Svainio patarimas

Paskolą namo statybai gavęs kaunietis nusprendė sutaupyti. Pasikliovęs artimo giminaičio patarimu, ryžosi sudaryti sutartį su bendrove „Upulupu“. Ir įsivėlė į bėdą. Pinigų neatgauna iki šiol.

Savo būstą svajojančiai turėti jaunai kauniečių šeimai atsirado galimybė gauti finansinę valstybės paramą. Tačiau reikėjo būti nusižiūrėjus konkretų pastatytą namą.

„Pastatyto namo, kuris atitiktų mūsų poreikius, neradome, bet svainis sakė žinantis apie Domeikavos seniūnijoje geromis sąlygomis parduodamą žemės sklypą. Nurodė parduodamo sklypo savininkus“, – pasakojo finansine parama namo statybai susigundęs A. N. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Parduodamų sklypų buvo ne vienas. Visus apžiūrėjęs A. N. greitai išsirinko labiausiai patikusį. Kitas žingsnis – susitarti dėl namo statybos. Čia vėl patarėju tapo svainis – jis supažindino A. N. su Kauno rajone registruotos bendrovės „Upulupu“ atstovu Vaidu Titovu, kuris, anot A. N., pažadėjo greitai ir sklandžiai pastatyti namą.

Aplinka: nurodoma, kad šiame daugiabutyje įsikūrusi bendrovė „Upulupu“. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

A. N. pasirodė, kad V. Titovas jam pasiūlė tinkamą planą. Pasak A. N., „Upulupu“ turėjo nupirkti A. N. pasirinktą žemės sklypą ir per metus pastatyti 120 kv. m. ploto gyvenamąjį namą.

V. Titovas neva jam sakęs turintis namo, kurį pastatys, konstrukcijas, tačiau jų neparodė, tik atsiuntė nuotraukų, kaip atrodo iš tokių konstrukcijų suręstas statinys.

Sumokėjo avansą

2021 m. vasarį tarp A. N. ir V. Titovo buvo pasirašyta sutartis, kurioje numatyta, kad bus statomas dviejų aukštų namas, įvesta elektra, dujos, vanduo ir kanalizacija, atlikta šimtaprocentinė apdaila. Sutartyje taip pat numatyta, kad pastačius namą bus sudaryta pagrindinė gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartis. Žemės sklypo kaina – 18 tūkst. eurų, namo – 100 tūkst. eurų.

Pagal sutartį namas turėjo būti pastatytas iki 2021 m. rugsėjo 30 d., numatyta, kad A. N. jį turės nupirkti ne vėliau kaip iki 2021 m. pabaigos.

Prieš prasidedant jaunos šeimos nekantriai laukiamoms statyboms, kaip buvo numatyta sutartyje, bendrovei „Upulupu“ atstovaujančiam V. Titovui A. N. sumokėjo 10 tūkst. eurų avansą.

Nemalonūs ženklai

Po kurio laiko A. N. nuvyko pasižiūrėti, kas nuveikta išsirinktame sklype. Pamatė, kad jame niekas nepasikeitė – jokie namo statybos darbai nevyko.

A. N. „Kauno dienai“ pasakojo, kad sunerimęs dėl statybų perspektyvų ne kartą kreipėsi į V. Titovą, kuris, anot N. A., nuolat tvirtino, kad procesas vyksta, darbai bus atlikti laiku.

Pasak pašnekovo, netrukus V. Titovas į jam siunčiamus e. laiškus nebeatrašydavo.

Įpareigojo grąžinti avansą

A. N. tvirtino, kad, patikrinus viešai skelbiamą informaciją, paaiškėjo, jog žemės sklype, kur turėjo vykti statybos, netgi nebuvo išduotas leidimas statybos darbams.

A. N. pabrėžė: nors 10 tūkst. eurų avansą gavęs „Upulupu“ atstovas V. Titovas pagal sutartį turėjo nupirkti žemės sklypą, tačiau sklypas taip ir liko nenupirktas.

Minėti faktai ir aplinkybės, A. N. įsitikinimu atskleidžia, kad V. Titovas neva sukčiaudamas pasisavino 10 tūkst. eurų. A. N. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybą, tačiau ikiteisminio tyrimo „Upulupu“ atžvilgiu nuspręsta nepradėti.

Tačiau A. N. laimėjo civilinę bylą: Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu patenkino A. N. ieškinį iš bendrovės „Upulupu“ – ieškovui A. N. priteisė negrąžintą avansą (10 tūkst. eurų), 5 proc. metines palūkanas ir teismo išlaidas (1 439 eurus).

