Režisierės Dalios Ibelhauptaitės, scenografo Dicko Birdo bei kostiumų dailininko Juozo Statkevičiaus statyta G. Puccini „Bohema“ pirmąkart scenos šviesą išvydo sostinės Kongresų rūmuose 2006 m. spalį ir tapo „Bohemiečių“ trupės veiklos pradžia. 2016-ųjų vasarą pastatymas su nauja atlikėjų komanda atgimė Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre ir pakvietė žiūrovus į premjerą Palangos koncertų salėje.

Tačiau kur bevyktų „Bohemos“ spektakliai, žiūrovai su pirmaisiais operos garsais visada atsiduria šaltoje jaunų menininkų nuomojamoje Paryžiaus palėpėje. Vieną vakarą į ją pasibeldžia kaimynystėje apsistojusi siuvėja Mimi ir paprašo įžiebti užgesusią žvakę. Tačiau tamsoje pameta savo kambarėlio raktą, o jo beieškant ant grindų Mimi ir poeto Rudolfo rankos lemtingai susitinka...

Paskutiniajame „Bohemos“ spektaklyje Klaipėdoje Mimi partiją dainuos jauna solistė Agnė Stančikaitė, o jos sušalusias rankeles savo delnuose šildys Arthuro Espiritu (JAV/Filipinai) Rudolfas. Gražuolę artistę Miuzetę dainuos Vera Talerko, ją įsimylėjusį dailininką Marčelą – Mindaugas Rojus. Muzikantą Šonarą įkūnys Steponas Zonys, filosofą Koliną – Rokas Spalinskas. Nedrausmingus palėpės nuomininkus rūgos Tado Jako Benua, o šie kvailio vietoje paliks Miuzetės meilės siekiantį Šarūno Juškevičiaus turtuolį Alčindorą.

Bohema (pranc. bohème) romantizmo laikais imta vadinti laisvųjų profesijų žmonių (aktorių, menininkų ir pan.) aplinką bei padoriems miestiečiams įtartiną jų gyvenimo būdą, kai buities skurdo ir karjeros sunkumus bandoma pridengti ekscentrišku elgesiu, šmaikštumu ir ironija. Bohemiška dvasia nesvetima visų laikų kūrybingam jaunimui, kaip ir romantiška meilė, kuri dažniausiai neatlaiko šaltų kaip ledas negailestingos realybės vėjų... 

Italų kompozitoriaus G. Puccini (1858-1924) opera Klaipėdos scenoje atliekama originalo kalba – itališkai. Tad nepraleiskite istorinės progos ištarti garsiajam „Bohemos“ pastatymui addio.

Trisdešimt penkerių metų dainininkas A. Espiritu gimė Filipinuose, tačiau užaugo ir baigė muzikos studijas bei pradėjo dainininko karjerą Jungtinėse Amerikos Valstijose. 2009 tenoras laimėjo Džordžo Londono apdovanojimą. Europoje jaunojo dainininko talentas įvertintas „Scala“ apdovanojimu Belvedero konkurse Vienoje,  antrąsias vietas  Irene Dalis ir Birmingemo  konkursuose.

Turtingoje atlikėjo kūrybinėje biografijoje – pasirodymai JAV Pitsburgo, Milano „La Scalos“ ir „Mažojo operos teatro“ scenose. Per pastaruosius trejus metus daininkas dainavo JAV ir Australijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Izraelyje, Filipinuose, Honkoge.

„Keliauju per pasaulį. Toks mano darbas, tačiau mano namai ir šeima yra Filipinuose. „Išvažiavau į Filipinus 2012 metais. Norėjau suvokti, kas aš esu, pažinti savo kultūrą, išmokti kalbą. Tačiau likimas man dovanojo daugiau – Maniloje sutikau savo moterį, vedžiau ją ir dabar mes turime naujagimę dukrytę. Į Klaipėdą atvykau iš Manilos, nutraukiau savo atostogas su šeima“ – betarpiškai pokalbį pradėjo dainininkas.  

Tai, kad tenoras, dainuojantis garsiausiose pasaulio scenose, sutiko už prieinamą kainą atvažiuoti į niekam nežinomą Klaipėdą ir atlikti Rudolfo partiją „Bohemoje“ Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Jonas Sakalauskas vadina stebuklu. 

