Žmogaus sveikata priklauso ne tik nuo mitybos, fizinio aktyvumo ar žalingų įpročių. Ją veikia ir mūsų aplinka – ypač oras, kuriuo kvėpuojame. Specialistai teigia, kad jaustis geriau ir būti fiziškai stipresniems mums padeda tinkamai parinktos kambarinės gėlės.
Praviras langas negelbsti
Klaipėdos universiteto profesorius, biologinės medicinos mokslų daktaras Algimantas Mečislovas Olšauskas pabrėžė, kad sveika gyvenamoji ar darbo aplinka uždarose patalpose neatsiranda savaime. Ją susikurti reikia patiems žmonėms.
"Statistika – negailestinga. Ji rodo, kad lietuviai visoje ES ne tik serga dažniausiai, bet ir gyvena trumpiausiai. Patys turime pradėti kurti sveiką aplinką, subalansuotai maitintis, atsikratyti sveikatą žalojančių įpročių – rūkymo, alkoholio, narkotikų", – patarė A.M.Olšauskas.
Anot jo, be maisto žmogus gali išgyventi apie 30 parų, be vandens – 3, o be oro – tik 5 minutes.
Per dieną žmogus suvartoja apie 1,5–2 kilogramus įvairių produktų, išgeria 1,5–2 litrus vandens, o per plaučius perleidžia 10–15 kilogramų oro.
Kaip teigė pašnekovas, būdamas gyvenamajame kambaryje ir kvėpuodamas, žmogus mažina deguonies ir didina gyvybės nepalaikančio anglies dioksido kiekį. Todėl patalpose susiformuoja biologiškai išnaudotas oras, kuriame yra nuodingų medžiagų, mikroorganizmų bei dulkių erkių.
"Ne visada kambaryje esančias kenksmingas medžiagas galime pašalinti vėdindami patalpas. Atidarius langus iš miesto aplinkos gali patekti dar prastesnio oro, užteršto smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis. Dažnai jų pagrindą sudaro asfalto ir gumos dulkės", – kalbėjo A.M.Olšauskas.
Nauda – akivaizdi
Anot jo, užterštą kambarių orą padeda išvalyti kambariniai augalai. Jie nuodingas medžiagas iš oro ima pasyviai, per žioteles ir ląstelėse panaudoja įvairiems fiziologiniams procesams.
"Tokiu būdu neutralizuojamas blogas oras. Nuodingos medžiagos nusėda ant lapų. Įvairių dalelių kenksmingumą pašalina augalo išskiriamos medžiagos. Augalai šviesiu paros metu vykdo fotosintezę, pasisavina žmogui žalingą CO2 ir išskiria reikalingą deguonį", – teigė pašnekovas.
Anot jo, kambariniai augalai, vešėdami patalpose, nuolat žmogų supantį orą praturtina deguonimi.
Moksliniai tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, augalams pagaminus 100 proc. deguonies, savo pačių fiziologiniams poreikiams jie jo pasiima tik 1–1,5 proc.
"98,5–99 proc. pagaminto deguonies lieka patalpose ir yra sunaudojama žmonių. Asmenys, gyvendami kambariuose, kuriuose oras yra prisotintas deguonies, džiaugiasi mažesniu kraujo spaudimu, geriau miega, nesiskundžia apetito trūkumu ir apskritai yra sveikesni", – kalbėjo Klaipėdos universiteto dėstytojas.
Jo teigimu, tokiu atveju mažiau puola ligos, padidėja fizinis ir protinis aktyvumas. Augalai išskiria neigiamų deguonies jonų, kurie žmones aprūpina energija, reguliuoja kvėpavimo, fermentų aktyvumą ir medžiagų apykaitą, gerina kraujo sudėtį, didina raumenų ir viso organizmo aktyvumą, sulėtina senėjimo procesus.
Per mažai drėgmės
Optimalus deguonies neigiamų jonų kiekis yra 3 tūkst. viename kub. centimetre, mažiausias – 600. Jei šių jonų skaičius tampa dar mažesnis, žmogaus organizme prasideda neigiami procesai.
Moksliniai tyrimai atskleidė, kad mūsų kambariuose, darbo patalpose neigiamų jonų kiekis svyruoja nuo 10 iki 100 vienetų kub. centimetre.
A.M.Olšauskas pasakojo, kad augalai išskiria daugybę naudingų fitoorganinių medžiagų: fenolio, terpeno, eterio. Jos iš patalpų šalina mikroorganizmus, virusus, bakterijas, pelėsinius grybus ir jų sporas, dulkių erkes.
"Tyrimai rodo, kad žmogus uždarose patalpose geriausiai jaučiasi tada, kai optimalus santykinis oro drėgnumas svyruoja nuo 40 iki 60 proc. Centrinis šildymas žiemą sumažina drėgnumą, kuris šaltojo sezono metu dažnai nukrenta iki 20–25 proc. Tada žmogaus oda sausėja, džiūsta nosies ir akių gleivinė, ašaroja akys. Nepakankama drėgmė patalpose neretai tampa slogos, bronchito ar net plaučių uždegimo priežastimi", – kalbėjo pašnekovas.