Įrodė: Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu iš bendrovės „Upulupu“ – A. N. priteisė negrąžintą avansą (10 tūkst. eurų), 5 proc. metines palūkanas ir teismo išlaidas. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Tvirtino esąs šmeižiamas

„Kauno dienos“ paprašytas pakomentuoti be namo likusio A. N. papasakotas aplinkybes ir išsakytus teiginius, V. Titovas viską kategoriškai neigė, tvirtino esąs šmeižiamas.

Redakcijos duomenimis, avansą susigrąžinti norinčiam A. N. V. Titovas aiškino, kad Domeikavos seniūnijoje esančio sklypo, kuriame planavo statyti namą, savininkai staiga persigalvojo ir pareiškė, kad sklypą parduos ne už 18 tūkst., bet už 20 tūkst. eurų.

Neva „Upulupu“ atstovas bandė su sklypą pabranginusiais savininkais derėtis, tačiau jie kainos nesumažino, o tada pradėjo griūti visi namo statybos planai – nebuvo galima gauti statybos, projektavimo, komunikacijų prijungimo ir pan. leidimų.

Stos į eilę

Teismo sprendimas, pagal kurį bendrovė „Upulupu“ ieškovui A. N. turi grąžinti avansą ir kitas išlaidas, jaunos šeimos galvai – menka paguoda, nes pas antstolius paaiškėjo, kad iš „Upulupu“ skolų yra prisiteisusi ne viena įmonė, tačiau jas atgauti ne taip paprasta.

„Skolą iš „Upulupu“ mes prisiteisėme praėjusį birželį. Tada pas antstolį pamačiau, kad tokių prisiteisusių yra ilga eilė. Stosime į tą eilę ir mes, o kas belieka“, – „Kauno dienai“ sakė Mažeikių rajono Tirkšlių miestelyje esančio viešbučio „Pušyno namai“ savininkė Aurelija Skerstonaitė.

Ji pasakojo, kad V. Titovas ir dar maždaug dešimt žmonių „Pušyno namuose“ gyveno kelias paras.

„Kalbėjo, kad atvažiavo į naftos įmonę („Orlen Lietuva“ – red. past.), kurioje turėjo kažkokį užsakymą. Mūsų viešbutyje nakvojo, valgė pusryčius, vakarienę. Liko skolingi beveik 3 tūkst. eurų. Kai jam (V. Titovui – red. past.) skambindavau, kurį laiką atsiliepdavo. Sakydavo: sumokėsime penktadienį, o aš atsakydavau, kad jau šeštas penktadienis. Sakiau: būkite vyras, pasakykite konkrečiai. Nors po 100 eurų grąžinkite ir po truputį susitvarkysime… Na, bet supratau, kad jis nesilaiko jokio žodžio… Tai samdžiau advokatą. Jiems sunku buvo laiškus įteikti. Nusiunti registruotą laišką, o gauni atsakymą, kad tokio adresato nėra. Mano žiniomis, toje įmonėje nėra jokio turto. Skolą prisiteisėme, bet pas antstolį sužinojome, kad tokių prisiteisusių yra ne vienas. Septynerius metus dirbame, bet su skolininkais susidūrėme pirmą kartą. Na, bet per tokius mes tobulėjame“, – nenusiminė A. Skerstonaitė.

Išvažiavo nesulaukę

Iš „Upulupu“ skolas yra prisiteisusios ir Kaune veikiančios įmonės.

„Mums taip pat jie yra skolingi. Aš su jais nedirbau, vadybininkai ten su jais… Skola nedidelė, bet, kaip sakoma, dingo… Mes juos į teismus esame padavę, vyksta bylinėjimasis“, – sakė Kaune neblogai žinomos bendrovės vadovas.

Skolą iš „Upulupu“ mes prisiteisėme praėjusį birželį. Tada pas antstolį pamačiau, kad tokių prisiteisusių yra ilga eilė. Stosime į tą eilę ir mes, o kas belieka.

Skolos iš „Upulupu“ neatgauna ir 29 metų ukrainietis Andrejus K.

„Mes pas jį (V. Titovą – red. past.) dirbome maždaug prieš metus. Jam iki šiol skambinu, klausiu, kada atgausiu pinigus. Jis vis žada, aiškina, kad jam kažkas nesumoka, bet taip ir neatgaunu. Išvažiavome iš Lietuvos, kai supratome, kad greitai pinigų neatgausime, nes negalėjome sėdėti be pajamų, kai reikėjo mokėti už buto nuomą“ – „Kauno dienai“ pasakojo šiuo metu Ukrainoje dirbantis vyras.