Žinia, kad Rudolfo partiją šiame pastatyme dažniausiai atlieka solistas Merūnas Vitulskis, tačiau, pasak teatro vadovo, taip sutapo, jog tenoras šią savaitę yra Londone ir į spektaklį Klaipėdoje gali atvykti tik tą pačią dieną.

„O jeigu pūga, rūkas ar kitos aplinkybės sutrikdytų skrydį – turėtume atšaukti spektaklį paskutinę akimirką. Negalėjome sau leisti taip rizikuoti ir ieškojome, kas galėtų Merūną pakeisti. Tai nebuvo lengva, nes Rudolfo partiją nedaug kas atlieka. Kreipėmės į Rusijos, Italijos, Baltarusijos, Latvijos, Austrijos ir kitus teatrus bei atlikėjų agentūras, kol atradome šį puikų, tikrai aukštos klasės atlikėją“, – pasakojo J. Sakalauskas. 

A. Espiritu uostamiestis pasitiko svečią žvarbiu vėju, šalčiu ir sniegu dainininkas po pirmosios repeticijos su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvu spinduliavo gera nuotaika.

„Mano pirmasis įspūdis apie Lietuvą – puikus, Klaipėda – labai gražus, mažas, tylus miestas. Jaučiuosi čia lyg Italijoje, gal dėl jūros. Tik čia labai šalta. Buvau nuėjęs iki marių. Sužavėjo nuostabūs vaizdai. Norėčiau sugrįžti čia dar kartą, tik vasarą, nes man patinka šiluma ir jūra. Mano namai taip pat yra prie pat jūros. Man tai labai svarbu. Tik būdamas prie jūros, nesvarbu stoviu, sėdžiu, guliu ar miegu, aš atsipalaiduoju nuo įtampos, atgaunu jėgas“, – atviravo dainininkas.

Paklaustas, kodėl nutraukė savo atostogas dėl pasirodymo Klaipėdoje, apie kurią nieko nežinojo, solistas atsakė: „Net nesudvejojau gavęs šį pasiūlymą, nes aš labai myliu „Bohemą“ ir labai myliu savo darbą, kuris suteikia galimybių šį kūrinį atlikti skirtingose pasaulio scenose. Man labai patinka keliauti, pažinti skirtingas pasaulio kultūras, žmones, paragauti kitokio maisto“, – teigė A. Espiritu.

Pastaraisiais metais Rudolfo partiją operoje „Bohema“ A. Espiritu dainavo Magdeburgo operos teatre, Izraelio operos teatre, Australijos Operos teatre Melburne. „Bohema“ yra fantastiška, pritrenkianti opera. Tai mano mėgstamiausias kūrinys, nes jis paliečia širdį, žiūrovai verkia ją žiūrėdami. Tai pasakojimas apie vargšą menininką, kuris nieko neturi, nes neturi pinigų. Šiuolaikinis pasaulis remiasi piniginiais santykiais. Be pinigų esi niekas, turi kovoti už išlikimą. Tą išgyvena daugybė žmonių visame pasaulyje. Todėl šis kūrinys yra labai jautrus“, – dėstė dainininkas.

Svečias gyrė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro „Bohemos“ pastatymą, režisuotą Dalios Ibelhauptaitės. „Man patinka, kai pastatymas nenutolsta nuo originalios istorijos, papasakoja ją tiksliai bei aiškiai. Man yra tekę dainuoti pastatyme, kuris buvo tiek tolimas originalui, kad net sunku būtų jį pavadinti „Bohema“. Man labiau priimtinas klaipėdietiškas variantas“, – sakė kviestinis tenoras.

Po pasirodymo Klaipėdoje, A. Espiritu grįš į Manilą ir dar truputį pailsės. Po atostogų jo laukia naujo Gualtiero vaidmens repeticijos operoje „Il pirato“  St. Gallen teatre, Šveicarijoje.

– Jau šį sekmadienį išvykstate į Japoniją, kur tiksliau, kiek laiko ten viešėsite?

– Važiuoju į Naująjį nacionalinį teatrą Tokijuje. Būsiu ten vieną savaitę.

– Tolima kelionė – ar jūsų šeima vyks kartu?

– Važiuojame kartu su žmona. Vaikai liks pas savo mylimą močiutę.

– Esate sakęs, kad Japonija jus žavi jau nuo vaikystės. Kuo traukia ši šalis?

