Politinių pažiūrų nevertina

Dramatišku tėvų sulaikymu ir jų vaikų sugrąžinimu į globos įstaigą baigėsi suverenų (valstybės bei jos institucijų nepripažįstančių asmenų) bandymas kirsti Lietuvos–Baltarusijos sieną su mažamečiais.

Dienraščio duomenimis, šia šeima vaiko teisių saugotojai susidomėjo daugiau nei prieš metus, kai gavo informacijos, kad trims vaikams toje šeimoje yra nesaugi aplinka – neužtikrinami jų poreikiai, nesudaromos sąlygos visapusiškai vystytis.

Vaikai buvo paimti iš tėvų ir perduoti į globos įstaigą ne dėl jų tėvų politinių ar religinių pažiūrų, bet dėl mažamečių saugumo.

„Šeimų politinių ar religinių pažiūrų nevertiname. Mums svarbiausia, kad būtų užtikrinta vaikų gerovė, rūpinamasi jų fiziniu ir emociniu saugumu, prižiūrima sveikata, rūpinamasi higiena, kitais fiziniais ir emociniais poreikiais, ugdomi vaikų socialiniai įgūdžiai, sudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos, galimybė gauti socialines, ugdymo paslaugas“, – vardijo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Šeimų politinių ar religinių pažiūrų nevertiname. Mums svarbiausia, kad būtų užtikrinta vaikų gerovė.

Apskrityje globa – 73 vaikams

I. Skuodienė atkreipė dėmesį, kad nepriežiūra gali būti ne tik fizinė, bet ir emocinė – kai vaikas apleistas emociškai, ignoruojamas jo egzistavimas, neatsižvelgiama į poreikius, raidą, amžiaus tarpsnius, sveikatos būklę, neleidžiama eiti į mokyklą, pas medikus, neleidžiama turėti draugų, su vaiku nebendraujama.

Būtent dėl šių priežasčių esą iš Vilčinskų šeimos laikinajai globai ir buvo paimti vaikai.

Pasak vaiko teisių gynėjų, analogiškų atvejų Lietuvoje, kai tėvai, kuriems apribotos tėvystės teisės, pagrobtų vaikus iš globėjų ar globos įstaigų dar nebuvo.

O vaikai iš biologinių šeimų laikinajai globai paimami nuolat.

Vien per pirmąjį šių metų pusmetį Klaipėdos apskrityje laikinoji globa nustatyta 73 vaikams.

„Įprastai nagrinėdami vaiko teisių pažeidimą, vykstame į šeimą ir visada individualiai bendraujame su kiekvienu šeimos nariu, išklausome vaiko nuomonę, jeigu pagal amžių ir sveikatos būklę jis gali ją išsakyti. Vertindami vaikų situacijas šeimoje, siekiame identifikuoti galimas problemas ir drauge ieškome geriausių sprendimo būdų, kurie padėtų įveikti šeimai sunkumus ir leistų kiekvienam jos nariui jaustis saugiai“, – teigė I. Skuodienė.

Paėmimas – kraštutinė priemonė

Vaiko paėmimas iš biologinės šeimos ir perkėlimas į saugią aplinką taikomas tik kaip kraštutinė priemonė – kai būna fiksuojamas netinkamas elgesys su vaiku, nesirūpinimas jo poreikiais.

Vaiko teisių gynėjai teigė darantys viską, kad vaikui būtų saugu ir gera augti biologinėje šeimoje, bet kai to nėra, ieškoma kito sprendimo.

2020 m. tarnyba šalyje nustatė 864 vaikų laikinosios globos atvejus.

Ir kasmet jų vis daugėjo: 2021 m. laikinajai globai buvo paimti 938 vaikai.

2022 m. laikinoji globa nustatyta 1 843 vaikams, iš kurių 938 nelydimiems nepilnamečiams, atvykusiems iš Ukrainos, ir 905 Lietuvos pilietybę turintiems vaikams.

Per pirmąjį šių metų pusmetį nustatyti 694 laikinosios globos atvejai, iš kurių 157 nelydimiems nepilnamečiams iš Ukrainos ir 537 Lietuvos vaikams.

Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nuo metų pradžios iki šios dienos gavo 695 pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus Klaipėdos miesto savivaldybės ribose.

Iš visų gautų pranešimų policija apie galimus pažeidimus pranešė 443 kartus.