Nustatyta, kad optimalus oro santykinis drėgnumas patalpose gali būti palaikomas auginant kambarinius augalus. Tiesiog reikia turėti pakankamą skaičių tinkamų rūšių gėlių.
"Įrodyta, kad net 99–97 proc. vandens, panaudoto laistymui, patenka į patalpas. Augalai per lapus ir kitas dalis išgarina labai švarų, be jokių kitų ištirpusių medžiagų, molekulinį vandenį. Ekologiškas patalpų oro drėkinimo būdas yra gana pigus, nes apsieinama be energijos resursų", – akcentavo pašnekovas.
Sukelia ligų
Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, turi problemą dėl nesveiko naujų pastatų sindromo, kuris pasireiškia naujuose ar neseniai remontuotuose namuose. Biologai nustatė, kad įvairios cheminės medžiagos, susikaupusios uždarose erdvėse, neigiamai veikia žmogaus sveikatą. Matavimai rodo, kad kenkiančių dalelių koncentracija dažnai nėra didelė, tačiau jų poveikis, bėgant laikui, sužadina negalavimus.
Kaip teigė A.M.Olšauskas, cheminiai teršalai nuolat garuoja iš statybai ir apdailai panaudotų medžiagų. Tyrimai rodo, kad žmonės per parą uždarose patalpose praleidžia apie 20 val. Ore, kuriuo kvėpuojame, gali būti iki 1 tūkst. rūšies pavojingų medžiagų, penktadalis jų – nuodingos, o dar apie 10 yra kancerogeninės ir gali sukelti vėžį. Neretai leistina kenksmingų medžiagų norma viršijama 2–7, o kartais – ir 10–20 kartų.
Apsaugo nuo susirgimų
A.M.Olšauskas teigė, kad gyvenamosiose patalpose labiausiai tinka auginti apie 30 įvairių kambarinių gėlių rūšių.
"Pavyzdžiui, medėjantis alavijas, liaudiškai vadinamas alaviju, nereikalauja daug priežiūros, tačiau šis augalas gerai pasisavina žmonių iškvėptą anglies dvideginį, atpalaiduoja deguonį ir patalpas pripildo neigiamų jonų", – kalbėjo klaipėdietis.
"Augalo gyvybinės jėgos persiduoda žmonėms ir taip apsaugo nuo ligų. Alavijo lapai sukaupia daug sulčių, kuriose yra nemažai veikliųjų medžiagų, lemiančių ląstelių ir audinių atsinaujinimą", – sakė specialistas.
Alavijo biosrovės stiprina žmogaus energiją, ryžtą, padeda apsispręsti, ragina veikti, padeda apsisaugoti nuo neigiamų išorinių energijų. Miegamajame pakanka auginti du mažesnius ar vieną didesnį augalą. Tinkamiausia vieta – ant rytinio ar vakarinio miegamojo lango.
Ir vyrams, ir moterims
"Reikėtų paminėti ir kuokštinį chlorofitą, kuris rekomenduojamas auginti miegamuosiuose ar vaikų kambariuose. Šios rūšies augalus patariama pirmiausia įkurdinti naujuose namuose, kad iš oro pašalintų kenksmingas medžiagas. Žmonėms verta apsigyventi po 2–3 savaičių, kai aplinka naujose erdvėse bus išvalyta, o kenksmingos medžiagos – neutralizuotos. Kambariuose sugrupavus po kelis chlorofitus, jų spinduliuojama energija dar labiau sustiprėja. Šis augalas dėl savo savybių pagerina ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą", – tikino A.M.Olšauskas.
Pasak jo, gyvenamosioms patalpoms puikiai tinka ir persinis ciklamenas, kuris yra geras miegamojo klimato formuotojas ir saugotojas. Šis augalas suaktyvina širdies darbą ir kraujotaką, taip pat pakelia nuotaiką ir sustiprina optimizmą. Be to, persinis ciklamenas gerina moterų centrinės nervų sistemos veiklą ir generatyvinių organų aktyvumą bei gerai sudrėkina nosies ir akių gleivinę. Ši kambarinė gėlė yra vadinama moterų augalų.
"O štai puošnioji guzmanija teigiamai veikia vyrų sveikatą. Žydėjimo metu augalas į aplinką išskiria fitoncidų ir eterinių aliejų, kurie gaivina ir atnaujina patalpų orą. Augalo biosrovių energija yra gana stipri, todėl puikiai suaktyvina ir mobilizuoja organizmo fiziologines funkcijas. Guzmanijos energiniai virpesiai ir ryškiai raudona spalva suaktyvina vyrišką energiją", – tvirtino pašnekovas.