– Turbūt kaltos vaikystėje perskaitytos knygos ir pasakojimai jose apie riterystę, garbės kodeksą, samurajų meną ir t.t. Jau nekalbu apie japonų meno trapumą, jų subtilų grožio suvokimą. Vaikystėje man tai buvo kitas pasaulis, labai traukė japonų kultūra ir labai norėjau ten apsilankyti.

Labai įdomi ir Japonijos istorija, tai kaip jie susigrąžino tai, kas buvo sugriauta sąjungininkų okupacijos metu po antrojo pasaulinio karo.

Labai džiaugiuosi, kad mano svajonė išsipildė.

– Kaip manote ar jus patį kaip asmenybę paveikė domėjimasis Japonijos kultūra?

– Man visada buvo artimos riterystės idėjos, turbūt prie to prisidėjo ir tai, kad mano senelis labai domėjosi istorija, tai neišvengiamai palietė ir mane. Aukšti tikslai – dievui, tėvynei, artimui – jie vėliau atsikartojo ir įsijungus į skautų judėjimą. Riterystės idėjos, garbės kodeksas - gyvenime tai visada yra su manimi, nesvarbu ar atsispirsim nuo viduramžių Europos riterių ar Japonų samurajų. Tai ne tik įdomu, manau, kad tai turi būti kiekvieno vyro širdyje.

– Ar planuojate vizitą, tai yra, ką norite būtinai pamatyti, patirti Japonijoje?

– Man įdomu viskas. Turiu daug puikių draugų, kurie socialiniuose tinkluose jau susiuntė sąrašus, ką turiu pamatyti. Laiko nebus daug, bet noriu pavažinėti aplink Tokiją, mane visada labai traukia gamta, tai pat noriu išbandyti tikrą japonišką sūkurinę vonią – jie juk jos išradėjai. Nepaminėjau muziejų – girdėjau, kad jie labai įspūdingi. Norų daug, tik nežinau, kaip viską spėsiu.

– Prieš išvažiuodamas pasirodysite Palangoje jau legenda tapusioje D. Ibelhauptaitės režisuotoje G. Puccini operoje „Bohema“. Esate sakęs, kad ji turi fantastinę aurą – kuo ji jums ypatinga?

– Pirmiausia tuo, kad joje randu tai, kas aktualu. Ši opera primena, kad net ir neturėdamas pinigų – gali rasti džiaugsmo, būti laimingas. „Bohemos“ veiksmas sukasi apie skurdžius menininkus, bet jie žaismingi, kiek vėjavaikiški, besidžiaugiantys vienas kitu, smulkmenomis.. Ir pats kaip operos solistas galiu kažkiek tapatintis – stengiuosi sugerti aplink esančių žmonių žinias, išnaudoti jų kompaniją, jų gebėjimą džiaugtis tuo, kas daroma.. „Bohemos“ tematika man artima.

– Kokį įspūdį Jums paliko klaipėdietiška šios operos reinkarnacija? Kas buvo jos didžiausia stiprybė?

– Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro žmonės man pasirodė nesugadinti komercijos, labai žingeidūs, entuziastingi. Įspūdį paliko jaunas, energingas vadovas Jonas Sakalauskas, toks pat jaunatviškas kolektyvas.

Dirbdamas ten jutau azartą, buvo justi siekis „Bohemą“ pastatyti labai gerai, atskleisti kitas jos spalvas. Visa tai – geras pamatas puikiems rezultatams.

Miuzetę pirmąkart dainuos sopranas Agnė Stančikaitė, o nedideliame Parpinjolio vaidmenyje išvysime tenorą Edgarą Davidovičių.

„Ruošiantis Miuzetės vaidmeniui, teko „kapstytis“ savyje ieškant tų bruožų, kuriuos iki šiol laikiau sau svetimais. Iš pradžių Miuzetė gali atrodyti kaip pasipūtėlė „tuštutė“, mąstanti vien apie save, tačiau vėliau nustebina atsiskleisdama kaip nuoširdi, gebanti pasiaukoti draugė“, - pasakoja debiutantė A.Stančikaitė.

Giuseppe‘s Verdi „Traviatoje“ ji jau yra dainavusi tarnaitės Aninos, o Jono Tamulionio „Bruknelėje“ – Mėlynės partijas. Solistė pernai baigė dainavimo magistrantūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. Vladimiro Prudnikovo klasėje. Operos stažuotojų programoje jai vadovauja prof. Sigutė Stonytė.

