Kenkia sveikatai

Oro gaiviklių yra įvairiausių – purškiami aerozoliai, kvapios plytelės ar muilai, kvapūs lapeliai, žvakės, smilkalai, į elektros tinklą jungiami kvapą skleidžiantys prietaisai. Tačiau, pasirodo, oro gaivikliai ir yra vienas mūsų gyvenamąją aplinką teršiančių veiksnių.

Paprastai oro gaivikliai kvepia dėl jų sudėtyje esančių lakių kvapiųjų medžiagų. 95 proc. visų kvapams naudojamų medžiagų yra sintetinės organinės medžiagos, gaminamos iš naftos.

Tai benzeno junginiai, aldehidai ar kitos toksinės ir jautrinančios medžiagos, galinčios sukelti centrinės nervų sistemos sutrikimus, vėžines ligas, apsigimimus, alergiją.

Kvapiosios medžiagos paprastai yra ištirpinamos etilo ar izopropilo alkoholyje. Tvirtinama, kad tokie junginiai gali sukelti nuovargį, dirginti akis, kvėpavimo takus, slopinti centrinę nervų sistemą.

Kuo pakeisti?

Natūralūs kvapai. Naudokite natūralius eterinius aliejus arba žolelių prisidžiovinkite patys. Džiovintų žolelių ryšulėlius galima kabinti į drabužių spintą, sušlapinus laikyti ant karšto radiatoriaus. Vėliau, kai ryšulėlių kvapas išblės, žoleles galima naudoti vonioje. Pavyzdžiui, keletą eterinio aliejaus lašų galima užlašinti ant grindų šluostės. Pasigaminkite natūralų namų gaiviklį – į purškiamą vandens dozatorių įpilkite vandens ir įlašinkite kelis lašus mėgstamo kvapo eterinio aliejaus.

Stimuliuoja: bazilikai, lauramedis, pankoliai, levandos, citrininės verbenos, gelsvės, mėtos, rozmarinai, šalavijai, čiobreliai. Šalina nuovargį: lauramedis, raudonosios monardos, pelynai, rozmarinai. Pasižymi antiseptiniu poveikiu: levandos, mėtos, čiobreliai, hamameliai. Ramina nervus ir odą: ramunėlės ir juoduogių šeivamedžių žiedai.

Dezinfekuojamieji mišiniai. Pusvalandį ant silpnos liepsnos uždengtame puode vandenyje pavirinkite žiupsnelį rozmarinų, čiobrelių, raudonųjų monarchų ar šalavijų. Po to nukoškite ir skysčiu ištrinkite kriaukles, klozetus ir pan.

Žolelių vonios. Paruošti užpilą voniai nesunku, tereikia 50 g džiovintų ar 100 g šviežių žolių užpilti puse litro verdančio vandens ir palikti pusvalandžiui pritraukti. Užpilą perkošti per sietelį ir supilti į vonią.

Kiti patarimai. Pamerkite šviežių gėlių, auginkite kambarinius augalus – daugelis jų ne tik sunaudoja anglies dioksidą, bet ir kai kurias lakias organines medžiagas, be to, tai yra natūrali priemonė nuo vabzdžių.

Verta žinoti

Kai kurios natūralios kvapiosios medžiagos taip pat gali sudirginti odą ar kvėpavimo takus, pavyzdžiui, cinamono žievelių, gvazdikėlių, pankolių, bergamočių, medetkų, kmynų, rūtų, pačiolių, verbenų aliejus, citrusinių augalų aliejai ar ekstraktai, civetos ir kt.

„Uoslė skirta dviem pagrindinėms funkcijoms, t.y. tam, kad atpažintume pavojų ir tam, kad jaustume kvapą ir skonį valgant. Užmaskavus netinkamus kvapus, visų pirma mes patenkame į pavojų neatpažinti kvapų, kurie yra pavojingi“, – pabrėžia Kauno klinikų ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytoja dr. Alina Kuzminienė.