"Į visus įvairiais būdais gaunamus pranešimus vaiko teisių apsaugos specialistai reaguoja įstatymų nustatyta tvarka. Sureagavus paaiškėjo, kad iš visų nuo metų pradžios gautų pranešimų nepasitvirtino 233", – teigė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Greta Bliutaitė.

Per šiuos metus iš šeimų Klaipėdoje buvo paimti 48 vaikai, nustačius jiems antrąjį grėsmės lygį.

Iš jų 30 vaikų buvo nustatyta laikinoji globa, 7 atvejais per tą laikotarpį globa pasibaigė (6 vaikai grąžinti į šeimas, 1 atveju laikinoji globa tapo nuolatinė), o 23 vaikams laikinoji globa tebėra tęsiama.

"Pasitaikė atvejų, kai, nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pavyzdžiui, rastas vienas dingusių tėvų, nebuvo kreiptasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų atstovų. Tokių atvejų buvo 18. Vadinasi, nuo šių metų pradžios į šeimas grąžinti 24 vaikai", – tvirtino G.Bliutaitė.

Vaikas į šeimą yra grąžinamas arba ne, pasibaigus mobiliosios komandos darbo su šeima laikui.

Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliąją komandą sudaro psichologai, socialiniai darbuotojai bei specialistai darbui su priklausomybių turinčiais asmenimis.

Į portalo žurnalistų rankas sekmadienį patekęs vaizdo įrašas šokiravo. Jame užfiksuota, kaip naktį, apie 3.30 val. Šalčininkuose net dvejų metų neturinti nuoga mergaitė bėga kiemais ir garsiai klykia.

Visą šį vaizdą matę šalčininkiečiai iškart iškvietė pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą, kadangi tąnakt termometro stulpelis rodė vos 2 laipsnius šilumos.

„Vaikutis buvo tik su sauskelnėmis, todėl paskambinę tarnyboms puolėme prie jo, apgobėme striuke. Išgirdę sąmyšį netrukus lauke pasirodė ir tėvai, kibo į atlapus ir liepė nieko nekviesti“, – šokiruojančias tos nakties įvykio detales portalui pasakojo įvykio liudininkė.

To paties miesto gyventoja pasakojo, kad šeima, apie kurią pasakojama, daugelio miestelėnų gerai žinoma.

„Šiame name yra keletas butų, beveik visuose gyvena mėgstantys išgerti žmonės. Ši šeima – viena iš jų. Kai ateina savaitgalis, tai čia nuolat vyksta baliai, todėl kyla klausimas: kaip tokie tėvai prižiūri vaikus?“ – retoriškai klausė pašnekovė, kuri teigė girdėjusi iš kaimynų, kad tąnakt galėjusi sušalti mergytė buvo palikta šeimoje.

Kaip portalui komentavo Vilniaus policijos atstovė Julija Samorokovskaja, į šį įvykį nedelsiant sureagavę pareigūnai nuvyko į šeimos namus. Čia paaiškėjo, kad be priežiūros buvo palikti net trys mažamečiai – 2018, 2016, 2012 metų gimimo. Dvejų metų neturinti mergaitė, kuri nuoga bėgiojo lauke – viena iš jų.

Tuomet visi jie palikti motinos globon, ji tąnakt buvo blaivi, o Vaikų teisių tarnybos atstovams apie poreikį pasirūpinti vaikais nebuvo pranešta. Namuose buvusiam sugyventiniui nustatytas 0,97 prom. girtumas.

Kitą dieną po įvykio pareigūnai dar kartą vyko į šeimos namus ir, esą, jokių pažeidimų neužfiksavo, motina buvo blaivi.

Vaikų teisių tarnybos atstovai sekmadienį apie šį įvykį vis gi buvo informuoti ir priimtas sprendimas pirmadienį spręsti dėl tolimesnio vaikų likimo.

Vaikai paimti iš šeimos

VVTĮT komunikacijos specialistė Aida Žemaityte-Budnikienė portalui patvirtino, kad ankstų pirmadienio rytą Vaiko teisių apsaugos Šalčininkų rajone specialistės nuvyko į šeimą.

„Vaikų motina paaiškino, kad nakties metu ją kankino nemiga, ji atsikėlė ir neuždariusi durų nuėjo paskui savo sugyventinį pas kaimyną. Pabendravus su vaikų tėvais, įvertinus gautus dokumentus iš kitų įstaigų (ugdymo) bei tai, kad šeima mums žinoma nuo 2010 metų dėl socialinių problemų, o 2018 metų viduryje šeimoje augantiems vaikams nustatytas pirmas grėsmės lygis, tačiau per darbo su šeima laikotarpį žymių teigiamų pokyčių neįvyko, vaikus nuspręsta paimti iš šeimos ir apgyvendinti saugioje aplinkoje pas artimą giminaitį“, – detalizavo specialistė.

Vaikus nuspręsta paimti iš šeimos ir apgyvendinti saugioje aplinkoje pas artimą giminaitį.

A. Žemaityte-Budnikienės teigimu, pirmadienį po pietų surengtas skubus atvejo vadybos posėdis, kuriame dalyvavo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos vadovai, Socialinių paslaugų centro vadovė, Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šalčininkuose specialistės, atvejo vadybininkė, socialinė darbuotoja, jau kurį laiką dirbanti su šeima, ir vaikų motina. Vaikų tėvas į posėdį kviečiamas buvo, tačiau neatvyko.

„Po atvejo vadybos posėdžio informacija apie šeimą perduota Valstybės vaiko teisių apsaugos mobiliajai komandai, kuri 14 dienų teiks pagalbą šeimai. Planuojama, jog mobilioji komanda į šeimą vyks artimiausiomis dienomis, o tėvams sutikus – su jais dirbs psichologas, priklausomybių specialistas ir socialinis darbuotojas“, – sakė pašnekovė.

Antradienį Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai turėjo toliau nagrinėti šią bylą, tačiau posėdis perkeltas į balandžio 26 dieną.

„Įtraukti dar trys valstybės atstovai, kaip atsakovai“, – BNS sakė teismo atstovė Marija Varanavičiūtė. Naujiems atsakovams reikia laiko atsiliepimams parengti, todėl posėdis nukeltas.

Kretingiškių šeima žurnalistams yra pasakojusi, kad paimti mažylių buvo atvykę ne tik vaiko teisių atstovai, bet ir du policijos ekipažai.

Tėvai tvirtino, kad kraujosruvos ant šešiamečio kūno atsirado tik dėl to, jog jis linkęs save žaloti, jie prieš vaiką nesmurtavo. Mažametį vėliau tyrė teismo psichiatrai. Nustačius, kad sužalojimai atsirado dėl vaiko sveikatos problemų, Kretingos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą.

Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas siekiant išsiaiškinti, ar vaikus kas sužalojo, ar jie susižalojo patys. Šeimoje iš viso yra du mažamečiai vaikai.

Šiuo metu atsakovais šioje byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 

Kitas atsakovas – Kretingos rajono savivaldybė, trečiuoju suinteresuotu asmeniu patraukta Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Pirmajame bylos posėdyje teismas taip pat šalims siūlė taikos sutartį, tačiau šalių sutaikyti nepavyko. Taiką šalys gali sudaryti bet kurioje proceso stadijoje.

Uždaruose teismo posėdžiuose teismas nagrinėja skundą dėl 120 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo. Žalą reikalauja atlyginti keturi pareiškėjai –  A. K, D. K., A. K. ir I. K.

Tėvai mano patyrę neturtinę žalą dėl neteisėtų veiksmų – vaikų paėmimo iš tėvų.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos sprendimais vaikai 2017 metais paimti iš šeimos dėl galimo smurto prieš juos ir laikinai apgyvendinti Kretingos socialinių paslaugų centre.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 metų birželio 4 dienos įsakymu sprendimai dėl laikinosios globos nustatymo vaikams panaikinti.

Tėvai sako, kad septynis mėnesius niekuo prieš vaikus nenusižengę tėvai buvo priverstinai atskirti nuo mažamečių vaikų, ir tėvai, ir vaikai patyrė gilų sukrėtimą, išgyvenimus, pasekmes jaučia iki šiol.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad vaikų iš šeimų šiuo metu paimama mažiausiai per dešimtmetį.

„Statistiškai mes mušame visus dešimtmečio rekordus nepaėmimo iš šeimos. Vienintelė statistika, kurią turėjome – kiek vaikų atiduodama globai. Gruodžio, sausio, vasario, kovo mėnesiais yra mažiausiai per dešimtmetį vaikų atiduodama globai“, – antradienį Žinių radijui sakė ministras.

Tai, L. Kukuraičio teigimu, rodo, jog valstybė ir su esamais įstatymais gali užtikrinti „pakankamai draugišką šeimai elgseną“.

Visgi jis pripažįsta, kad po kelių didelio atgarsio visuomenėje sulaukusių vaikų paėmimo atvejų šeimos vis dar yra sunerimusios.