E.Davidovičiui „Bohemoje“ tekęs Parpinjolio vaidmuo mažytis, tačiau būtent todėl reikalaujantis ypatingo susikaupimo: „Kai tau spektaklyje patikimos vos dvi frazės, turi jas padainuoti nepriekaištingai, nes suklydęs publikos akyse jau nebegalėsi pasitaisyti“, - supranta jaunasis tenoras.

E.Davidavičius „Bruknelėje“ jau buvo Vėjelis Pūtelis, o „Traviatoje“ – tarnas Džiuzepė. Be to, ką tik nuskambėjusioje Ramintos Šerkšnytės operos „Penki Merės stebuklai“ premjeroje jaunas tenoras suvaidino visus užmigdyti trokštantį Auklių.

Pernai E.Davidovičius pradėjo dainavimo magistrantūros studijas pas doc. Deividą Staponkų. Operos stažuotojų programoje jis semiasi patirties iš patyrusio solisto Arūno Malikėno.

„Užsienyje panašias stažuočių programas pradedantiesiems solistams neretai siūlo universitetai ar muzikos akademijos. Be to, vokalistai ten gali rinktis ne tik bendro profilio dainavimo, bet ir specializuotas operinio meno studijas, kuriose daug dėmesio skiriama aktoriniam meistriškumui ugdyti. Lietuvos muzikos ir teatro akademija tokios galimybės nesuteikia. Todėl Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, priimdamas mus į stažuotes ir kartu leisdamas išbandyti save spektakliuose, nuosekliai sujungia atskiras meistriškumo ugdymo grandis“, - teigia A.Stančikaitė.

Jai pritaria E.Davidovičius, kuris džiaugiasi turėdamas galimybę repeticijose ir spektakliuose mokytis iš žymių operos meistrų. „Ruošdamasis spektakliui, neišvengiamai patiri stresą, nes studijų metu negauni daug progų dainuoti grojant simfoniniam orkestrui. Todėl pirmą kartą išėjus į sceną, kurioje privalai sekti ir dirigento mostus, ir kartu įtikinamai vaidinti, būna nesaldu. Pasimetus užduočių gausybėje, lengva pamiršti ir apie vokalo subtilybes, kurių kantriai mokeisi akademijoje“, - pripažįsta operos stažuotojas.

E.Davidovičius svarsto, kad stažuotojų – potencialių solistų konkurentų – buvimas šalia skatina pasitempti visą teatro solistų trupę, neleidžia pernelyg užsimiršti pripažinimą jau išsikovojusiems dainininkams.

Kovo 6 d. LNOBT surengė tarptautinę operos solistų perklausą, kurioje dalyvavo 36 vokalistai iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Slovakijos ir Airijos. Iš geriausiai pasirodžiusių dainininkų bus atrinkti operos stažuotojai būsimam teatro sezonui.

O šiųmetinių teatro operos stažuototojų netrukus laukia dar vienas svarbus debiutas: kovo 23-iąją jie abu pasirodys Wolfgango A.Mozarto operoje „Figaro vedybos“, kurioje A.Stančikaitė pirmąkart atliks Siuzanos, o E.Davidovičius – Don Kurcijaus vaidmenį.

Dramatiško balso jėga

„Klausydami G. Oniani atliekamo Rudolfo operos lankytojai pajus visai kitą „Bohemos“ atspalvį“, - tikino D. Ibelhauptaitė, „tai bus Rudolfas jėgos ir dramatizmo kupinu balsu, ne toks lyriškas, kaip, pavyzdžiui, Merūnas Vitulskis. Kiekvienas solistas tą pačią partiją atlieka kitaip, tuo pačiu ir visam spektakliui suteikdamas vis kitų reikšmės niuansų“.

G. Oniani į Lietuvą pirmą kartą atvyko 2006 m., kai D. Ibelhauptaitė dar tik kūrė lietuvių požiūrį į operą negrįžtamai pakeisiančią ir fenomenu tapsiančią „Bohemą“. Tuomet tenoras Rudolfo partija dalinosi su Edgaru Montvidu. Anot režisierės, G. Oniani į „Bohemą“ buvo pakviestas mat buvo ieškoma išskirtinio itališko tembro balsu pasižyminčio jauno žmogaus – tenoras turėjo puikias rekomendacijas ir buvo pasižymėjęs įvairiuose konkursuose, dalyvavęs svarbiuose pastatymuose, „kalbant apie G. Oniani svarbu akcentuoti jo nepaprastą balsą, tai yra dovana, kokią turi tik iškiliausi solistai. Taip pat manau, kad G. Oniani labai tinka „pučiniškas“ repertuaras, atliekant šio kompozitoriaus kūrinius reikia jėgos ir dramatizmo“, - sakė D. Ibelhauptaitė.