Kitas aspektas, pasak jos, yra tai, kad kvapiosios medžiagos ir jų priedai gali paveikti mūsų organizmą ir sveikatą neigiamai.

Dažniausiai sudėtyje yra tokių medžiagų ir papildomų cheminių priedų, kurie gali blokuoti uoslės receptorius.

Pasak medikės, pavyzdžiui, oro gaiviklis kartais veikia taip, kad jo kvapiosios medžiagos nustelbia kitus kvapus ir jie taip užmaskuojami, tačiau taip būna ne visada.

„Dažniausiai sudėtyje yra tokių medžiagų ir papildomų cheminių priedų, kurie gali blokuoti uoslės receptorius, slopinti nervinį impulsą, t.y. slopinti ir neleisti smegenims suprasti, kad aplinkoje yra nepageidaujamų kvapų, o kartais iš tiesų būna tokių cheminių medžiagų, kurios sugeria blogus kvapus ir nenatūraliais kvapais užmaskuoja arba pakeičia blogą kvapą“, – pasakoja Kauno klinikų ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytoja.

Vasariška šiluma atneša ne tik malonumų. Ko gero, daugeliui ne kartą teko susidurti su prastu kvapu, dėl vienų ar kitų priežasčių tvyrančiu namuose. Labai dažnai blogas kvapas namuose pradedamas maskuoti įvairiais gaivikliais, smilkalais, eteriniais aliejais, kurių pasirinkimas šiuo metu yra labai platus. Tačiau retai kuris susimąsto, ar tokios priemonės nekenkia sveikatai.

Ne padeda, o teršia

Pasirodo, oro gaivikliai ir yra vienas gyvenamąją aplinką teršiančių veiksnių. Jie kvepia dėl sudėtyje esančių lakių kvapiųjų medžiagų, kurios gali sukelti centrinės nervų sistemos sutrikimus, vėžį, apsigimimus, o kvapieji komponentai, kai kurios oro gaiviklių sudėtyje esančios pagalbinės medžiagos - alergiją. Kvapiosios medžiagos paprastai yra ištirpinamos etilo ar izopropilo alkoholyje. Tokie junginiai gali sukelti nuovargį, dirginti akis, kvėpavimo takus, slopinti centrinę nervų sistemą.

Štai vienas kinų mokslininkas nustatė, kad patalpoms gaivinti naudojamų smilkalų dūmuose yra daug daugiau toksinių medžiagų nei automobilių išmetamose dujose miesto sankryžoje. Mat deginant smilkalus į aplinką išsiskiria daugybė pavojingų medžiagų. Angliavandeniliai susidaro deginant dyzelinį kurą ar dujas ir yra vienas dažniausių oro taršos šaltinių.

Panašiai veikia ir deginamos kvapiosios žvakės. Jos į aplinką išskiria pavojingus junginius: acetaldehidą, formaldehidą, naftaleną, kurie taip pat gali sukelti vėžį, pažeisti imunitetą, sutrikdyti nervų sistemos darbą. Deginti žvakes ar smilkyti smilkalus galima tik tuo atveju, jei patalpos yra gerai vėdinamos.

Komentaras

Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė:

- Tam, kad pajustume kvapą, jį turi kažkas skleisti. Iš augalų išgaunami natūralūs eteriniai aliejai, kurie gali būti naudojami patalpų kvėpinimui, aromaterapijai, net gydymui. Iš augalų ir kitų gamtinių medžiagų išgaunami kvapai lydi žmogų nuo senų senovės.

Tačiau jau praėjusio amžiaus. JAV Nacionalinės mokslų akademijos pateikiamoje ataskaitoje minima, kad 95 procentai cheminių medžiagų, naudojamų sintetinio kvapo, kuris plačiausiai naudojamas pramoniniuose produktuose, gamybai yra nafta ir jos šalutiniai produktai, tarp jų benzenas, aldehidai, toluenas ir kiti. Kaip kvapo nešiklis dažnai yra naudojami ftalatai. Visos šios medžiagos yra patvarios, linkusios kauptis organizme ir aplinkoje bei sukelti neigiamą poveikį mūsų sveikatai. Kuo ilgiau kvapas išsilaiko, kuo intensyvesnis jis yra – tuo didesnė tikimybė, kad pavojingų cheminių medžiagų šiam kvapui pagaminti buvo panaudotas didesnis kiekis.

