini, bet verslą ir bankų gudrybes išmanantiems žmonėms – gana paprasta.

Iki 2012-ųjų "Nidos pušyno" savininkai buvo su "Ūkio banko investicine grupe" (ŪBIG) susijusios įmonės. ŪBIG veikė kaip kontroliuojančioji įmonė ir užsiėmė finansine bei investicine veikla.

Tuo metu grupės įmonių faktiniai savininkai buvo Lietuvoje ekscentrišku elgesiu pagarsėjęs bankininkas V.Romanovas ir jo sesuo O.Gončaruk. Jie sprendė įmonių strateginius ir verslo, sandorių sudarymo klausimus su kitomis įmonėmis ir grupės viduje.

Sandoriams noriai skolintasi pinigų ne tik iš Ūkio banko, bet ir iš kitų tuo metu Lietuvoje veikusių bankų.

Ko gera, "Nidos pušyno" galas prasidėjo tada, kai O.Gončaruk pasiskolino 4,4 mln. litų ir perskolino šiuos pinigus bendrovei ŪBIG. Paskolos sąlyga – įkeisti šios moters naudai "Nidos pušyną", valdžiusį tada didelės vertės nekilnojamąjį turtą Neringoje.

Tąkart už paskolą buvo įkeisti 24 šios bendrovės objektai: pastatai, garažai, katilinė, butas, medicinos punktas, valgykla, kiemo aikštelė, sandėlis bei teisė į žemės sklypus ar atitinkamas dalis, reikalingas šiems statiniams naudoti.

Tokiu būdu O.Gončaruk įgijo teisę pasinaudoti "Nidos pušyno" turtu, jeigu ŪBIG negalėtų grąžinti pasiskolintos sumos.

Daugelis šalyje 2012 m. rudenį žinojo, kad Ūkio banko padėtis jau buvo labai sudėtinga, jam buvo sunku finansuoti minėtos grupės įmones bei savininkus.

Siekė Ūkio banko akcijų

Dar prieš šiuos įvykius V.Romanovas ir jo sesuo O.Gončaruk bei abiejų valdomos įmonės "FIRST partneriai" priklausančios Ūkio banko akcijos buvo užstatytos Šiaulių bankui pagal atpirkimo sandorį.

Tai yra, jie už pinigus perleido Šiaulių bankui savo finansinį turtą ir įsipareigojo per sutartą laiką jį atpirkti nustatytomis sąlygomis.

2012 m. antroje pusėje V.Romanovui ir O.Gončaruk prireikė susigrąžinti Šiaulių bankui  užstatytas Ūkio banko akcijas.

Tačiau pinigų tam jie neturėjo ir sugalvojo paprastą, bet gudrų planą – pasiskolinti pinigų iš to paties Šiaulių banko, o "Nidos pušyną" panaudoti kaip užstatą.

Šiam planui įgyvendinti reikėjo Šiaulių banko pritarimo, o tuo pat metu – veiksmų plano.

Inkriminuojama, kad taip Šiaulių banko atstovai susitarė dėl veiksmų eigos, pagal kurią šis bankas turėjo suteikti iki 26 mln. litų paskolą V.Romanovo ir O.Gončaruk valdomai bendrovei "Nidos pušynas". Mat bendrovė turėjo nekilnojamojo turto, tad buvo tinkama kredito gavėja.

"Nidos pušyno" gauti pinigai per kelis sandorius pasiekė minėtus Šiaulių banko skolininkus V.Romanovą ir O.Gončaruk, įkeitusius Ūkio banko akcijas.

Tada "Nidos pušynas", teisingiau – jį valdantys V.Romanovas ir jo sesuo, už gautą paskolą įkeitė Šiaulių bankui šios įmonės nekilnojamąjį turtą.

Taip V.Romanovas ir O.Gončaruk gavo pinigų ir jais iš Šiaulių banko išpirko Ūkio banko akcijas.

Ilgametis Šiaulių banko valdybos pirmininkas A.Butkus šiame tyrime iš įtariamojo mįslingai tapo liudytoju.