2006 m. užsimezgusi pažintis vėliau G. Oniani dar ne kartą atvedė į Lietuvą ir į kitus Bohemiečių pastatymus (operas „Manon Lesko“ ir „Katia Kabanova“).

Aistringas ir nuoširdus Rudolfas

Pats G. Oniani Rudolfo vaidmenį „Bohemoje“ įvardija kaip vieną mylimiausių, „myliu šią operą, nes G. Puccini joje iš solisto reikalauja ne tik dainavimo, bet ir vaidybos kaip dramos teatre. Dėl to „Bohemos“ sėkmei labai svarbu stiprus režisierius“.

Kalbėdamas apie savo personažą solistas nedangstė jo trūkumų, „Rudolfas yra poetas ir kaip viso pasaulio poetai jis savotiškas bei kiek atitrūkęs nuo žemės, bet jis yra geras draugas. Tiesa, mylėdamas Mimi jis elgiasi egoistiškai, bet myli aistringai ir nuoširdžiai“. Būtent tokį Rudolfą scenoje ir siekia įkūnyti tenoras.

Šis sezonas G. Oniani gausus darbų, grįžęs iš Lietuvos dainuos G. Verdi operoje „Atila“ Bonoje, dalyvaus Šaliapino muzikos festivalyje Kazanėje, vėliau laukia G. Puccini operos „Madam Baterflai“ Olandijoje ir „Toska“ Bonoje bei G. Verdi opera „Aida“ Batumyje.

Neprilygstamas „Bohemos“ pastatymas

„Bohema“ yra daugiausiai statoma opera pasaulyje. G. Oniani nuomone, tai didžia dalimi lemia žmonių mylima G. Puccini muzika, „jei opera patenka į talentingo režisieriaus rankas, jei solistai puikiai sudainuoja savo vaidmenis („Bohemoje“ nepakanka sudainuoti gerai), tuomet sėkmė garantuota“, - įsitikinęs atlikėjas.

Kalbėdamas apie šį savaitgalį Palangoje skambėsiančią operą G. Oniani akcentavo jos kokybę, „debiutavau „Bohemoje“ 2006 m., po to daug kartų ją atlikau įvairiuose operos teatruose, dirbau su įvairiais režisieriais, bet turiu pripažinti, kad niekur kitur nebuvo tokios režisūros! Kaip savo vaidmenis atliko kiti solistai, choras, orkestras – tai buvo aukščiausias lygis. Paminėtini ir nepaprastai efektingi kostiumai, scenografija. Pasaulyje retai sutiksi tokių profesionalių režisierių kaip Dalia Ibelhauptaitė – nepaprastas jos statytos „Bohemos“ populiarumas patvirtina, kad buvo sukurtas šedevras“, - pagyrų negailėjo garsus tenoras.

Solistas neslėpė simpatijų ir pačiai Lietuvai bei jos žmonėms, „myliu jūsų šalį, esu susidraugavęs su kolegomis, palaikome ryšius jau ne vienerius metus. Taip pat labai vertinu ir branginu Lietuvos žmonių dėmesį Gruzijai, mūsų tautos palaikymą“.

Tiksli operos gimimo diena

Spalio 25 d. „Bohemai“ sukako dešimt metų. Simboliška, kad pirmajame pastatyme dalyvavęs G. Oniani spektaklyje dalyvaus ir šį savaitgalį. Praėjęs dešimtmetis tik patvirtina šios operos genialumą – iki šiol tai yra vienas įsimintiniausių spektaklių Lietuvoje.

Jubiliejinė G. Puccini opera „Bohema“ bus rodoma Palangos koncertų salėje spalio 28-29 dienomis (penktadienį ir šeštadienį). Šeštadienį opera bus rodoma 50-ąjį kartą, o tai – dar viena sukaktis. Pagrindinius vaidmenis atliks George Oniani ir Viktorija Miškūnaitė. Scenografijos autorius Dick Bird, kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius. Operą diriguos Tomas Ambrozaitis. Režisierius statytojas Gediminas Šeduikis.

G. Puccini muzika, įspūdingi solistų balsai, užburiantys kostiumai ir unikaliai 1950-ųjų Paryžiaus atmosferą atkurianti scenografija – visa tai žiūrovus nunešė į jaudinantį „Bohemos“ pasaulį.