Vis dažniau alergiją ar kontaktinį dermatitą sukelia kvapieji priedai, esantys skalbimo ir valymo priemonėse, oro gaivikliuose. Kai kurios sintetinės kvapiosios medžiagos savo sudėtyje turi komponentų, kurie yra toksiški ir potencialiai sukeliantys vėžinius, reprodukcinius susirgimus, hormoninės sistemos pakitimus ar kitaip galintys pakenkti organizmui.

Kad patalpos yra užterštos sintetiniais junginiais, kuriems priskiriamos pavojingos savybės, patvirtina ir įvairiose pasaulio valstybėse atliekami dulkių tyrimai. Lietuvoje prieš dvejus metus tokį tyrimą atliko VšĮ Baltijos aplinkos forumas, namų oro tarša būtent aukščiau paminėtais ftalatais yra didžiausia, kadangi jie naudojami ne tik kvapų gamybai, tačiau ir kaip plastiko minkštintojai įvairiuose, ypač plačiai buityje naudojamuose, plastiko gaminiuose.

Respublikiniame alergologiniame centre atliktais tyrimais nustatyta, kad beveik pusė šiame centre konsultuotų žmonių buvo įsijautrinę kokiai nors cheminei medžiagai.

Švara nekvepia niekuo, o įvairiais sintetiniais kvapikliais dažnai tik teršiamas patalpų oras. Jei patalpa nevėdinama, oro gaiviklis tik maskuos blogą kvapą, tačiau jo nepašalins. Todėl pirmiausia būtina patalpas tinkamai vėdinti.

Oro tarša - tai ne tik dulkės, kietosios dalelės, žiedadulkės, automobilių išmetamosios dujos, tačiau ir įvairi kosmetika bei blogas kvapas. Dažnai blogą kvapą mes bandome maskuoti įvairiais gaivikliais, smilkalais, eteriniais aliejais, kurių pasirinkimas šiuo metu yra labai platus. Oro gaiviklius naudojame visur - gyvenamuosiuose kambariuose, biuruose, viešbučiuose, vonioje, tualete, automobilyje. Tačiau retas kuris susimąsto, ar jie nekenkia mūsų sveikatai.

Apgaulinga gaiva

Vos vienas spustelėjimas ir Jūsų namai virs žiedais kvepiančia oaze arba padvelks vandenyno gaivumu, suteiks ramybę bei atsipalaidavimą! Tokiais šūkiais ir vaizdais mus vilioja oro gaiviklių reklamos. Vis dėlto reklama aklai pasitikėti nereikėtų -  po gražia etikete ir skambiais pažadais slypi kur kas didesni pavojai, nei atrodo.

Oro gaivikliai ir yra vienas iš mūsų gyvenamąją aplinką teršiančių veiksnių. Jų rinkoje didžiulė įvairovė. Tai purškiami aerozoliai, kvapios plytelės ar muilai, kvapūs lapeliai, žvakės, smilkalai, į elektros tinklą jungiami kvapą skleidžiantys prietaisai. Aromatų vėlgi tiek, kad net galva besirenkant gali apsisukti. Jūsų namai gali dvelkti citrinomis, levandomis, persikais, apelsinais, melionais, braškėmis, vandenynu, mėtomis, miško uogomis, mišku po lietaus, tropiniais vaisiais, pušynu egzotika, laukiniais rytais... Tereikia išsirinkti aromatą ir norimą jo paskleidimo priemonę. Bet juk visi tie kvapai tėra apgaulė ir iliuzija!

