Kaip trečiadienį pranešė prokuratūra, neįgali mažametė vėliau pagimdė kūdikį, kuris po dviejų mėnesių dėl sveikatos problemų mirė.

Ikiteisminis tyrimas dėl mažamečio asmens išžaginimo buvo pradėtas 2022 metų pabaigoje, kai paaiškėjo, kad socialiai pažeidžiamoje šeimoje auganti mažametė yra nėščia. Iš pradžių įtarimai dėl seksualinio mergaitės išnaudojimo krito ant kito asmens. Tačiau vėliau jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius, kad jis įvykdė šią nusikalstamą veiką.

Šių metų pavasarį gimus mažametės kūdikiui, buvo atliktas DNR tyrimas, kuris atskleidė, kad jo tėvas – mergaitės brolis. Jaunuoliui buvo pareikšti įtarimai, savo kaltės jis nepripažįsta.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Vaida Baranauskienė.

Baudžiamasis kodeksas už mažamečio asmens išžaginimą numato laisvės atėmimą nuo penkerių iki 15 metų. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį bejėgiškos būklės savo šeimos narį, gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

„Viena iš pagrobtų moterų buvo nėščia. Ji pagimdė kūdikį „Hamas“ nelaisvėje“, – sakoma Sarah Netanyahu (Saros Netanjahaus) laiške, adresuotame JAV pirmajai poniai Jill Biden (Džil Baiden).

Pirmadienį Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamente vaikelio susilaukė jauna pabėgėlė iš Ukrainos.

25 metų moteriai tai – pirmasis vaikas. Gimė sveikas berniukas.

"Mūsiškiai duoda kraitelį, tikiu, kad moteris gaus ir daugiau paramos", – kalbėjo ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.

Jauna moteris į Lietuvą atvyko kiek daugiau nei prieš savaitę. Iš Vilniaus ji atkeliavo į pajūrį. Šiuo metu ji apsistojo Palangoje.

LNK reportažas:

"Į Klaipėdą atvykome pirmadienį, o jau antradienį pagimdžiau sveiką berniuką. Vykti į Klaipėdos universitetinę ligoninę patarė palangiškiai, pas kuriuos apsistojome. Sūnus į pasaulį pasibeldė trimis dienomis vėliau nei buvo numatytas gimdymo terminas", – pasakojo 24-erių metų Dajana.

„Iš Ukrainos ryžomės išvykti vien dėl gimsiančio sūnaus ir giminaičių, tarp kurių – net šeši mažamečiai vaikai nuo dviejų mėnesių iki aštuonerių metų“, – sakė moteris.

Kurorte jau apsistojo beveik 200 pabėgėlių.

Prieš porą dienų Palangos vaikų darželius pradėjo lankyti 15 mažųjų ukrainiečių, dauguma jų – ketverių penkerių metų. Į Palangą jie atvyko su mamomis bei močiutėmis.

Bendrojo ugdymo mokyklose kurorte mokosi 35 mokyklinio amžiaus ukrainiečiai, tai – pradinukai bei pagrindinių klasių moksleiviai. Kaip skelbia Palangos savivaldybės tinklalapis, kol kas šie mokiniai integruojami į jau esančias klases.

Vėliau planuojama steigti išlyginamąsias klases, kuriose mokyklinio amžiaus karo pabėgėliai mokysis lietuvių kalbos ir kitų mokomųjų dalykų.

Palangos šeimos gydytojų centrai jau priėmė ir pirmuosius pacientus, patyrusius karo baisumus Ukrainoje.

Į Palangos asmens sveikatos priežiūros centro gydytojus kreiptasi dėl šešių vaikų, į S.Kulikauskienės bendrosios praktikos gydytojo centrą – dėl trijų mažamečių.

Medikų konsultacijų prireikė ir dėl vaikų sveikatos būklės, ir dėl sveikatos pažymų, būtinų pradedant lankyti mokyklas.

Šią informaciją BNS patvirtino Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja.

Pareigūnės tikslių pareigų neatskleidžia

„Ji yra mūsų darbuotoja. Pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – BNS sakė policijos atstovė.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl sunkus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo.

Pareigūnė buvo išėjusi gimdymo atostogų. Tikslių jos eitų pareigų policija neatskleidžia.

„Nenorime komentuoti, nes tikrai jautri tema. Ji kol kas, mūsų žiniomis, yra ligoninėje su naujagimiu“, – sakė policijos atstovė.

Policijos departamentas šį pirmadienį pranešė, kad namuose gimdžiusiai 1981 metais gimusiai moteriai nustatytas sunkus 2,65 promilės girtumas.

Ji ir naujagimis paguldyti į ligoninę.

Nenorime komentuoti, nes tikrai jautri tema. Ji kol kas, mūsų žiniomis, yra ligoninėje su naujagimiu.

Suvestinėje nebuvo nurodyta, kad moteris yra pareigūnė.

Vaiko teisių specialistai, komentuodami šį įvykį sakė, kad šeima anksčiau nebuvo žinoma vaiko teisių specialistams. Jų žiniomis, šeimoje yra daugiau vaikų.

Apie gimdymą tarnybas informavo giminaičiai.

Pateikė tik pirminę informaciją

Apie tai, kad neblaivi gimdyvė Vilniuje yra policijos pareigūnė neskelbęs Policijos departamentas teigia, jog buvo pateikta pirminė informacija apie įvykį.

„Apie įvykį buvo paskelbta pirminė gauta informacija ir ikiteisminis tyrimas dar nebuvo pradėtas“, – BNS penktadienį atsiųstame komentare teigė departamentas.

Neblaivi moteris kūdikį pagimdė praėjusį šeštadienį. Kad tai – pareigūnė, Vilniaus apskrities policijos atstovai patvirtino šį penktadienį. Skelbtoje įvykių suvestinėje ši informacija nebuvo pateikta.

„Moteris neina užimamų pareigų ir yra nėštumo ir gimdymo atostogose. Surinkus pakankamai duomenų ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, žiniasklaidai buvo patvirtinta informacija, kad moteris yra pareigūnė“, – informavo departamentas.

Paprastai įvykius, kurie yra susiję su pareigūnais ir tarnautojais, Policijos departamentas savo suvestinėje išskiria iš kitų įvykių ir nurodo asmens užimamas pareigas.

Pranešama ir apie tuos įvykius, į kuriuos pareigūnai pateko būdami ne tarnybos metu.

Nei Policijos departamentas, nei Vilniaus apskrities policija neatskleidžia, kokias pareigas moteris ėjo prieš išeidama gimdymo atostogų.

Vilniaus apskrities policija moters atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo.

Moteris popietė įlipo į traukinį Paryžiaus „Gare de Lyon“ stotyje. Išvažiavus iš miesto jai prasidėjo sąrėmiai. Traukinys sustojo ir moteris pagimdė, toliau rašo laikraštis. Motina ir vaikas esą jaučiasi gerai.

Paryžiaus viešojo transporto sistemoje vis pasitaiko atvejų, kai vaikai pasaulio šviesą išvysta traukiniuose. Paprastai jie tada iki savo 25-ojo gimtadienio gali sostinėje traukiniais važinėti nemokamai.

Pastarosiomis dienomis Paryžiuje dėl streikų prieš pensijų reformą tvyro transporto chaosas: nekursuoja daugybė traukinių, uždarytos kai kurios metro linijos.

36 metų vyras kaltinamas išprievartavimu. Pasak policijos, įtariamąjį susekti padėjo DNR tyrimas, praneša agentūra AP.

Gruodžio pabaigoje „Hacienda HealthCare“ slaugos namuose pacientė, kuri jau 14 metų yra ištikta komos, pagimdė kūdikį. Tyrėjai spėja, kad moteris tapo seksualinio nusikaltimo auka. 36-erių vyras buvo atsakingas už 29-erių moters slaugą.

Incidentui iškilus į dienos šviesą, sausį atsistatydino privačios įstaigos Arizonos valstijoje vadovas. Šie slaugos namai daugiausiai rūpinasi žmonėmis su psichikos negalia. Personalas teigia nežinojęs, kad moteris yra nėščia. Kūdikis jaučiasi gerai.

„Gimimas po žeme - ne vienintelis išmėginimas, kurį teko patirti mažyliui. Sužinota, kad kūdikio motina nusprendė atsisakyti savo sūnaus. Šį savo žingsnį ji aiškina gyvenimo aplinkybėmis ir sveikatos bėdomis“, - pažymėjo spaudos tarnyba.

Pranešama, kad moteris turi du vyresnius vaikus, bet jai atimtos motinystės teisės.

Trečiadienį „metro mažyliu“ pramintas vaikas buvo išrašytas iš gimdymo namų. Dabar jis yra vienoje iš miesto ligoninių. Artimiausiu metu bus sprendžiamas jo įvaikinimo klausimas.

Rugsėjo 23 d. Sankt Peterburgo metro „Technologijos instituto“ stotyje moteris pagimdė berniuką. Gimdyvei padėjo metropoliteno darbuotojai.