„Mūsų visų tikslas – kad spektaklis būtų genialus, jis negali būti tik geras – tai reikštų, kad jis vidutiniškas. Dėl tokio neverta būtų dirbti dieną ir naktį, suvilti žmonių iš viso pasaulio“, – premjeros išvakarėse operos sėkme buvo tikra jos režisierė Dalia Ibelhauptaitė.

Prieš dešimtmetį meteoru įsirėžusi į lietuviškos operos padangę ir joje išdeginusi „bohemiečių“ vardą „Bohema“ į pajūrį atkeliavo tokia pat stulbinanti, tačiau kartu ir neatpažįstama. „Kaskart, net po nedidelės pertraukos grįžęs prie kūrinio, jame išgirsti naujų dalykų. Kažką atrandi, kažką supranti naujai ar kitaip“, - sakė šįkart spektaklį statęs talentingas operos režisierius Gediminas Šeduikis, kurį D. Ibelhauptaitė su džiaugsmu vadina lygiaverčiu kūrybos partneriu.

Pagrindinių „Bohemos“ herojų vardais Palangoje puošėsi naujos kartos operos žvaigždės – Merūnas Vitulskis ir šį pavasarį „Auksiniu scenomis kryžiumi“ apdovanota Viktorija Miškūnaitė. Įspūdingai pasirodė Aistė Pilibavičiūtė, Mindaugas Rojus, kiti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai.

Išskirtinius, personažų asmenybes atspindinčius ir papildančius kostiumus kūrė dizaineris Juozas Statkevičius, scenografiją britas Dickas Birdas. Operą dirigavo dirigentas Tomas Ambrozaitis. G. Puccini opera „Bohema“ Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pradėjo festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“.

Jausmingas operos siužetas, perteiktas įtaigia solistų vaidyba ir įstabiais balsais nepaliko abejingų – spektaklio pabaigoje brauktos ašaros ir skambėjo galinga plojimų banga.

„Bohemos“ premjera subūrė pilną salę žmonių ne tik iš regiono, bet ir iš visos Lietuvos. Jų gretose ir daugybė žymių veidų iš verslo, politikos, meno pasaulio.

Pasak Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atstovų, bilietų į premjerinius „Bohemos“ spektaklius jau nebėra. Visi, norintys pamatyti dešimtmečio opera Klaipėdoje jau dabar tituluojamą „Bohemą“, tai galės padaryti spalį.

Opera išsiskiria ne tik įspūdinga, jaudinančia muzika, bet ir kino aktoriams prilygstančiais solistais, Juozo Statkevičiaus sukurtais antikvariniais 1950-ųjų audinių kostiumais, neįtikėtinai paveikiai Paryžių scenoje atkuriančia dailininko Dicko Birdo scenografija. Pagrindinius vaidmenis spektaklyje atliks naujosios kartos operos žvaigždės Merūnas Vitulskis, Viktorija Miškūnaitė, Mindaugas Rojus, Aistė Pilibavičiūtė ir kiti.

Didžiulės apimties spektaklis yra brangiausias pastatymas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre per pastarąjį dešimtmetį. Pasak teatro vadovo Jono Sakalausko, jis taip ir galėjo likti gražia idėja, jei ne verslo parama: „Bohemos“ pastatymo pajūryje pagrindinė rėmėja – akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“.

„Be rėmėjų ir partnerių teatras negalėtų atskleisti visų savo galimybių“, – įsitikinęs J.Sakalauskas. – Esame dėkingi visoms įmonėms, parodžiusioms geranoriškumą. Prisidėdamos prie šio pastatymo, jos parodė pavyzdį ir kitoms verslo bendrovėms. Iš tiesų verslas ir menas turėtų būti greta, o parama kultūrai – tapti norma.“

Verslo ir kultūros bendradarbiavimas Klaipėdoje turi gilias istorines tradicijas: pirmasis teatras mieste buvo pastatytas būtent pirklių pastangomis. Tad uostamiesčio Muzikinio teatro siekis užmegzti glaudžius santykius su verslu, anot J.Sakalausko, yra ir šios tradicijos tąsa, ir sekimas šiuolaikinių pasaulio teatrų patirtimi.