Turtas Nidoje – Šiaulių bankui

Akivaizdu, kad "Nidos pušynas" buvo nepajėgus grąžinti milžiniškos skolos, tad Šiaulių bankas perėmė įmonės nekilnojamąjį turtą.

Įtariama, kad taip V.Romanovas ir O.Gončaruk pasinaudojo pačių valdomos įmonės "Nidos pušynas" nekilnojamuoju turtu ir grąžino savo asmenines skolas Šiaulių bankui bei susigrąžino Ūko banko akcijas. Tokiais veiksmais brolis ir sesuo savo skolas perkėlė ant "Nidos pušyno" pečių, kurių nepakėlusi bendrovė bankrutavo.

Jeigu nebūtų bendrai su Šiaulių banku sukurptos sandorių grandinės, kaip įtariama, V.Romanovas ir O.Gončaruk būtų turėję grąžinti asmenines skolas Šiaulių bankui patys, nes po netrukus įvykusio Ūkio banko bankroto jo akcijos tapo bevertės.

Šiaulių banko vadovai tikrai žinojo apie tikrąją Ūkio banko padėtį ir veikiausiai buvo suinteresuoti kaip galima greičiau jų atsikratyti.

Būtent todėl Šiaulių bankas negalėjo būti nesuinteresuotas vietoj beverčių Ūkio banko akcijų kaip užstatą gauti, o netrukus ir perimti Neringoje esantį paklausų milijoninės vertės nekilnojamąjį turtą.

Įtraukė naują asmenį

Būta ir daugiau keistų sandorių, apie kurių esmę Šiaulių bankas turėjo žinoti ir juos palaiminti.

O.Gončaruk rado tokią Ukrainos pilietę Olgą Matvejevą, kuriai perleido būsimas ir esamas reikalavimo teises, susijusias su pradžioje paminėta O.Gončaruk 4,4 mln. litų paskola ŪBIG grupei.

O.Matvejeva įsipareigojo sumokėti šią sumą.

Sandoris, kaip įtariama, buvo apsimestinis, tikėtina, kad juo O.Gončaruk siekė išvengti savo turto arešto, kurio galima buvo laukti.

Įkeitimas perleistas O.Matvejevai. Visa tai atlikta be bendrovės "Nidos pušynas" žinios ir sutikimo, nors įstatymai reikalavo, kad ši šalis sutiktų su tokiu sandoriu.

Bendrovės atstovai pasirašė sutikimą tik vėliau, kai Šiaulių bankas formino reikalavimo perėmimą iš O.Matvejevos.

Šiuo sandoriu Šiaulių bankas įgijo visišką "Nidos pušyno" kontrolę įmonės nemokumo atveju.

Pareigūnai įtaria, kad O.Gončaruk šiais sandoriais dirbtinai sumažino savo turto dalį, o dėl to esą nukentėjo ir privatūs jos kreditoriai, ir Ūkio bankas.

Įtarimus įteikė ir atsiėmė

2014 m. pavasarį prasidėjo "Nidos pušyno" bankroto procedūra, bendrovės turtą perėmė Šiaulių bankas. Tais pačiais metais pareigūnai pradėjo tyrimą.

Įtarimai buvo pareikšti ne tik O.Gončaruk ir penkiems buvusiems ŪBIG įmonių grupės darbuotojams.

Vėliau įtariamųjų sąrašuose atsirado ir atsakingų Šiaulių banko asmenų pavardės: ilgametis valdybos pirmininkas Algirdas Butkus, banko vadovas Vytautas Sinius, taip pat Pranas Gedgaudas, Skaidrė Mendelienė, Elina Pranckevičienė.

A.Butkus apklausos metu nepripažino kaltės ir teigė, kad būdamas Šiaulių banko valdybos pirmininkas vykdė jam priskirtas pareigas vadovaudamasis įstatymais ir vidaus tvarkos nuostatomis.

Esą, svarstant sandorius dėl "Nidos pušyno", nebuvo kilę klausimų, ar ši įmonė galės grąžinti paskolą. Įkeičiamo turto pakako išduoti kreditus.

Pateikę įtarimus pareigūnai buvo įsitikinę, kad nusikaltimas būtų buvęs neįmanomas be A.Butkaus pritarimo, o jo veikla turėtų būti vertinama kaip bendrininkavimas iššvaistant svetimą turtą.