36-erių švedė tapo pirmąja pasaulyje moterimi, kuri pagimdė persodintoje gimdoje išnešiotą vaiką, pranešama šeštadienį žurnale „Lancet“.

Gimdymas vyko praėjusį mėnesį, rašo žurnalas ir šį įvykį vadina proveržiu nevaisingoms moterims. Mama ir vaikas – abu jaučiasi gerai.

Naujagimis, sveriantis 1,775 kilogramo, pasaulį išvydo po Cezario pjūvio 31-ąją savaitę, nes motinai išsivystė preeklampsija.

Ši moteris kentėjo dėl Rokitansky (Rokitanskio) sindromu vadinamo genetinio sutrikimo – ji gimė be išsivysčiusios gimdos, nors kiaušidės buvo normaliai funkcionuojančios.

Pasak chirurgų, šis pasiekimas leidžią įveikti vieną iš paskutinių didžiujų moters nevaisingumo priežasčių: gimdos nebuvimą, kai šis organas nesusiformuoja dėl genetinių sutrikimų arba chirurgiškai pašalinamas dėl medicininių priežasčių.

„Absoliutus nevaisingumas dėl gimdos veiksnių yra vienintelė svarbi moterų nevaisingumo atmaina, iki šiol laikyta neišgydoma“, – rašoma „Lancet“ straipsnyje.

Persodinimui panaudota gimda buvo paimta iš 61 metų moteris, artimos tos šeimos draugės, kuri septyneriais metais anksčiau patyrė menopauzę. Praėjusiais metais atlikta persodinimo operacija truko 10 valandų.

Recipientei buvo atliktas dirbtinis apvaisinimas. Kiaušinėliai buvo paimti iš jos kiaušidžių ir apvaisinti jos partnerio sperma, o vėliau užšaldyti.

Praėjus metams po persodinimo, vienas ankstyvosios vystymosi stadijos embrionas buvo perkeltas į persodintą gimdą. Trimis savaitėmis vėliau atliktas nėštumo testas buvo teigiamas.

Po persodinimo buvo trumpai pasireiškusi atmetimo reakcija, tačiau ji buvo sėkmingai nuslopinta padidinus imuninės sistemos veiklą slopinančių kortikosteroidinių preparatų dozę.

„Mūsų sėkmė pagrįsta intensyviais ilgiau nei 10 metų vykdytais tyrimais, naudojant gyvūnus, ir chirurginiu mūsų komandos mokymų. Ji atveria galimybę išgydyti daug jaunų moterų, kenčiančių dėl gimdos nevaisingumo visame pasaulyje“, – „Lancet“ citavo Geteborgo universiteto profesorių Mattsą Braennstroemą (Matsą Brenstriomą), vadovavusį šiai operacijai.

„Dar daugiau – pademonstravome, kad įmanoma persodinti gyvos donorės gimdą, net jeigu donorė yra patyrusi menopauzę“, – pridūrė jis.

Kaip rodo ankstesni tyrimai, Rokitansky sindromas, kurio visas pavadinimas yra Mayerio-Rokitansky-Kuesterio-Hauserio (Majerio-Rokitanskio-Kiusterio-Hauzerio) sindromas, pasireiškia maždaug vienai iš 4,5 tūkst. naujagimių mergaičių.

Šia liga segančios moterys, taip pat tos, kurioms yra pašalinta gimda, iki šiol galėdavo tik įsivaikinti arba pasinaudoti surogatinės motinos paslaugomis.

Tačiau surogatinė motinystė neleidžiama daugelyje šalių dėl etinių, teisinių arba religinių priežasčių.

Neįvardyta švedė buvo viena iš devynių moterų, kurioms buvo persodintos gyvų donorių gimdos pagal M.Braennstroemo programą.

Dviem iš jų teko pašalinti transplantuotas gimdas per kelis mėnesius nuo operacijos dėl infekcijų arba persodinto organo kraujotakos sutrikimų, sakoma straipsnyje.

Kitoms septynioms moterims per pirmuosius 2–3 mėnesius prasidėjo menstruacijos, o persodintos gimdos išliko funkcionuojančios praėjus metams po operacijos.

Anksčiau buvo atlikti du kiti mėginimai persodinti gimdą kitose klinikose, bet nė viena iš tų recipienčių nepagimdė gyvo kūdikio.

Pirmasis, atliktas Saudo Arabijoje 2000 metais, baigėsi nesėkme po trijų mėnesių, kai gimdoje išsivystė nekrozė ir organą teko pašalinti.

Per antrąjį mėginimą Turkijoje 2011 metais buvo persodinta mirusios donorės gimda. Operuota moteris pastojo, bet po šešių savaičių patyrė persileidimą.