Vokietijos vadovaujamuose pratybose „Air Defender 23“ dalyvavo apie 250 karinių orlaivių iš 25 NATO narių ir sąjungininkų, įskaitant Japoniją ir į Aljansą stojančią Švediją.

Pratybose, skirtose rengtis galimam dronų ir sparnuotųjų raketų puolimui NATO teritorijoje, dalyvavo iki 10 000 karių.

„Norėjome parodyti, kad šios 25 skirtingos šalys gali veikti kartu nuo pat pirmos dienos, ir mums tai pavyko“, – transliuotojui NTV sakė Vokietijos karinių oro pajėgų vadas generolas leitenantas Ingo Gerhartzas (Ingas Gerharcas).

Pratybos buvo visiškai sėkmingos taktiniu ir organizaciniu lygmenimis, sakė I. Gerhartzas iš Šlėzvigo (Jagelio) oro pajėgų bazės Šiaurės Vokietijoje.

I. Gerhartzas teigė, kad iš planuotų 2 000 skrydžių buvo įvykdyta apie 1 800. Skrydžių koeficientas yra rekordinis tokio pobūdžio pratyboms, nurodė jis.

Pratybos „Air Defender“ buvo planuojamos nuo 2018-ųjų iš dalies kaip atsakas į prieš ketverius metus Rusijos įvykdytą Ukrainos Krymo aneksiją, nors I. Gerhartzas anksčiau tvirtino, kad jos į nieką nebuvo nukreiptos.

JAV ambasadorė Vokietijoje Amy Gutmann (Eimi Gutman) teigė, kad šios pratybos „neabejotinai pademonstruos mūsų sąjunginių pajėgų miklumą ir greitumą“, ir pridūrė, kad jomis siekiama pasiųsti žinią kitoms šalims, įskaitant Rusiją.

„Būčiau labai nustebusi, jei kuris nors pasaulio lyderis neatsižvelgtų į tai, ką tas rodo, kalbant apie šio aljanso dvasią“, – prieš pratybas sakė ji.

„Įskaitant poną Putiną“, – pridūrė ambasadorė, turėdama omenyje Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Rusijos karas Ukrainoje suaktyvino Vakarų karinį aljansą, kuris beveik prieš 75 metus buvo įkurtas kaip atsvara Sovietų Sąjungai.

Dėl  Rusijos invaziją į Ukrainą, Švedija ir Suomija nutraukė dešimtmečius vykdytą neutralumo ir karinio neprisijungimo politiką, ir paskelbė norinčios prisijungti prie Vakarų karinio aljanso.

Suomija balandį tapo 31-ąja NATO nare, o Švedija kol kas negali prisijungti, pirmiausia – dėl Turkijos prieštaravimų.

Iki birželio 23 dienos vyksiančios pratybos „Air Defender 23“ buvo planuojamos jau ilgą laiką, tačiau dabar žymi Aljanso siekį pademonstruoti savo pajėgumus tvyrant didelei įtampai su Rusija.

Apie 10 000 dalyvių ir 250 orlaivių iš 25 šalių reaguos į imituojamą išpuolį prieš NATO valstybę narę. Vien Jungtinės Valstijos siunčia 2 000 JAV oro pajėgų nacionalinės gvardijos karių ir apie 100 lėktuvų.

„Šios pratybos yra signalas – visų pirma signalas mums, NATO šalims, taip pat mūsų gyventojams, kad esame pasirengę labai greitai reaguoti... kad užpuolimo atveju galėtume apginti Aljansą“, – televizijai ZDF sakė pratybas koordinuojančių Vokietijos karinių oro pajėgų generolas leitenantas Ingo Gerhartzas (Ingas Gerharcas).

Jis teigė pasiūlęs šias pratybas surengti dar 2018 metais, motyvuodamas tuo, kad Rusijos 2014 metais įvykdyta Krymo aneksija išryškino būtinybę NATO pasirengti apginti bet kurią savo narę. 2022-ųjų vasarį Rusijos pradėta invazija į Ukrainą privertė Vakarų aljansą rimtai ruoštis galimam puolimui jo teritorijoje.

Pratybose taip pat dalyvauja prie Aljanso prisijungti besitikinti Švedija ir Japonija.

Vertinimai, kokiu mastu pratybos sutrikdys civilinius skrydžius, labai skiriasi. Vokietijos skrydžių valdymo profsąjungos GdF vadovas Matthiasas Maasas (Matjasas Masas) sakė, kad tai turės didžiulį poveikį civilinės aviacijos veiklai.

Visgi I. Gerhartzas su tuo nesutiko. Pasak jo, Vokietijos oro eismo kontrolės institucija bendradarbiauja su oro pajėgomis, kad sutrikimai būtų kuo mažesni.

Jis pažymėjo, kad pratybos vykdomos tik trijose teritorijose, kurios nebus naudojamos visos vienu metu, ir kad jos baigsis prieš prasidedant moksleivių atostogoms bet kurioje Vokietijos žemėje.

„Tikiuosi, kad skrydžiai nebus atšaukiami; gali būti, kad kai kur skrydžiai vėluos kelias minutes“, – sakė jis, tvirtindamas, kad GdF cituojamame tyrime pasitelkiamas blogiausias įmanomas scenarijus, esant blogoms oro sąlygoms, kuomet kariškiai vis tiek neskraidytų.

Tai vyksta praėjus kelioms savaitėms po to, kai šalis, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, prisijungė prie Aljanso.

„Pratybos prasidėjo šiandien. Šiuo metu vyksta pirmoji didelė rotacija“, – naujienų agentūrai AFP sakė pratybas organizuojančių Suomijos karinių oro pajėgų pulkininkas Henrikas Elo (Henrikas Elas).

Beveik dvi savaites kariai ir naikintuvai iš 14 šalių, iš kurių 12 yra NATO narės, dalyvaus pratybose, daugiausia virš Švedijos šiaurinių regionų.

„Pratybų eigoje scenarijai tampa vis sudėtingesni“, – teigė H. Elo.

Po dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo Suomija, turinti 1 300 km ilgio sieną su Rusija, balandį tapo naujausia NATO nare.

Visgi Šiaurės šalis transatlantinio karinio aljanso partnerė buvo jau nuo 1990-ųjų.

Pratybose „Arctic Challenge Exercise“, kurias nuo 2013-ųjų du kartus per metus rengia Šiaurės šalys, šiemet, be šeimininkių, dalyvauja Nyderlandai, Belgija, Jungtinė Karalystė, Italija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Šveicarija, Danija, Čekija ir Jungtinės Valstijos.

„Tai didžiausios iki šiol surengtos tokios pratybos“, – sakė H. Elo.

Pratybų pradžioje bus imituojamos gynybinės operacijos siekiant apsaugoti oro erdvę, o vėliau bus imituojami puolamieji elementai, pavyzdžiui, atakos „oras–žemė“.

Pratybose taip pat dalyvaus NATO aviacijos perspėjimo ir valdymo sistemos (AWACS) orlaiviai, galintys stebėti beveik tokio pat dydžio teritoriją kaip Lenkija.

H. Elo teigė, kad galimybė „įvairios įrangos veikimą koordinuoti su mūsų NATO sąjungininkėmis ir partnerėmis yra labai svarbi“.

JAV valstybės departamentas pranešė, kad šią savaitę į Suomiją taip pat turėtų atvykti valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas).