Saugo nuo traumų

Europos vyrų krepšinio čempionatas šį kartą Lietuvos rinktinei jau pasibaigė, tačiau sportininkai pėdomis rūpinasi toliau.

Šalies krepšininkai kaunietį A. Černeckį pažįsta puikiai, nes jo rankomis pagaminti įdėklai į batus saugo nuo traumų. Pacientų skambučių ortopedas sulaukia kasdien, sportininkams nuolat reikia skubios pagalbos. Dažnai atėję pas specialistą iš karto pasiima net kelias poras padukų, naujam sezonui pasiruošia. Kai kurie krepšininkai, nors karjerą tęsia užsienio sporto klubuose, tačiau kauniečio ortopedo paslaugomis naudojasi iki šiol.

A. Černeckis pasakojo, kad per 22-ejus darbo metus jis turėjo įvairiausių klientų, prie kurių pėdų teko gerokai paplušėti. Padukus pagaminti užtrunka apie kelias dienas, ortopedinius batus – šiek tiek ilgiau, tačiau laikas vertas galutinio tikslo – žinai, kad gali padėti žmonėms. Laikydamas įvairių formų kurpalius, kurie atitinka tikslias žmogaus pėdos formas, specialistas pasakojo apie įvairias pėdos deformacijas.

Štai visai neseniai jam teko gaminti batus 70-metei moteriai, kurios patologija iki galo neišaiškinta: viena koja ne tik trumpesnė, bet ir gerokai storesnė. Gaminant batų porą reikėjo labai gerai įsiklausyti į moters lūkesčius. Pas ortopedą apsilanko ir tie, kurie turi vadinamąsias arklio pėdas, kai į žemę remiasi tik priekine pėdos dalimi.

A. Černeckis su užsidegimu pasakojo, kad kruopštumo reikalaujantis darbas tikrai nėra nuobodus. Nuolat besišypsantis vyras tikino, kad apie savo darbo subtilybes galėtų pasakoti kiaurą parą, nes nuolat pildo savo žinių bagažą, o ir kiekvienas atvejis priverčia į viską pasižiūrėti vis kitaip.

Vyras sutiko su dienraščio "Kauno diena" skaitytojais pasidalyti ortopedo darbo ypatumais. Pokalbį pradėjome mažame, maždaug 15 kv. m ortopedo darbo kambarėlyje, šalia išrikiuotų šlifavimo ir kompresinių staklių, elektrinės orkaitės bei gipsinių klientų pėdų pavyzdžių.

Atskleidžia paslaptis

– Kaip gyvenimo kelias nuvedė iki ortopedijos?

– Viskas prasidėjo nuo "Ortopedijos technikos", kurpalių gaminimo cecho. Buvo geri mokytojai. O kiekvieno mokinio tikslas – aplenkti savo mokytoją. Man pasitaikė proga ir ją išnaudojau maksimaliai. Įkvėpė tai, kad kiekviena pėda, kiekvienas atvejis yra individualus ir skirtingas. Gal iš viršaus tik kurpalius atrodo vienodas, tačiau daugiau nėra vienodų dalykų. Pėdos kaip ir pirštų atspaudai – nėra vienodų. Jei visų pėdos būtų standartinės, aš tikrai nedirbčiau, man paprasčiausiai būtų neįdomu. Aš tada geriau turguje prekiaučiau, nes man ten taip pat įdomu. Turguje bendrauti reikia ir kiekvieną dieną vaizdas keičiasi, išgirsti naują istoriją.

Nėra vienodų pėdų, tačiau yra vienas bendras tikslas – reikia padaryti taip, kad pėda nebūtų apkrauta.

– Kaip vyksta visas padukų ar batų gamybos procesas?

– Pirmiausia pabendrauju. Sužinau visokių žmonių pomėgių, kokia yra situacija, ar klientas aktyviai leidžia laiką. Dažniausiai patys pasipasakoja, kaip yra, tad mano kabinetas būna kaip klausykla. Reikia atkreipti dėmesį ir į ligas. Pavyzdžiui, diabetu sergančių žmonių pėdos yra jautrios, reikia būti itin atsargiam, nes pėdos gali būti žaizdotos ir jos praktiškai niekada negyja.

Išgirdus visus norus, pereiname prie matavimo. Į specialią dėžutę paimu pėdos įspaudus, tada jau pagal tai gaminu plokšteles. Kai jos išdžiūva, ant jų formuoju padukus. Pats ir batus darau nuo pradžios iki pabaigos.

– Ką galima pamatyti iš pėdos atspaudo?

– Pėdų skirtumus, iš tiesų jis labai daug ką išduoda, paslapčių tikrai yra. Būna, kad žmogus pamiršta, kad kažkada turėjo traumą, buvo kryptelėjusi koja, tai iš atspaudo galima apie tai pasakyti. Būna, pamatai, kad viena pėda trumpesnė, kokie yra išlinkimai, kaip žmogus vaikšto. Kartais rekomenduoju apsilankyti pas gydytoją dėl klubų, nes tai irgi turi įtakos eisenai. Įspauduose matyti net susidariusios nuospaudos, tad reikia sumažinti jų apkrovą ir taip jas panaikinti. Tai yra tarsi žmogaus pasas.

Ne tik krepšininkams

– Krepšininkai yra jūsų pagrindiniai klientai. Kurių komandų žaidėjai naudojasi jūsų pagamintais padukais?

– Tai ir Lietuvos rinktinė, ir Kauno "Žalgiris". Šiaip visos lietuvių komandos. Ateina ir legionieriai, ir tie, kurie jau užsienyje žaidžia. Jau gal apie dešimt metų krepšininkams padukus gaminu. Paprastai jų pagrindinis noras būna, kad padukai tilptų į sportbačius.

– Ar garbė dirbti su žymiausiais šalies krepšininkais?

– Pas mane gal apie pusę ateinančių klientų yra krepšininkai, dar apie penktadalis – emigrantų, tačiau man visi žmonės vienodi. Mano darbas man labai patinka. Aš labai greitai prie jo pripratau, dažnai internete ieškau naujienų. Daugumai žmonių reikia viską staigiai, čia ir dabar padaryti. Būna, kad kai kurie žmonės grįžta iš užsienio ir reikia per kelias dienas pagaminti, kiti dar nepasiekę Lietuvos jau skambina, kad jiems padėčiau. Maždaug 90 proc. visų savo klientų pėdų pavyzdžius saugau, tad galiu padaryti ir jiems tiesiog išsiųsti.

– Gal yra krepšininkas, kurio pėdos labai išsiskyrė iš kitų?

– Nėra vienodų pėdų, tačiau yra vienas bendras tikslas – reikia padaryti taip, kad pėda nebūtų apkrauta. Jei pėdoje krūviai pasiskirsto tolygiai, sumažėja traumų tikimybė. Norisi, kad visi būtų laimingi – ir žiūrovai, ir sportininkai, ir gydytojai, kurie su jais dirba. Smagu, kai gali padėti žmogui ir jis gali laisvai sportuoti. Žinoma, džiaugiuosi, kai krepšininkai ir gerus rezultatus pademonstruoja, tada jaučiuosi ir aš prisidėjęs.

– Kelių padukų porų per sezoną reikia krepšininkams?

– Dviejų trijų. Įvairiai būna, priklauso ir nuo to, kiek porų sportbačių per sezoną pakeičia.

Tinka ir aukštakulniams

– Ar parduotuvėje įsigyti ortopediniai padukai yra naudingi?

– Gerai, kad parduotuvės parduoda standartinius padukus, tačiau žmogus turi nepatingėti ir pasižiūrėti, ar jis tinka pagal jo pėdos išlenkimą. Pardavėjai pasako, kad tai yra ortopedinis padukas, tačiau jis gali netikti pagal koją. Jei padukas yra geras ir tinkantis kojai, jis turi visas vienodai išsinešioti, nes kitu atveju kur nors pėda neliečia, todėl krūvis tolygiai nepasiskirsto ir ant paduko matyti visai nenunešiotos vietos.

– Ar aukštakulnius avėti sveika?

– Viskas yra sveika ir gerai, svarbu, kad jie tiktų. Iš tikrųjų visi batai yra geri, jei žmogui patogu. Yra tik netinkamas pasirinkimas. Į aukštakulnius taip pat galima dėti ortopedinius padukus, tik retai tokius darau, nes jie reikalauja kitokių metodų, nei kasdienai, su žemesniu pakulniu. Kuo jis aukštesnis, tuo didesnis išlenkimas, todėl atitinkamai keičiasi ir padukas.

– Kaip tinkamai išsirinkti batus?

– Nėra vienos taisyklės dėl to, kad, kaip ir sakiau, pėdos yra skirtingos. Vienų pėda ilga ir plati, kitų – trumpa, keltis maža. Tad nėra universalaus pasirinkimo. Svarbu, kad žmogui būtų patogu.

– Matome, kad pas jus yra skirtingų spalvų ortopedinių batų. Ar žmogus gali pats pasirinkti batų spalvą?

– Žinoma, galima rinktis kokią tik nori. Populiariausios – ruda, pilka ir juoda. Bet tikrai esu gaminęs ir baltus, mėlynus, nes tokių norėjo užsakovai. Tik spalvotus batus reikia lderinti ir prie aprangos.

– Ar yra kokios nors ortopedinių batų mados? Ar žmonės pageidauja kokių nors pagražinimų?

– Būna, kad nupiešiu kokią detalę ar padarau dekoratyvinę siūlę, tačiau žmogus pamato tik galutinį bato variantą. Kai pamato batus, dažnas nustemba, tačiau ne dėl bato modelio, bet dėl svorio. Paima tą batą ir sako, kad čia kojinė, nes nuo senų laikų įpratę, kad ortopediniai batai turi daug sverti. Tačiau technologijos pasikeitė, tad ir svorio nebeliko.

Diagnozuoja tiksliau

Tokie simptomai, kaip minėtų sričių – nugaros, pečių, kaklo, klubų – skausmas, greitas pėdų ir kojų nuovargis, iškrypę pirštai, nenykstančios nuospaudos gali perspėti apie pėdų problemas.

Negydoma liga progresuoja ir žeidžia ne tik pačią pėdą, bet ir visą organizmą, jau nekalbant apie stiprėjančius skausmus ir patiriamą paciento diskomfortą. Pėdų ligų yra labai daug, todėl labai svarbu tiksliai diagnozuoti pėdos ligą ir ją gydyti. Kompiuterinis pėdų tyrimas – vienas greičiausių ir paprasčiausių būdų įsitikinti, ar mūsų pėdos sveikos, ar vaikštome taisyklingai.

Kompiuterinis pėdų tyrimas gali atskleisti skausmų priežastį ir padėti susigrąžinti judėjimo džiaugsmą, o kartu – ir puikią savijautą. Užlipus ant specialaus takelio, pėdos nuskenuojamos, o trimatis pėdų atvaizdas kompiuterio ekrane parodo anatominę pėdų struktūrą, ašis, tikslias apkrovas atskiroms pėdos zonoms einant.

Kada reikia kreiptis

Tyrimas padeda diagnozuoti pėdų deformacijas, todėl rekomenduojamas atlikti besiskundžiantiems pėdų, kulnų ir blauzdų nuovargiu ar skausmais žmonėms, taip pat tiems, kuriems sunku prisitaikyti įprastą avalynę, turintiems įgimtų ar įgytų pėdos deformacijų, taip pat sportininkams.

Specialistas, atsižvelgdamas į tyrimo rezultatus, pataria, kokių profilaktinių ar gydymo priemonių imtis.

Nekreipiant dėmesio į pirmuosius simptomus, progresuojančios pėdų ligos gali nulemti ir stuburo problemas, ir kitus sveikatai pavojingus susirgimus ateityje.

Profilaktika ir gydymas

Pėdų ligų atsiradimą lemia įvairios priežastys: netinkama avalynė, trauma, paveldimumas, darbo sąlygos.

Bene pagrindinė ir paprasčiausia profilaktinė priemonė, padedanti apsisaugoti nuo pėdų ligų, yra tinkama anatomiškai išformuota avalynė. Dar viena prevencijos priemonė – mankšta (pratimus gali padėti pasirinkti kineziterapeutas). Kad vaikučių pėdos formuotųsi taisyklingai, nuo mažens patariama vaikščioti basomis per smėlį, žolę, smulkų žvyrą.

Turbūt dažniausia pagalba pėdoms – tai ortopediniai avalynės įdėklai, koreguojantys pėdos padėtį ir mažinantys skausmą bei apsaugantys nuo nuovargio, skirti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Įdėklai gali būti standartiniai ir gaminami individualiai, įvertinus kiekvieno paciento pėdos anatomiją ir problemą.

Įdėklai išlaiko taisyklingą fiziologinę pėdų padėtį, tolygiai paskirsto krūvį pėdos paviršiuje, padeda išlaikyti taisyklingą pėdos ašį, anatomiškai paremia ir koreguoja pėdų skliautus, nuima krūvį nuo skausmingų taškų.

Padeda įdėklai

Esant skirtingoms pėdų problemoms, galima rinktis atitinkamus avalynės įdėklus. Pavyzdžiui, pakulnės padeda išlaikyti taisyklingą pėdų ašį ir pakelia kulną, todėl mažina Achilo sausgyslėms tenkantį krūvį. Vaikams skirti įdėklai skirti išilginiam skliautui pakelti ir koreguoti.

Sportininkams rekomenduojami įdėklai, pasižymintys amortizuojančiomis ypatybėmis, apsaugantys pėdas nuo papildomo krūvio intensyviai sportuojant. Dauguma moterų nustemba sužinojusios, kad yra net įdėklų į aukštakulnius.

Ortopediniai avalynės įdėklai grąžina pėdą į taisyklingą padėtį ir apsaugo nuo tolesnių pėdos ligų.

Žmonės dalijasi patirtimi

"Keista, kad toks paprastas dalykas kaip avalynės įdėklai gali padėti. Ilgą laiką vaikščiojau tiesiog ant kulnų. Pritaikius specialius įdėklus, galiu vėl normaliai vaikščioti, be to, dingo erzinantys skausmai", – džiaugiasi Antanas.

"Kaip ir dauguma moterų, turiu bėdą – iššokusius pėdų kauliukus. Juos skauda, sunku prisitaikyti avalynę. Gėda kam ir pasakyti, vaikščiodavau apsibintavus tuos kauliukus, kad skaudama vieta tiesiogiai nesiliestų su batais. Nuėjus į svečius negalėdavau nusiauti batų. Tada sužinojau iš draugės apie silikoninius tarpupirščius su geline apsauga. Jie išgelbėjo mane nuo skausmo. Dabar vėl galiu avėti savo mėgstamus batelius ir drąsiai eiti į svečius", – atviravo Regina.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, net 3–16 proc. visų pasaulio gyventojų kenčia nuo osteoartrito, o dar didesnė dalis patiria nuolatinius ar dažnai pasikartojančius sąnarių skausmus.

Gydytojo traumatologo ortopedo Manto Gagilo teigimu, Lietuvoje gana sparčiai auga vyresnio amžiaus žmonių santykinė dalis, todėl, deja, neišvengiamai daugėja ir susiduriančių su sąnarių ligomis.

„Osteoartritas senstančioje visuomenėje darosi vis opesnė problema. Jis neaplenkia net ir sveikatos priežiūros sistemos dalyvių, kurie taip pat serga šia liga, – sako M. Gagilas. – Labai svarbu atpažinti ligos požymius ir dalyvauti jos gydymo procese: konsultuotis su specialistais dėl tinkamos mitybos, laikysenos, fizinio krūvio ar net avalynės, kurią dėvite. Atminkite, kad jūs patys galite sau padėti ir galbūt net užkirsti kelią osteoartritui bei kitoms sąnarių ligoms: stenkitės neperšaldyti sąnarių, vengti didelės fizinės apkrovos, o pajutę pirmuosius skausmo ar sąstingio požymius, išmėginkite vaistinėse siūlomus ir sąnarius sutepančius gelius bei pasitarkite su savo gydytoju dėl jums tinkamiausių priemonių.“

Nesveikas ir kaloringas maistas, mažas fizinis aktyvumas ir kitos priežastys lemia antsvorio paplitimą, kuris yra neabejotinas osteoartrito kaltininkas. Kuo didesnis žmogaus svoris, tuo didesnė apkrova tenka kelių ir kitiems sąnariams. Ne visi, sergantys osteoartritu, turi padidėjusio svorio problemų, bet tie, kurie kenčia nuo antsvorio, tikėtina, kad jau yra susidūrę arba ateityje susidurs su šia liga.

Paradoksalu, tačiau ne tik mažas, bet ir per didelis fizinis aktyvumas gali iššaukti sąnarių ligas. Ilgų distancijų bėgimas ar kitas sąnarius apkraunantis bei netaisyklingas sportas ir mankšta gali tapti osteoartrito pranašu. Vis dėlto, gydytojas jokiu būdu nepataria nustoti mankštintis – tiesiog tai daryti reikėtų pasirinkus sau priimtiną sporto rūšį ir su specialistu pasikonsultavus dėl galimo krūvio.

Gydytojas M. Gagilas įspėja ir apie galimus padarinius, jei pernelyg ilgai delsite ir ignoruosite sąnarių siunčiamus signalus. O pasekmių gali būti nemažai – nuo dažnai juntamo skausmo ir sąstingio iki neigiamos įtakos gyvensenai, pavyzdžiui, depresijos, nerimo, bejėgiškumo jausmo ar kasdienės veiklos apribojimo. Ligai progresuojant ir didėjant skausmui, gali grėsti ir sąnario keitimo operacija. Gydytojas primena, kad nederėtų be saiko vartoti vaistų nuo skausmo, kurie alina virškinimo traktą, kelia grėsmę kraujavimui ar rimtesnėms ligoms. Vietoje vaistų rekomenduojama naudoti saugius, išorinius preparatus. Skaudamas vietas galima patepti sąnariams skirtu geliu, kuris ne tik malšintų nemalonius pojūčius, bet ir mažintų sąnarių trintį, gerintų kremzlės kokybę bei sinovinį skystį. Ieškantiems veiksmingų ir sveikatai nekenksmingų priemonių, gydytojas M. Gagilas rekomenduoja vaistinėje teirautis tokių, kurių sudėtyje būtų fosfolipidų – natūralių, žmogaus organizme esančių molekulių.

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad sveikatos būkle svarbu rūpintis ne tada, kai jau susiduriama su pasikartojančiu skausmu, o situaciją stebėti nuolatos. Pajutus, kad nemalonūs pojūčiai nepranyksta, rekomenduojama apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, kuris skirs tinkamą gydymą ar nusiųs pas specialistus.

VšĮ Kauno klinikinės ligoninės ortopedai - traumatologai, vieni pirmųjų Lietuvoje pradėję artroskopu operuoti pacientus, sako, kad šioje chirurgijos srityje pasiekta didžiulė pažanga. Ligoninės Traumatologijos punkte teikiama ir kitokia pagalba, o staigiai atšalus pacientų srautas per parą skaičiuojamas šimtais.

Pažeidus sąnarį siūloma nedelsti

Dabar artroskopu jau įmanoma atlikti ne tik kelio, bet ir klubo, peties bei smulkiųjų sąnarių, kremzlių persodinimo, įvairias raiščių plastikos, sudėtingas kelio sąnario menisko rekonstrukcines operacijas.

VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje netrukus artroskopu bus atliekamos ir smulkiųjų kaulų sąnarių – čiurnos, riešo bei alkūnės operacijos. „Šių metų pirmą ketvirtį, tai yra iki kovo pabaigos, turėtume gauti naują artroskopą, skirtą operuoti smulkiuosius sąnarius, ir artroskopinę įrangą, skirtą klubo sąnario operacijoms“, – pasakojo gydytojas ortopedastraumatologas Ridas Egidijus Aleksa. Jis per savaitę atlieka apie 10 artroskopinių operacijų.

„Pastaruoju metu dominuoja peties sąnario traumos. Jaunesniems pacientams dažniau plyšta sąnarinė lūpa, o vyresniems nei 40 metų žmonėms dažniausiai pasitaikanti liga – rotatorių sausgyslių plyšimai“, – kalbėjo gydytojas R.E.Aleksa.

Dažniausiai tai susiję su peties sąnario degeneraciniais amžiaus pakitimais. „Vieno recepto, kaip išvengti tokių traumų, nėra. Jų negalima susieti ir su metų sezonų kaita“, – pabrėžė R. E. Aleksa.

Peties sąnario trauma patiriama paslydus ant ledo, griūvant ant peties, nepatogiai pasukus ranką, sportuojant ar net metant kamuolį į krepšį. Pajutus pirmuosius simptomus, patariama nedelsiant kreiptis į gydytojus ortopedus - traumatologus. Artroskopinės operacijos yra planinės, dažniausiai atliekamos Dienos chirurgijos stacionare. Pacientams, turintiems privalomą sveikatos draudimą, už gydymą mokėti nereikia.

Meniskai plyšta ne tik sportuojant

Prieš keliolika metų išoperavus kelio sąnario meniską pacientui tekdavo beveik mėnesį gydytis stacionare, ilgai vaikščioti su kojos įtvaru, o dabar po tokios operacijos žmogus išleidžiamas į namus tą pačią arba jau kitą dieną. Gydytojas R.E.Aleksa patvirtino, kad kelio sąnario meniskai dažnai plyšta jauniems, aktyviai sportuojantiems žmonėms, nors būna ir išimčių. Pavyzdžiui, meniską galima pažeisti ir lipant iš automobilio, kryptelėjus koją.