Užsienis nebevilioja

Pasak Andrejaus K., kartu su juo dirbo dar keli ukrainiečiai ir baltarusiai – statė du namus, prie autostrados montavo segmentinę tvorą.

„Dirbome pas jį beveik tris mėnesius. Teko dirbti ir ne vieną savaitgalį. Man jis liko skolingas 2 555 eurus. Kiek žinau, dviem buvusiems bendradarbiams jis davė kelionei į namus po 700 eurų, o du kelionei nieko negavo“, – apie karčių nuosėdų palikusius santykius su V. Titovu pasakojo apgautas besijaučiantis pašnekovas.

Jis sakė šiuo metu dirbantis Ukrainoje maždaug už 150 km nuo fronto linijos ir po patirties Kaune nebeplanuoja vykti uždarbiauti į užsienį.

Žėrė priekaištų

Prašydama pakomentuoti jam adresuojamus priekaištus, kaltinimus ir įtarimus, „Kauno diena“ V. Titovui nusiuntė e. laišką su klausimais.

Prieš tai su juo dar buvo keli pokalbiai telefonu. V. Titovas žėrė priekaištus žurnalistui, kaltino šališkumu, turėjo pastabų dėl jo pavardės ištarimo.

„Biški blogai pasakėte pavardę, bet nieko“, – sakė pašnekovas, turėdamas galvoje, kad norėtų girdėti ne „Titovas“, bet „Titov“.

Jis sakė pageidaujantis, kad žurnalistas susitiktų su juo advokatų kontoroje, dalyvaujant V. Titovo juristui.

„Jei apie mane parašysite tik iš vienos pusės, tai bus labai blogai, galite nukentėti kaip redakcija, jei pulsite mane kaip fizinį asmenį, kuris yra ginamas duomenų apsaugos“, – iš tam tikrų asmenų žurnalistų labai dažnai girdimus pagrasinimus išsakė V. Titovas.

Į jam nusiųstus klausimus žadėjo raštiškai atsakyti, akcentuodamas, kad prieš tai klausimai bus atiduoti įvertinti teisininkams.

Skolas pripažįsta, bet neigia sukčiavęs

Gruodžio 14 d. bendrovei „Upulupu“ „Kauno diena“ nusiuntė klausimus.

A. N. „Kauno dienai“ pasakojo nukentėjęs nuo V. Titovo, kuris paėmė iš jo avansą, bet neįvykdė savo įsipareigojimų dėl namo Domeikavos sen. statybos (pastatyti dviejų aukštų gyvenamąjį namą, objektą atiduoti naudoti 100 proc. baigtumu iki 2021 gruodžio 10 d.). A. N. pretenzijų pagrįstumą patvirtino Kauno apylinkės teismas, kuris ieškovui A. N. iš bendrovės „Upulupu“ priteisė 10 tūkst. eurų negrąžintą avansą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

– Pakomentuokite nukentėjusiojo A. N. teiginius, kad jis tapo V. Titovo nesąžiningo elgesio, sukčiavimo auka.

– „Pušyno namų“ savininkė Aurelija Skerstonaitė pasakojo, kad „Upulupu“ darbuotojai ar partneriai buvo apsigyvenę viešbutyje „Pušyno namai“ (nakvojo, gavo maitinimo paslaugas), bet taip ir nesumokėjo. Viešbučio savininkė pasakojo, kad dėl skolos už gyvenimą viešbutyje skambinusi daug kartų V. Titovui, jis vis žadėjęs grąžinti pinigus, bet taip ir negrąžinęs. A. Skerstonaitė mano, kad tai buvo nesąžiningas elgesys, apgaulė iš „Upulupu“ ir V. Titovo pusės. Tokius jos tvirtinimus pagrindžia Kauno apylinkės teismo sprendimas, kuriuo „Upulupu“ pripažįstama skolininke – „Pušyno namams“ turinti grąžinti per 2 tūkst. eurų skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

– Pakomentuokite nukentėjusiosios Aurelijos Skerstonaitės teiginius, kad ji tapo V. Titovo, „Upulupu“ nesąžiningo elgesio, sukčiavimo auka.

– Ukrainietis Andrejus K. pasakojo dirbęs V. Titovo vadovaujamoje bendrovėje – su keliais kolegomis iš Ukrainos ir Baltarusijos statęs du namus, konstravęs segmentinę tvorą prie autostrados, bet negavęs atlyginimo. Sakė skambinantis dėl nesumokėtų pinigų V. Titovui ir Jovitai iki šiol, girdi tik pažadus, pinigų neatgauna. Jis mano, kad susidūrė su nesąžiningu elgesiu, sukčiavimu iš „Upulupu“ ir V. Titovo pusės.