Tačiau surinktų duomenų nepakako įtarimams pagrįsti ir visai neseniai jie buvo panaikinti.

Kaip pranešė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė, įtarimai šiuo metu pareikšti aštuoniems asmenims.

Ilgametis Šiaulių banko valdybos pirmininkas A.Butkus šiame tyrime iš įtariamojo mįslingai tapo tik liudytoju.

Paklausta, ar aukštą postą Šiaulių banke užimantis A.Butkus dar gali būti patrauktas atsakomybėn, prokuratūros atstovė paaiškino, kad "pranešimas apie įtarimą gali būti įteiktas asmeniui vėl, jei tyrimo metu paaiškėtų naujos esminės aplinkybės. Tuomet ikiteisminis tyrimas tokio asmens atžvilgiu galėtų būti atnaujintas, o naujai gautų duomenų pagrindu asmeniui būtų surašytas ir įteiktas naujas pranešimas apie įtarimą".

Detalesnės informacijos apie bylą, įtariamųjų vaidmenis bei veiksmų motyvus prokuratūra nepateikė, saugodama ikiteisminio tyrimo duomenis.

Į klausimą, ar yra duomenų, kad Šiaulių bankas būtų buvęs toks dosnus bet kuriam kitam Lietuvos piliečiui ar verslo subjektui, prokurorai atsakė prielaidų dėl hipotetinės įvykių eigos kitomis aplinkybėmis nekomentuosiantys.

Bankui įtakos nepadarė

Susidomėjęs šiuo ikiteisminiu tyrimu, dienraštis birželio 5 d. išsiuntė pluoštą klausimų ne tik Generalinės prokuratūros atstovams, bet ir Šiaulių bankui.

Praėjus vos keturioms valandoms po laiško išsiuntimo, Šiaulių banko Rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė Daiva Grikšienė atsiuntė atsakymą.

Jame pateikti duomenys pasiekė ne tik dienraštį, bet ir visas žiniasklaidos priemones, nes bankas netikėtai informavo biržą "Nasdaq OMX" apie jo atstovų atžvilgiu vykstantį ikiteisminį tyrimą.

Netrukus žymos ties Šiaulių banko akcijų kaina vertybinių popierių biržos lentelėse ėmė raudonuoti.

Tiesa, viešai visai Lietuvai paskelbta banko pozicija buvo suvyniota į paslaptingumo šydą.

"Šiuo metu kredito sutartis yra pasibaigusi, ir tai jokios įtakos Šiaulių banko veiklos rezultatams neturės. Pareikštus įtarimus bankas vertina kaip formalų procesinį teisėsaugos veiksmą ir tiki, kad, išsiaiškinus situaciją ir teisėsaugai atlikus reikiamus tyrimo veiksmus, įtarimai darbuotojams bus panaikinti, – teigė Šiaulių banko atstovė. – Vykdant tyrimą, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė įtarimus keliems banko administracijos darbuotojams. Įtarimai galbūt yra reiškiami pagal su V.Romanovu susijusių asmenų ir šiame tyrime įtariamųjų asmenų pateiktus parodymus."

Moralė nebuvo svarbi?

Toliau teigiama, kad Šiaulių bankas laikėsi visų kredito įstaigoms keliamų reikalavimų ir su kredito išdavimu susijusių procedūrų.

Apie vykstantį tyrimą Šiaulių bankas prisipažino informavęs Lietuvos banką, o ši informacija taip pat paskelbta per vertybinių popierių biržą "Nasdaq Vilnius".

Daugiau ir konkretesnės informacijos apie dominančius šio banko ir V.Romanovo bei O.Gončaruk sandorius D.Grikšienė įtikinėjo negalinti paaiškinti, nes to neleidžia ikiteisminius tyrimus reglamentuojantys teisės aktai.

"Bankas bendradarbiauja su tyrimą vykdančiomis institucijomis ir pasirengęs atsakyti į visus teisėsaugos keliamus klausimus. Šiaulių bankas siekia, kad tyrimas būtų vykdomas profesionaliai, taip pat yra suinteresuotas objektyvia ir operatyvia tyrimo eiga", – tvirtino Šiaulių banko atstovė.