Gydytojų teigimu, į juos vis dažniau kreipiasi pacientai, patyrę traumas neatsargiai slidinėdami. Padariniai paprastai būna gana skaudūs – nutraukti kelio sąnario šoniniai ir kryžminiai raiščiai. Operacija sudėtinga, žmogus ilgai būna nedarbingas.

Artroskopija – labai siaura chirurgijos srities specializacija, todėl VšĮ Kauno klinikinės ligoninės gydytojai ortopedai - traumatologai nuolat tobulinasi chirurgų artroskopuotojų konferencijose. Tokia konferencija vyks gegužę Amsterdame (Olandija), kur šalies klinikose geriausi chirurgai artroskopuotojai perteiks kitiems kolegoms savo patirtį, žinias ir atliks mokomąsias parodomąsias operacijas.

Be to, Lietuvos chirurgų artroskopuotojų draugijos iniciatyva dažnai patyrę užsienio specialistai kviečiami į Lietuvos gydymo įstaigas perteikti šio pažangaus gydymo metodo naujovių mūsų gydytojams.

Osteoartrozė pakerta kas trečią

Vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems osteoartroze, VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje atliekamos sąnarių endoprotezavimo operacijos. Pernai endoprotezavimo operacijų buvo atlikta maždaug 400 pacientų. Ligonių kasų kompensuojamų kelio sąnario endoprotezų tenka laukti apie aštuonis mėnesius, o klubo sąnario – daugiau kaip metus.

Dažnai žmonės, anksčiau patyrę sąnarių traumas, kamuojami skausmų, endoprotezus perka iš nuosavų lėšų, kad operacija būtų atlikta greičiau, o vėliau, atėjus jų eilei operuotis, ligonių kasos išmoka kompensaciją.

„Šiemet sąnarių endoprotezavimo operacijas atliksime intensyviau, nes pacientai, iš ligonių kasų gavę pranešimus apie kompensacijas, jau registruojasi planinėms operacijoms“, –
šių metų darbus prognozavo gydytojas ortopedas - traumatologas Raimondas Kunickas.

Sąnarių degeneraciją lemia genetiniai faktoriai, jų paveldėjimas, medžiagų apykaitos sutrikimai, antsvoris, tam tikrų profesijų žmonėms – krūvis, tenkantis sąnariams, mityba, taip pat tam tikri gyvensenos ypatumai. Gydytojo teigimu, vis dėlto kai kuriems žmonėms pavyksta pergudrauti laiką. Pažiūrėjus į jų rentgenogramas tenka gerokai nustebti. Deja, tokių sveikuolių, sulaukusių brandaus amžiaus, yra nedaug.

Nušalti įmanoma ir šiltą žiemą

Šalčiausiais metų mėnesiais gruodį, sausį ir vasarį VšĮ Kauno klinikinės ligoninės ortopedams traumatologams yra tekę pasirūpinti net apie 300 pacientų per parą. Į Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyrių (Traumatologijos punktą) daugiausia kreipiasi susižaloję pacientai, kai prasideda plikšala, lijundra. Nors šiemet nei šalčio, nei slidžios kelio dangos dar nėra buvę, vis dėlto nušalimo atvejų jau pasitaikė. Ortopedijos - traumatologijos skyriuose gydomi nušalę galūnes benamiai.

„Nušalti galūnes įmanoma ir esant pliusinei temperatūrai, jeigu labiau prakaituoja kojos, sergama diabetu, kraujagyslių pakitimais, ateroskleroze, sutrikus kraujotakai“, – vardijo R.Kunickas.

Organizmas išskiria daug šilumos pavartojus alkoholio. Todėl žmonėms, patenkantiems į šią rizikos grupę, reikia būti ypač atsargiems žiemą. Gydytojai pataria pasirinkti tinkamą aprangą, laisvesnę avalynę. Rekomenduojama dėvėti ir galvos apdangalą, kuris sulaiko net 70 proc. visos kūno šilumos. Moterys, seginčios auskarus, turėtų žinoti, jog, esant labai žemai temperatūrai, gali nušalti ta odos vieta, prie kurios liečiasi papuošalas.

Komentaras

Ridas Egidijus Aleksa, Gydytojas ortopedas traumatologas

Šių metų pirmąjį ketvirtį, tai yra iki kovo pabaigos, turėtume gauti naują artroskopą, skirtą operuoti smulkiuosius sąnarius bei artroskopinę įrangą, skirtą klubo sąnario operacijoms.