Jose nėra nė lašo natūralios citrinos ar rožės. Na taip, nafta yra gamtinė medžiaga, tačiau ji perdirbta ir papildyta ne iki galo ištirtomis medžiagomis. Jautresni žmonės tai jaučia - prikvėpintose  patalpose pradeda dusti, prastai jaustis, jiems prasideda alergija.

Paprastai oro gaivikliai kvepia dėl jų sudėtyje esančių lakių kvapiųjų medžiagų. 95 proc. visų kvapams naudojamų medžiagų yra sintetinės organinės medžiagos, gaminamos iš naftos. Tai benzeno junginiai, aldehidai ar kitos toksinės ir jautrinančios medžiagos, galinčios sukelti centrinės nervų sistemos sutrikimus, vėžinius susirgimus, apsigimimus, alergiją. Kvapiosios medžiagos paprastai yra ištirpinamos etilo ar izopropilo alkoholyje. Tokie junginiai gali sukelti nuovargį, dirginti akis, kvėpavimo takus, slopinti centrinę nervų sistemą. Izopropilo alkoholis kepenyse virsta acetonu, kuris stipriai slopina ir pažeidžia centrinę nervų sistemą.

Oro gaivikliai naudojami nemaloniems kvapams patalpose sumažinti. Jie gali veikti skirtingai:

sugerti kvapą, pavyzdžiui, tam naudojama aktyvuota anglis ar silikagelis;
chemiškai neutralizuoti kvapą;
naikinti kvapą  bakterijų sukeltą kvapą galima panaikinti dezinfekuojančiais preparatais, kurių sudėtyje yra vandenilio peroksido, chloro, hipochloritų;
"paslėpti" kvapą daugelis sintetinių kvapiųjų medžiagų paprasčiausiai nustelbia blogą kvapą;
" nuslopinti kvapo receptorius, tam naudojant anestetikus.

Oro gaiviklių rūšys ir poveikis

Aerozoliai

Aerozoliai labai greitai garuoja ir pasklinda po patalpą dėl juose esančių lakiųjų medžiagų. Tai gali būti butanas, izobutanas ar propanas, kurių didelė koncentracija veikia centrinę nervų sistemą.

Išpurkštos smulkios gaiviklio dalelės yra lengvai įkvepiamos į plaučius. Jos taip pat lengvai užsiliepsnoja. Po kurio laiko jos nusėda ant grindų, kilimo, baldų, nuo jų patenka ant žmogaus rankų, o per jas - į organizmą.

Alergiškiems, sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis (bronchitu, astma) žmonėms, mažiems vaikams aerozolio kvapas gali sukelti stiprią reakciją - kosulį, dusulį ar net astmos priepuolį.

Aerozolių pakuotės paprastai nėra perdirbamos.

Smilkalai

Deginant smilkalus, į orą patenka daug smulkių dalelių, kurios lengvai įkvepiamos ir gali sudirginti kvėpavimo takus.

Keletas tyrimų parodė, kad smilkalų dūmai gali sukelti vėžinius susirgimus, astmą, kontaktinį dermatitą. Tokioje aplinkoje gyvenantys kūdikiai dažniau serga leukemija.

Degant smilkalams į aplinką išsiskiria ir kitos pavojingos medžiagos: benzenas, kvapiosios medžiagos (pvz., muskuso junginiai), policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA). PAA yra vienas dažniausių oro teršalų, susidarančių deginant dujas ir dyzelinį kurą

Ištyrus orą šventykloje, kurioje nuolatos deginami smilkalai, paaiškėjo, kad joje  PAA koncentracija net 19 kartų didesnė nei lauke. Šventykloje PAA buvo daugiau negu netoliese esančioje ypač judrioje sankryžoje. PAA gali sukelti vėžinius susirgimus, trikdyti kūdikių vystymąsi.

Kvapiosios žvakės

 Deginant kvapiąsias parafinines ar gelio žvakes, į aplinką gali išsiskirti acetaldehidas, formaldehidas ir naftalenas, kurie gali sukelti neurologinius bei vėžinius susirgimus.