– Pakomentuokite nukentėjusiuoju savo laikančio Andrejaus K. teiginius, V. Titovui ir „Upulupu“ skirtus teiginius, kad minėtas asmuo ir minėta bendrovė elgiasi nesąžiningai, sukčiauja.

V. Titovas „Kauno dienai“ atsiuntė bendrą pareiškimą:

– Elektroniniame laiške Jūs nurodote, kad „Rengiu publikaciją apie galimus sukčiavimus, apgaules, kurias, pasak nukentėjusių, įvykdė Vaidas Titov, bendrovė „UPULUPU“. Jūs taip pat pateikėte tris klausimus, su nurodytomis situacijomis, kurias prašote pakomentuoti.

Visų pirma pabrėžtina, kad, kaip teigiama Jūsų paties parengtame tekste, iš įmonės UAB „UPULUPU“ buvo priteistos skolos nurodytiems asmenims civilinio proceso tvarka. Taigi, tarp šalių buvo susiklostę teisiniai civiliniai santykiai, o ne neva įvykdyta kažkokia nusikalstama veika jų atžvilgiu, t. y. sukčiavimas. Informuoju ir tai, kad Jūsų nurodytos civilinės bylos buvo išnagrinėtos „už akių“, t. y. faktiškai įmonei UAB „UPULUPU“ ir man, Vaidui Titov, procese nedalyvaujant ir apie jį nežinant.

Būtent todėl UAB „UPULUPU“ negalėjo išreikšti savo pozicijos nagrinėtose civilinėse bylose dėl skolų, o sprendimų apskundimo terminai jau yra pasibaigę.

Akcentuotina, kad civilinės bylos, kurių pagrindu priteistos skolos iš įmonės UAB „UPULUPU“ nėra tapatu BK 182 str. numatytai nusikalstamai veikai, t. y. sukčiavimui.

Sukčiavimas BK prasme yra tyčinis nusikaltimas, kuriuo siekiama apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Pažymiu, kad nurodyta nusikalstama veika nei UAB „UPULUPU“, nei mano, Vaido Titov, niekada jokių asmenų atžvilgiu nebuvo įvykdyta ir joks svetimas turtas, turtinės teisės ar pan. įgytos nebuvo.

Pabrėžtina, kad įmonės UAB „UPULUPU“, atžvilgiu niekada nebuvo pradėtas ir šiuo metu nėra vykdomas joks ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

P.S. Atsakymo tekstas neredaguotas.

Prarado viltį

V. Titovas į su skolomis susijusias istorijas patenka ne pirmą kartą.

Dar 2006 m. „Kauno diena“ rašė apie pinigų už paimtas prekes neatgaunančias kelias įmones, kurių skolininke buvo tapusi V. Titovo tuo metu vadovaujama bendrovė „Tobulos konstrukcijos“.

Dėl jos veiklos Kauno miesto prokuratūra ir Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus pareigūnai buvo pradėję ikiteisminį tyrimą, kai į teisėsaugininkus kreipėsi kelių šalies bendrovių vadovai, praradę viltį atgauti pinigus už „Tobuloms konstrukcijoms“ tiektas prekes ir suteiktas paslaugas.

Bendrovės „Arginta“, kuriai „Tobulos konstrukcijos“ buvo skolingos per 86 tūkst. litų, vadovas pasakojo apie bandymus atgauti skolą: „Prasidėjo mūsų vargai – skambučiai, susitikimai, raštiški raginimai grąžinti skolą. Tačiau iš skolininko tegirdėjome, kad turime palaukti, bus tikrai atsiskaityta. Laikas bėgo, o pažadai liko pažadais.“

Kadangi skolininkas vengė atsiskaityti, „Arginta” kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, kuris priteisė sumokėti skolą. Tačiau vilniečiai nieko nepešė – antstoliai konstatavo, kad išieškoti skolos neįmanoma, nes skolininkas neturi turto.

Verslininkai „Kauno dienai“ tuomet teigė išsiaiškinę, kad dėl šios kompanijos skolų antstoliai yra gavę mažiausiai vienuolika vykdomųjų raštų.

„Esu nusiteikęs skolas grąžinti. Jeigu neketinčiau to daryti, tai įmonei pats būčiau paskelbęs bankrotą“, – 2006 m. „Kauno dienai“ tvirtino V. Titovas.