„Klaipėdos nafta“ savo socialinės atsakomybės strategijoje teikia didžiulę reikšmę kultūrinių vertybių puoselėjimui, todėl bendradarbiavimas su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru tęsiasi jau ne vienerius metus. Teatrinė veikla uostamiestyje turi gilias tradicijas, o naujos iniciatyvos, užgimstantys projektai, skirtingų miestų teatrinės bendruomenės sąveika yra puikus pavyzdys, kad uostamiesčio kultūrinis gyvenimas auga, ir mūsų bendrovė nori būti šio gražaus virsmo dalimi“, – sakė akcinės bendrovė „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

„Klaipėdos nafta“ jau daugiau kaip 10-metį remia solidžiausius Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatymus. J.Sakalausko teigimu, remiantis „Bohemos“ patirtimi, ateityje bus ieškoma ne vien teatro rėmėjų, bet ir norinčiųjų paremti konkrečius kultūros projektus.

„Visada maniau, kad Klaipėda turi be galo didelį potencialą. Tačiau norėdami auginti miestą, jo kultūrą, turime laikytis drauge. Tai ypač svarbu Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, ilgai ir kantriai laukiančiam savo naujų namų“, – kalbėjo teatro vadovas.

Režisierės statytojos Dalios Ibelhauptaitės, scenografo Dicko Birdo bei kostiumų dailininko Juozo Statkevičiaus sukurta opera rugpjūčio 5 ir 6 dienomis bus pirmąkart parodyta pajūryje, Palangos koncertų salėje. Pagrindinius vaidmenis spektaklyje atliks naujosios kartos operos žvaigždės Merūnas Vitulskis ir Viktorija Miškūnaitė. Operą diriguos Vladimiras Ponkinas. Šiuo spektakliu Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristato 2016-ųjų „Muzikinį rugpjūtį pajūryje“.

Klaipėdoje – neatsitiktinai

„Kai prieš 10 metų su maestro G.Rinkevičiumi statėme G.Puccini „Bohemą“, nesitikėjome, kad ji išaugs į tokią istoriją ir turės tokią didelę įtaką įvairiems reiškiniams. Tai svajonė, kuri įgyvendinta ne šimtu, o tūkstančiu procentų. Dabar, „bohemiečiams“ švenčiant sambūrio 10-metį, ši opera pradės naują gyvenimą, atves naują jaunųjų solistų kartą į Lietuvos žiūrovų akiratį ir, svarbiausia, ji atgims būtent pajūryje“, – džiaugėsi legendine tapusios operos režisierė D.Ibelhauptaitė.

Anot jos, jau nuo pirmojo pastatymo „bohemiečiai“ turėjo aiškią misiją: „Norėjome sukurti alternatyvą nacionaliniams, butaforiniams, „naftalininiams“ teatrams, kuriuose jaunimui nebuvo vietos, o opera nebuvo žmonių gyvenimo būdas. Jonas (Jonas Sakalauskas – aut. past.) buvo vienas iš tų žmonių, kurie prieš dešimtmetį patikėjo, kad opera gali būti kitokia. Nuo šiol ji bus prieinama ne tik sostinės, bet ir pajūrio gyventojams, kurie dėl įvairių priežasčių nepasiekdavo Vilniaus.“

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo J.Sakalausko teigimu, D.Ibelhauptaitė ir „Bohema“ šiandien Klaipėdoje yra neatsitiktinai: „Mes žymime naują puslapį. Teatrui skirtas finansavimas 2017 m. rekonstrukcijos darbams pradėti. Turėsime išskirtinį teatrą su nuostabia akustika. Išskirtiniam teatrui reikalingi išskirtiniai projektai. Todėl dabar turime judėti nuo centro periferijoje iki centro Europoje.“

Opera – kaip kinas

„Bohemos“ statytojai G.Puccini operos veiksmą perkėlė į 50-uosius, pokario metus. „Mūsų opera yra kaip kinas. Norėjau sukurti tokią trupę, kurioje operos solistas vaidintų kaip kino aktorius. Tiesa, čia ne mažiau svarbus ir vizualinis momentas. J.Statkevičius yra pats įdomiausias, didžiausią fantaziją turintis žmogus dizaino srityje Lietuvoje, mūsų spektakliams kuriantis ne kostiumus, o personažus“, – tvirtino režisierė.

Kurdamas kostiumus, J.Statkevičius atsisakė šiuolaikinių medžiagų ir, D.Ibelhauptaitės pasakojimu, atliko neįsivaizduojamą darbą: iš antikvariatų supirkęs senus drabužius, juos ardė ir iš naujo modeliavo kostiumus. Miuzetės kostiumas, anot jos, jau tapo muziejiniu.