Degant žvakėms, susidaro suodžiai. Suodžiuose daugiausia yra anglies, tačiau gali būti ir ftalatų bei organinių lakiųjų junginių, pvz., benzeno, tolueno. Jie nusėda ant grindų, kilimų, ypač ant elektros prietaisų. Suodžiai gali patekti į vaikų virškinimo sistemą, nes vaikai liečiant šiuos paviršius rankomis ir vėliau kiša rankas į burną. Įkvėpus suodžių, jie nusėda plaučiuose, kvėpavimo takuose ir gali užkimšti alveoles.

Aromatiniai sausų žolelių, žiedlapių, prieskonių mišiniai

Paprastai mišiniai iš natūralių augalų yra gana saugūs. Tačiau parduotuvėse parduodamuose mišiniuose dažnai būna pridėta sintetinių kvapiųjų medžiagų ar dažų.

 Kandims naikinti skirtuose mišiniuose dažnai pesticido paradichlorobenzeno. Tyrimai rodo, kad dažniausiai paradichlorbenzeno žmonės yra veikiami namuose, o ne dėl pramonės keliamos taršos. Ši medžiaga gali sukelti vėžinius susirgimus ir žmonėms, ir gyvūnams.

Kiti oro gaivikliai

Tai pakabinami kvapūs įvairių formų lapeliai, į elektros tinklą jungiami ar prie ventiliatorių kabinami gaivikliai, į klozetą dedami muiliukai, skysti gaivikliai. Šiuose gaivikliuose rasime formaldehido, vandenyje tirpių sintetinių kvapiųjų medžiagų, sintetinių dažų, emulsiklių, organinių kvapiųjų medžiagų (muskuso junginių), ftalatų. Daugelis šių medžiagų yra labai toksiškos, gali sukelti vėžinius susirgimus, dirgina odą ir kvėpavimo takus.

Eteriniai aliejai naudojami kaip antiseptiniai, antibakteriniai patalpų oro gaivikliai. Kvapiųjų aliejų poveikis yra kompleksinis - per odą ir uoslę jie veikia ne tik mūsų kūną, bet ir sielą. Viena puikiausių aliejų savybių - tai gebėjimas išgryninti orą, kuriuo mes kvėpuojame. Pasklidęs ore aliejus mažina dulkių, bakterijų, mikrobų kiekį. Malonus šių aliejų kvapas ne tik sukuria gerą nuotaiką, bet per kvėpavimo sistemą teigiamai veikia ir žmogaus organizmą: mažina nervinę įtampą, stresą, padeda sumažinti galvos skausmus, atpalaiduoja.

Be abejo, vienas kitas oro gaiviklio purkštelėjimas neturėtų sukelti rimtų problemų, tačiau nuolat juos naudojant gana stipriai teršiamas oras, ypač tada, kai patalpos blogai vėdinamos.

Patarimai:

Naudokite kuo mažiau prikvėpintų produktų - žvakių, oro gaiviklių ir kitų buitinių priemonių. Rinkites žvakes iš bičių vaško.

Kuo dažniau atidarykite langus ir išvėdinkite patalpas.

Rinkitės gaminius, kurių sudėtyje yra natūralios kvapiosios medžiagos, o ne sintetines.

Venkite smilkalų, ypač mažose, uždarose, blogai vėdinamose patalpose.

Įsirenkite gerą ištraukiamąją vėdinimo sistemą.

Pamerkite šviežių gėlių, auginkite kambarinius augalus (daugelis jų ne tik sunaudoja anglies dioksidą, bet ir kai kurias lakias organines medžiagas, be to, tai yra natūrali priemonė nuo vabzdžių).

 Naudokite natūralius kvapų "naikiklius", pavyzdžiui, pastatykite indą su soda, actu, mišiniu iš natūralių aromatinių sausų lapelių ar žiedlapių.

Pašalinkite blogo kvapo šaltinį - išmeskite sugedusį maistą, reguliariai išneškite šiukšles ir kt.

Pavirinkite mėgstamų žolelių ar prieskonių mišinį.