Seimo opozicija kovo pabaigoje blokavo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų priėmimą: valdančiųjų balsais įvedus reikšmingos žalos sveikatai kriterijų, vėliau opozicija nesiregistravo galutinai balsuoti dėl projekto priėmimo.

Tėvai dėl tokios situacijos kaltina vienas kitą. 

„Vieną savaitgalį nuvežu vaiką pas tėtį ir randu jį išgėrusį. Iškviečiu policiją. Atvažiavę pareigūnai davė pūsti ne jam, o man. Nieko nepripučiau, nes ir negalėjau“, – sakė vaikų mama Laura Spūdienė.

Vaiko teisių specialistai įsitikinę, kad besiskiriančios šeimos namuose vaikams namuose grėsė realus pavojus.

Kauno apylinkės teisme uždaruose posėdžiuose nagrinėjamoje byloje antradienį planuota apklausti du liudytojus – kaltinamosios E.Kručinskienės vyrą Gintarą Kručinską ir Kručinskų vaikų paėmimo ceremonijoje dalyvavusį buvusį Vaiko teisių apsaugos specialistą Teodorą Ismailovą.

T.Ismailovas numatyto posėdžio išvakarėse informavo teismą, kad šiuo metu serga ir į posėdį neatvyks.

Teismo aiškinimu, T.Ismailovas įvykio nematė, o į proceso dalyvių sąrašą buvo įtrauktas dėl G.Kručinskui pradėto ikiteisminio tyrimo.

Teodoras Ismailovas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Tačiau ikiteisminis tyrimas G.Kručinsko atžvilgiu buvo nutrauktas, todėl Vaiko teisių apsaugos specialistas E.Kručinskienės byloje lyg ir neturi ką pasakyti.

Proceso dalyviai greičiausiai spręs bendru sutarimu, kiek T.Ismailovo liudijimas svarbus E.Kručinskienės byloje.

Į Kauno apylinkės teismą atvykę sutuoktiniai Kručinskai neslėpė, kad rugsėjo pabaigoje prasidėjusi istorija tęsiasi iki šiol.

Nepaisant to, kad šeima gyvena kartu, tačiau vaikščiojimas į teismo posėdžius, bendravimas su Vaiko teisių tarnybos skirtais specialistais byloja apie buvusį gyvenimo vingį.

„Mes negalime taip tiesiai šviesiai pasakyti – palikite mus ramybėje“, – apie skirtus pasimatymus su Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistais užsiminė G.Kručinskas.

Į praėjusį teismo posėdį liudyti neatvykęs, nes esą nebuvo kur palikti vaikų ir turėjo būti su jais, vyras nelaukė, kol teismas priims nutartį jį atvesdinti – tai teko patirti E.Kručinskienei.

„Griežtai buvo pasakyta ir mes susiėmėme“, – abejones atvykti į teismo posėdį sklaidė E.Kručinskienė.

Mes negalime taip tiesiai šviesiai pasakyti – palikite mus ramybėje.

Paklaustas apie vaikus G.Kručinskas tik šyptelėjo: „Vaikai kaip vaikai. Daro netvarką, tik spėk paskui juos lakstyti“.

Tėvas akcentavo ir tai, kad vaikai esą vis dar prisimena rudenį įvykusį incidentą. „Kai esame visi kartu tai gerai, bet kai mama išeina, tarkime, į polikliniką, ima klausinėti apie tai, kur mama, kada grįš, verkia“, – pasakojo E.Kručinskas.

Visgi bylos nagrinėjimas eina į pabaigą. Kaip greit byloje bus padėtas taškas, priklauso ir nuo pačių Kručinskų, ir nuo jų gynėjų pasirinktos gynybos taktikos.

Pirmasis numatytas posėdis E.Kručinskienės byloje neįvyko, nes neatvyko pati kaltinamoji, o į antrą posėdį neatvyko kaltinamosios sutuoktinis. 

Trečiajame uždarame teismo posėdyje numatyta baigti apklausas. 

G.Kručinskas pasinaudojo įstatymų numatyta tvarka ir atsisakė duoti parodymus prieš žmoną. 

Posėdyje apklausta kaltinamoji E.Kručinskienė. Pagal bylų nagrinėjimo tvarką, liktų baigiamosios kalbos, paskutinis žodis ir teismo sprendimo paskelbimas.

Tačiau E.Kručinskienės gynėjai kovo 20 dieną numatytame posėdyje paprašė peržiūrėti vaizdo medžiagą ir pranešimo Bendruoju pagalbos telefonus garso įrašą. 