Į klausimus apie moralinį byloje minimų sandorių pobūdį bankas kažkodėl nieko neatsakė.

Todėl neaišku, ar imdamiesi minėtų sandorių, Šiaulių banko atstovai bent iš dalies svarstė jų etinį ir moralinį aspektą, ar jiems tai buvo visiškai nesvarbu.

Paklausta, kodėl dienraščio klausimų sulaukęs Šiaulių bankas nusprendė į juos atsakyti ne tik tiems, kas pateikė klausimus, bet ir visai Lietuvai, D.Grikšienė atsiuntė vieno labai ilgo sakinio atsakymą: "Informaciją apie vykdomą ikiteisminį tyrimą bankas paskelbė, kai atsirado įpareigojančios sąlygos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (Nr. 596/2014), taip pat vadovaujantis Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) gairėmis dėl viešai neatskleistos informacijos atskleidimo atidėjimo, Lietuvos banko patvirtintomis Informacijos atskleidimo taisyklėmis ir AB Šiaulių banko vidaus norminiais teisės dokumentais, kuriuose apibrėžtas viešai neatskleistos informacijos atskleidimas bei jo atidėjimas, siekiant nepažeisti teisėtų banko interesų."

Teismas leido su verslininku Vladimiru Romanovu sietai bendrovei "Nidos pušynas" parduoti priklausantį turtą Neringoje, siekiant atsiskaityti su Šiaulių banku ir išvengti bankroto.

Klaipėdos apygardos teismas trečiadienį panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti turto "Nidos pušyno" pardavimą, BNS pranešė teismo atstovė Rasa Romanovienė.

Laikinąsias apsaugos priemones Klaipėdos miesto apylinkės teismas buvo pritaikęs "Nidos pušyno" akcininkės Olgos Gončaruk, kuri siekia atšaukti akcininkų sprendimą dėl turto pardavimo, prašymu.

"Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad O.Gončaruk prašė panaikinti akcininkų susirinkimo nutarimą (dėl turto pardavimo - BNS) ne dėl procedūrinių pažeidimų, o dėl priimtų sprendimų turinio. Praėjusių metų spalio 21 dienos akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, kad priimtų sprendimų turinys pasikeitė. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė preliminariai nepagrindė ieškinio reikalavimų, ir tai sudaro pagrindą atmesti jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo", - BNS sakė R.Romanovienė.

O.Gončaruk teismo prašė panaikinti praėjusių metų liepos 30 dienos "Nidos pušyno" akcininkų susirinkimo sprendimą, kuriuo nutarta parduoti bendrovei priklausantį turtą, taip išvengiant bankroto.

Teismo vertintu praėjusių metų spalio 21 dienos akcininkų susirinkimo protokolu nuspręsta papildyti liepos protokolą ir numatyti, kad bendrovės turtas bus parduodamas už 7 mln. litų ir nustatyti, jog pirkėjas turės perimti pardavimo kainą atitinkančios apimties "Nidos pušyno" įsiskolinimą "Šiaulių bankui" pagal 2012 metais sudarytą kredito sutartį. "Nidos pušynas" iš Šiaulių banko yra gavęs 26 mln. litų dydžio paskolą.

Registrų centrui 2013 metų birželį pateiktais duomenimis, "Nidos pušyno" akcininkai buvo "Energolinija" (30,44 proc.), "Optimalus turto valdymas" (22,67 proc.), "Asocijuoto turto valdymas" (18,44 proc.), O. Gončaruk (9,96 proc.), "Domus altera" (8,94 proc.), Viktorija Gončaruk (5,92 proc.), Antanas Noreika (1,79 proc.), Algima Noreikienė (1,23 proc.) ir Birutė Kumpanienė (0,61 proc.).

"Optimalus turto valdymas", "Asocijuoto turto valdymas" ir O.Gončaruk taip pat yra Ūkio banko investicinės grupės akcininkai. "Domus altera" yra su buvusiu Ūkio banko savininku V.Romanovu susijusios įmonės "Turtvalda" akcininkė.