Per pirmuosius bendros veiklos metus Lietuvos oro uostų efektyvumas, palyginti pirmus penkis 2014 ir 2015 metų mėnesius, išaugo 11 proc. Sujungti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartai skaičiuoja išaugusius keleivių ir skrydžių kiekius, didėjančius pardavimus, EBITDA* ir grynąjį įmonės pelną.

Lietuvos oro uostų aviacinių ir neaviacinių paslaugų pardavimai per pirmus penkis 2015 m. mėnesius, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 13 proc. Pardavimų prieaugis leido įmonei uždirbti daugiau grynojo pelno - lyginant su 2014 m. sausio-gegužės mėnesiais, jis yra 65 proc. didesnis, o EBITDA marža padidėjo iki 33 proc. - t. y. 2 procentais. Europos Sąjungai nusprendus nebeteikti paramos investiciniams oro uostų infrastruktūros projektams, aviacinių ir neaviacinių pajamų augimas yra kritiškai svarbus norint išlaikyti ir plėsti brangią infrastruktūrą.

Siekiant dar didesnio Lietuvos oro uostų veiklos efektyvumo ir naudos valstybei, Susisiekimo ministerija planuoja artimiausiu metu pradėti įmonę valdyti ir plėtoti koncesijos būdu. 

„Džiaugiuosi, kad ilgai brandintas sprendimas sujungti Lietuvos oro uostus pasiteisino. Kaip ir visada, buvo nemažai skeptikų, tačiau jau pirmųjų metų rezultatai rodo visų trijų šalies tarptautinių oro vartų gyvybingumą ir vis geresnes perspektyvas - dar niekada kaip dabar Lietuva neturėjo tokių plačių susisiekimo oru galimybių", - sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Per metus po reorganizacijos buvo atliktas didžiulis darbas - priimant kompleksinius sprendimus, išgryninus padalinių ir darbuotojų funkcijas, trys oro uostai su skirtingomis sistemomis bei standartais pradėjo veikti vieningai. Didelis dėmesys buvo skirtas ne tik infrastruktūros suvienodinti ir sujungti į vieną tinklą ar aviaciniam saugumui bei skrydžių saugai standartizuoti, bet ir paslaugų spektrui didinti, jų kokybei gerinti. Dėl to įmonės veiklos sąnaudos per penkis šių metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu, padidėjo 9 proc.

„Lietuvos oro uostai turi du veidus - vieną, Lietuvos keleivių matomą iš vidaus, kitą - užsienio svečių iš išorės. Visų pirma esame oro vartai į pasaulį lietuviams, tad mūsų tikslas yra didinti iš Lietuvos pasiekiamų šalių ir miestų skaičių, taip suteikiant didesnes galimybes tiek verslui, tiek turizmui. Antra, esame pirmasis objektas, kurį užsienietis pamato mūsų šalyje, tad siekiame sudaryti jam kuo geresnį įspūdį savo paslaugomis ir aptarnavimo kokybe", - sakė Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas.

Šiuo metu iš Lietuvos oro uostų galima skraidyti 60 krypčių, čia veiklą vykdo 17 oro bendrovių. Tikimasi, kad trys šalies oro uostai šiemet aptarnaus daugiau nei 3,8 mln. keleivių. Per pirmąjį 2015 m. pusmetį per Lietuvos oro uostus jau keliavo 1,9 mln. keleivių.

Pagal Lietuvos oro uostų strategiją, Vilniaus oro uostas yra pagrindinis šalies oro uostas, Kauno oro uostas, vykdantis investicinį „AeroHub KUN" projektą, taps su aviacija susijusių verslų baze, o Palangos oro uostas orientuojasi į Klaipėdos regiono poreikius ir atvykstamojo turizmo aptarnavimą.

Vienam Lietuvos oro uostų darbuotojui per penkis 2015 m. mėnesius teko 2,7 tūkst. keleivių, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2014 m., veiklos efektyvumas padidėjo 11 proc.

*EBITDA - pelnas, iš kurio nėra atimtos sumokėtos palūkanos, pelno mokestis, nusidėvėjimo ir amortizacijos sumos.