Teismas proceso dalyvius paragino būti pasirengusiems baigiamosioms kalboms. 

Didelio atgarsio visuomenėje sukėlusioje byloje E. Kručinskienei pareikšti kaltinimai viešosios tvarkos pažeidimu ir fizinio skausmo sukėlimu mažamečiui.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai pernai rugsėjo 29 dieną Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie, tai kad Kauno Panemunės parke praeivis pastebėjo moterį, kuri sudavė mažamečiui vaikui.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų sprendimu du mažamečiai vaikai buvo paimti iš Kručinskų šeimos.

Tarnyba aiškino, kad mažyliai iš šeimos paimti dėl jiems grėsusio pavojaus. Užkliuvo ir tai, kad mažylių tėvai nesutiko bendradarbiauti nei su policijos pareigūnais, nei su vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistais.

Kilus skandalui, vaikai šeimai buvo grąžinti.

Po viešumą pasiekusio incidento vyko ne vienas tyrimas. Aiškintasi, ar tarnybos specialistų veiksmai buvo teisėti. Pripažinta, kad klaidų buvo padaryta, tačiau į esminį klausimą apie galimą smurtą prie mažametį atsakys teismas.

Dėl galimo smurto prieš mažametį sūnų teisiama Eglė Kručinskienė pasakoja, kad šeima atsisakė visų siūlomų paslaugų, o paslaugas teikianti institucija jas ir toliau teikia.

Įsivyravo ramybė

Moteris tikina, kad situacija šeimoje pagerėjo po to, kai jie atsisakė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAĮT) jiems siūlomų paslaugų.

„Vaikai jaučiais geriau. Ypač po to, kai atsisakėme tos vaiko teisių pagalbos, nes labai vargino ta pagalba ir tie žmonės svetimi, jų tikėjimas, kad esi kažkoks smurtininkas ir, kad tave visą laiką reikia sekti, stebėti. Tuomet, kai jie ateidavo, namuose tvyrojo įtampa, o dabar vaikai pradeda atsipalaiduoti, darosi ramesni, stengiasi išsikalbėti, jų širdelės pradeda gyti nuo įtampos, nors jie viską primena iki šiol“, – šiandienos situaciją apibūdina E. Kručinskienė.

Tuoj po skandalingojo įvykio, kai iš šeimos dėl galimo smurto buvo paimti vaikai, Kručinskams buvo pasiūlyta lankytis pozityvios tėvystės kursuose bei kitos specialistų paslaugos.

Sutuoktiniai kažkiek laiko naudojosi specialistų pagalba, tačiau jų sprendimas priimti teikiamą pagalbą pasikeitė šeimai susigrąžinus mažamečius vaikus.

„Mes dabar visiškai nebendradarbiaujame su įstaigom. Jie nuo mūsų pasitraukė. Kartą per mėnesį nueiname. Jie nebeturi mums ką pasakyti. Pasižiūrėjo mūsų namus, pamatė, kad juose vaikams nėra jokios grėsmės ir paliko mus ramybėje“, – dėstė E. Kručinskienė.

Kauno miesto socialinių paslaugų centro Socialinių paslaugų šeimai skyriaus vedėja Birutė Mikulėnaitė situaciją apibūdino kiek kitaip.

„Jiems toliau teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, kitaip sakant, socialinio darbuotojo pagalba. Numatytas socialinio darbuotojo lankymasis šeimoje, be to, tėvai turi dar ir kitų įsipareigojimų“, – paaiškino B. Mikulėnaitė.

Kadangi šeima turėjo problemų dėl galimai netinkamo elgesio, tai paslaugos buvo orientuotos į tai, kad pastiprinti tėvelių gebėjimą bendrauti su vaikais.

Dėmesys tėveliams

Buvo numatyta, kad su tėvais vyks pokalbiai apie vaikų auklėjimo būdus, kaip reikėtų apsieiti be netinkamo elgesio su vaikais, kaip rasti kompromisus. Su tėveliai kalbama, kaip reikėtų rūpintis vaikų sveikata ir daugybė kitų dalykų, skirtų pozityviam auklėjimui ir šeimos darnai.

Paprastai tėveliams siūlomi straipsniai apie tėvystę, knygos, kurias jie gali pasiskaityti. Vėliau su specialistai kartu aptariamos perskaitytos mintys.

„Kadangi šeima turėjo problemų dėl galimai netinkamo elgesio, tai paslaugos buvo orientuotos į tai, kad pastiprinti tėvelių gebėjimą bendrauti su vaikais“, –  paaiškino Socialinių paslaugų šeimai skyriaus vedėja B. Mikulėnaitė.