Naudokite natūralius eterinius aliejus, kurie gaunami iš gėlių ar kitų augalų. Užlašinkite porą tokio aliejaus lašelių ant medvilninio audinio ir padėkite norimoje vietoje. Tai pakeis oro gaiviklius ar kvepiančias žvakes.

"Švaru" ir "gaivu" nereiškia prikvėpinta! Grynas, švarus oras yra be kvapo!

Prieš keletą metų aerozoliuose buvo naudojamos ozono sluoksnį ardančios medžiagos - chlorfluorangliavandeniliai (CFC). Kai kuriose skurdžiau gyvenančiose šalyse jos yra naudojamos ir šiandien. Ozono sluoksnis apsaugo žemę ir jos gyventojus nuo saulės skleidžiamų pavojingų ultravioletinių spindulių. Padidėjęs UV spindulių kiekis sukelia vis daugiau vėžinių susirgimų bei silpnina imuninę sistemą. Europos Sąjungoje gaminamuose aerozoliuose draudžiama naudoti CFC, todėl rinkdamiesi ES pagamintą prekę, nesuklysite. Ant kai kurių gaminių taip pat galite rasti užrašus "CFC free", "No CFCs", "Ozone friendly", "Ozone safe" ar ženklus. Jeigu tokio užrašo ar ženklo nėra, tai dar nereiškia, kad gaminys turi ozono sluoksnį ardančių medžiagų.

Kai kurios natūralios kvapiosios medžiagos taip pat gali sudirginti odą ar kvėpavimo takus, pavyzdžiui, cinamono žievelių, gvazdikėlių, pankolių, bergamočių, medetkų, kmynų, rūtų, pačiolių, verbenų aliejus, citrusinių augalų aliejai ar ekstraktai, civetos ir kt.

Lengvas ir ilgai neišsisklaidantis žolelių aromatas niekuomet nebūna pernelyg įkyrus, ypač jei primena vaikystę ar pievomis ir duona kvepiančius močiutės namus.

Mūsų senoliai baldus ištrindavo smulkintais melisų, verbenų, mairūnų, mėtų ar kitų žolelių lapais. Kai kuriose trobose iš levandų šakelių supindavo vainikus ir sudžiovinus įkomponuodavo į sausas puokštes ar prikimšdavo dekoratyvines pagalvėles adatoms įsmeigti.

Rūkalų, pelėsių ar sugedusio maisto kvapus naikindavo ketaus keptuvėje truputį pakaitinę  rozmarinų, čiobrelių arba maltų gvazdikėlių. Kai žolės imdavo rūkti, nukeltą nuo ugnies keptuvę nunešdavo ten, kur nemalonus kvapas jaučiamas stipriausiai - po kelių minučių blogas kvapas išnykdavo.

Ir dar...

"Naminiai" smilkalai - jų galima mesti ant vos rusenančių anglių (jei turite židinį) arba po vieną arbatinį šaukštelį berti į smilkymo dubenėlį.

Dezinfekuojamieji mišiniai - pusvalandį ant silpnos liepsnos uždengtame puode vandenyje pavirinkite žiupsnelį rozmarinų, čiobrelių, raudonųjų monarchų ar šalavijų. Po to nukoškite ir skysčiu ištrinkite kriaukles, klozetus ir pan.

Žolelių vonios - paruošti užpilą voniai nesunku, tereikia 50 g džiovintų ar 100 g šviežių žolių užpilti puse litro verdančio vandens ir palikti pusvalandžiui pritraukti. Užpilą perkošti per sietelį ir supilti į vonią.

Stimuliuoja: bazilikai, lauramedis, pankoliai, levandos, citrininės verbenos, gelsvės, mėtos, rozmarinai, šalavijai, čiobreliai.

Šalina nuovargį: lauramedis, raudonosios monardos, pelynai, rozmarinai.

Pasižymi antiseptiniu poveikiu: levandos, mėtos, čiobreliai, hamameliai.

Ramina nervus ir odą: ramunėlės ir juoduogių šeivamedžių žiedai.