Dekoracijas spektakliui sukūrė britų scenografas D.Birdas, dirbantis Londono „Covent Garden“, Paryžiaus operoje ir kituose teatruose. „Scenoje jis sukūrė tą tikrą romantišką Paryžių – aptrupėjusį, poetišką, nuspalvintą mansardomis ir stogais. Toks Paryžius dabar atsidurs pajūryje“, – sakė D.Ibelhauptaitė.

G.Puccini operos „Bohema“ pastatymo Klaipėdoje režisierius – devynerius metus drauge su D.Ibelhauptaite dirbantis Gediminas Šeduikis. Anot jo, „Bohema“ yra geneali G.Puccini opera, kurios neįmanoma „perstatyti“ kitur. „Tai neišsemiami muzikos, dramos, istorijų klodai. Šiuo požiūriu tai yra naujas spektaklis“, – tikino G.Šeduikis.

Ilgai laukti susitikimai

Pajūryje atgimsiančioje „Bohemoje“, be M.Vitulskio (Rudolfas) ir V.Miškūnaitės (Mimi), vaidmenis taip pat kuria jaunosios kartos operos solistai Mindaugas Rojus (Marčelas), Aistė Pilibavičiūtė (Miuzetė), Šarūnas Šapalas (Šonoras), Rokas Spalinskas (Kolenas) ir kiti.

„Išties nedaug tenorų Lietuvoje gali dainuoti G.Puccini muziką. Tai, jog Merūnas šiuo metu yra Lietuvoje ir gali skirti laiko šiam pastatymui, prilygsta stebuklui“, – šypsojosi J.Sakalauskas.

D.Ibelhauptaitė prisipažino, Merūną „nusižiūrėjusi“ dar 2007 m. viename televizijos projektų. Artimesnis ryšys užsimezgė prieš ketverius metus, tačiau vis nepavykdavo suderinti laiko, vaidmenų. „Nors mano širdyje Merūnas jau senas „bohemietis“, iš tiesų kartu dirbame pirmąkart“, – sakė režisierė.

Pats M.Vitulskis tvirtino tikįs, jog „Bohemos“ pastatymas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre niekuo nenusileis geriausiems šios operos pavyzdžiams Europoje. „Tai kūrinys, turintis fantastinę aurą. „Bohemoje“ atsiranda nepaaiškinamas bendrumas: scenoje mes daugiau nei kolegos“, – atviravo solistas.

M.Vitulskis pabrėžė, jog šiuokart jam tenka dirbti su labai perspektyviais solistais. Ypač džiugina galimybė dainuoti su Mimi vaidmenį kuriančia V.Miškūnaite, kurios talentą jau spėjo įvertinti tiek kritikai, tiek žiūrovai.

Geriausia 2015-ųjų operos soliste pripažinta ir Auksiniu scenos kryžiumi apdovanota V.Miškūnaitė „bohemiečių“ gretose ne naujokė. Tačiau Mimi vaidmuo jai – debiutas. „Daug žmonių sako, kad manęs neatpažįsta, kad šiame spektaklyje esu kitokia. Tačiau pati jaučiu, jog kuriu tą vaidmenį, kuris artimiausias mano prigimčiai“, – kalbėjo solistė.

Vasaros festivalio muzika

Drauge su G.Puccini operos „Bohema” atgimimu Klaipėdoje prasidės ir Klaipėdos muzikinio teatro rengiamas vasaros festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“.

Rytoj Muzikinio teatro baleto trupė penktąjį kartą prie miesto „Arkos“ surengs atviras repeticijas „Ore“. Rugpjūčio 7 d. saloninės muzikos gerbėjai kviečiami į neapolietiškų dainų vakarą Prano Domšaičio galerijoje. Unikalus simfoninės muzikos ir šokio projektas „Ugningos sielos” rugpjūčio 10 d. bus pristatytas Nidoje, o rugpjūčio 11 d. – Klaipėdoje, Laikrodžių muziejaus kiemelyje.

Finalinis festivalio akordas nuskambės rugpjūčio 14 d. Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje, kur bus atlikta kompozitoriaus Alvido Remesos muzika. Koncerto programoje, be kitų kūrinių, pirmąkart nuskambės ir naujausias kompozitoriaus opusas – septynių dalių simfonija-oratorija „Assumptiones“.