Tuo tarpu E. Kručinskienė leido suprasti, kad tai, ką tarnybos daro, iki šiol tėra formalumas. „Aiškina, kad turi atlikti tą pareigą iki balandžio, tačiau jie mums neturi ką pasakyti, ar padėti. Kas toliau? Nežinau. Vyrui sakė, kad taip lengvai mūsų nepaleis. Gal kokią kitą priežiūrą nustatys, apribojimus“, – teigė ji.

Socialinių paslaugų šeimai skyriaus vadovė patvirtino, kad susitikimai su tėvais yra reti dėl jų atsisakymo bendrauti, tačiau jie vis tiek vyksta.

„Negaliu komentuoti to, ką sako mama. Mūsų darbuotojai dirba savo darbą. Turint galvoje, kad šeima visada buvo nusiteikusi nedraugiškai, pabrėžia, kad jiems tai yra primesta, todėl paslaugų tekimas yra retesnis. Tačiau negalėčiau sakyti, kad šeima visai nebendradarbiauja“, – pastebėjo B. Mikulėnaitė.

Spręs pavasarį

Pasak B. Mikulėnaitės, balandžio mėnesį bus rengiamas atvejo vadybos posėdis ir tada komisija kartu su tėvais spręs, ką daryti toliau.

„Kažkiek įtakos turės ir teismo sprendimas dėl smurto, tačiau mes labiau žiūrime iš savo pusės. Vertiname tai, ką tėveliai darė, kaip darė, kaip jiems sekasi, ką pavyko mums kartu pasiekti“, – vildamasi bendrų su tėvais pastangų rezultatų aiškino Socialinių paslaugų šeimai skyriaus vedėja.

Du mažučiai vaikai iš šeimos buvo paimti VTAĮT specialistams nustačius antrąjį grėsmės vaikams lygį. Pagal nuo praėjusių metų liepos galiojančią vaiko apsaugos tvarką, kai nustatytas antras grėsmės lygis, vaikai iš šeimos paimami.

Kauniečių Kručinskų atvejų taip ir įvyko, tačiau kilus skandalui, keliems Kauno teisininkams ir kitiems patarėjams stojus šeimos pusėn situacija pakito.

Dėl smurto prieš mažametį teisiama E. Kručinskienė sutriko paklausta, ar išlikęs anksčiau nustatytas grėsmės vaikams lygis.

„Primename, jog atvejo vadybos posėdžio metu, bendru posėdžio dalyvių sutarimu, buvo priimtas sprendimas, leidžiantis vaikus grąžinti tėvams. Teisės aktai dėl grėsmės vaikui lygio vertinimų nėra pasikeitę“, – informavo VTAĮT Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Daukšienė

Kovo 5 dieną Kauno apylinkės teisme vyksiančiame E. Kručinskienės bylos nagrinėjime numatyta apklausti į praėjusį posėdį neatvykusį Gintarą Kručinską, dar vieną liudytoją ir E. Kručinskienę, kuri pasirinko parodymus teisme duoti tik po visų liudytojų apklausų.

Incidentas įvyko penktadienį apie 14 val., pranešė Alytaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas. Šeimoje abu tėvai buvo neblaivūs.

Paimant vaikus 1993 metais gimęs tėvas pasipriešino Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei ir sužalojo Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėją.

Prienų ligoninėje pareigūnui nustatyta dešinės ir kairės rankos daugybiniai plaštakų paviršiniai sužalojimai.

Neblaivus tėvas M. J. sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Jam nustatytas 2.65 prom. girtumas.

Antradienio naktį, apie 1.30 val., namuose Karužų kaime, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio užkardos vyresnysis pasienietis 35 metų R. Z. smurtavo prieš neblaivią (1,21 prom.) 29 metų sugyventinę ir neblaivų (2 prom.) jos 50-metį tėvą.

Moteriai sumuštas pakaušis, o jos tėvui padaryta kirstinė žaizda veide, skelbia policija. Jiems pagalbą teikė medikai.

Įtariamasis iš įvykio vietos pasišalino.

Namuose buvę du mažamečiai 3-ejų ir 5-erių metų vaikai perduoti globoti kitai moteriai, pranešė Policijos departamentas.

Smurtavusį pasienietį tą pačią dieną, apie 15 val., name Lazdijų rajone, Šeštokuose, sulaikė pareigūnai. Jam nustatytas 1,81 promilės girtumas.