– Kokios specialybės bus paklausiausios penkerių metų perspektyvoje?

– Studentai, šiandien galvojantys apie tai, kad norėtų pasirinki perspektyvią, gerai apmokamą specialybę, turėtų pagalvoti apie inžinerinę kryptį, apie elektronikos, elektros gamybą ir pramonę, taip pat atsinaujinančius energetikos šaltinius ir jų pritaikymą įvairiose srityse. Medikai yra ir liks paklausūs rinkoje. Socialinis darbas, gal mažiau apmokamas, bet labai perspektyvus darbas. Kas turi pašaukimą, visada kviečiu atsigręžti į mūsų ateities ugdymą. Pedagogų ypatingas trūkumas regionuose. Atrasti savo vietą mažuose miesteliuose darosi vis patraukliau.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Pedagogams siūloma įgyti dvigubą specialybę. Ar ateityje tokios specialybės kaip dviguba vis labiau populiarės?

– Šiandien tam tikrų sričių specialistai turėtų pagalvoti apie šalutinę, gretutinę specialybę toje pačioje pedagogikos srityje.

– O kokių specialybių nesirinkti?

– Išnyks milijonai darbo vietų, vien dėl to, kad ateityje jas pakeis dirbtinis intelektas. Poreikis profesionalų ir gebėjimas integruoti dirbtinio intelekto veiksmus toliau liks. Specialybės neišnyks visiškai, jos modifikuosis. Juk jau dabar vis populiarėja savitarnos kasos. Dar prieš dešimtmetį nebūtume tuo patikėję.

– Kokios specialybės gauna didžiausią darbo užmokestį?

– Inžinerija, elektronika, elektromechanika, informacinės technologijos, biomedicina. Negalvokime, kad jaunesnysis programuotojas uždirbs 5 tūkst. algą, bet geras programuotojas gali uždirbti dešimtis tūkstančių.

Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) atstovų, senstant visuomenėms bei plėtojantis technologijoms, pasaulyje auga gyvybės ir sveikatos mokslų specialistų poreikis. Ypač – slaugos, sveikatinimo, reabilitacijos, ortopedijos, geriatrijos, psichologijos ir daugelio kitų sričių. Artimiausiais dešimtmečiais ypač didės mitybos, sveikos gyvensenos konsultantų, slaugytojų, kineziterapeutų, ergoterapeutų ir įvairių psichologijos profesionalų poreikis.

Tai akcentuojama ir per universiteto rengiamas studijų muges. Viena jų jau įvyko Klaipėdoje. Besidomintiems, kokį kelią gyvenime rinktis vyresniųjų klasių moksleiviams aiškinama, kad šiuolaikinės technologijos jau šiandien smarkiai palengvina sveikatos specialistų darbą, tačiau visavertiškai pakeisti gyvo, šilto, empatija grįsto žmogiškojo bendravimo jos dar ilgai negalės. Todėl akivaizdu, kad gydytojų, kitų sveikatos specialistų robotai, dirbtinis intelektas nepakeis. Tai rodo ir tyrimai, ir įvairūs bandymai užsienio šalyse.

„Technologijų amžiuje svarbūs tampa tokie gebėjimai kaip kūrybiškumas, analitinis mąstymas, lyderystė, komandinis darbas, gebėjimas spręsti problemas ir nuolat mokytis. Šiuos gebėjimus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentai ugdo jau šiandien, pasitelkę naujausias žinias, technologijas ir išskirtinį probleminio mokymo metodą“, – pabrėžia LSMU prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis.

Studijas LSMU jungia žmogaus ir gyvūno sveikata, programos aprėpia sveikatos, gyvybės, biotechnologijų, žemės ūkio ir humanitarinių mokslų kryptis. Universitete rengiami visų grandžių sveikatos profesionalai. Jie jau nuo pirmųjų kursų mokomi bendrauti su pacientu. Ugdomi ne tik jų specialieji profesiniai įgūdžiai, bet ir atjautos, pagarbos pacientui jausmai, gebėjimas bendrauti, padedant sergančiajam įveikti ligą.

Prognozuojama, kad per artimiausius kelerius metus gyvūnų mokslo specialistų Lietuvoje reikės bent tris kartus daugiau nei parengiama šiandien. Vis populiarėja ir ganėtinai nauja Gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programa, kurioje rengiami augintinių pritaikymo visuomenėje, laisvalaikio ar terapijos tikslais specialistai.

Anot LSMU atstovo Dainoro Luko, Kaune sausio 23-iąją ir Vilniuje vasario 6-7 dienomis vyksiančios studijų mugės bus puiki proga moksleiviams iš savo bendraamžių išgirsti, ką reiškia studijuoti Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Kokių reikia savybių, kuriuos dalykus verta pasimokyti stipriau, kad būsimos studijos būtų sklandžios. LSMU karjeros konsultantai yra pasirengę padėti pasirinkti specialybę, o dėstytojai supažindins su studijų programa.

Pažymėtina, kad baigusieji Lietuvos sveikatos mokslų universitetą specialistai –paklausūs darbo rinkoje (per pirmuosius metus baigę studijas įsidarbina daugiau kaip 80 proc. absolventų). Privalumas ir tai, kad LSMU diplomas pripažįstamas tarptautiniu mastu, todėl apie karjerą ir gyvenimą užsienyje svarstantys jaunuoliai irgi gali būti ramūs, kad įgytas išsilavinimas jiems padės.

Pasak „Maximos“ personalo departamento direktorės Margaritos Plešakienės, pastaraisiais metais kvalifikuotų maisto gamybos darbuotojų trūkumas tampa vis aktualesnis, nes maisto gamybos sektorius Lietuvoje plečiasi sparčiau nei šiai pramonės šakai reikiamų specialistų parengimas.

Šiuo metu Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Utenoje, Varėnoje, Druskininkuose, Ukmergėje bei Elektrėnuose esančios profesinės mokyklos, kurios ruošia kvalifikuotus maisto gamybos specialistus, neužpildo darbo rinkos poreikio.

„Atsižvelgdami į šiandienos darbo rinkoje jaučiamą kvalifikuotų maisto gamybos specialistų trūkumą, esame suinteresuoti paskatinti jaunimą rinktis perspektyvias maisto pramonės specialybes, kurių absolventai visada nesunkiai ras darbą.

Mūsų įmonė priimti pastiprinimą maisto gamybos padalinyje yra pasiruošusi visapusiškai: garantuojame geras darbo sąlygas, konkurencingą darbo užmokestį bei darbuotojams skirtas papildomas motyvavimo priemones. Taip pat atsakingai ir reikšmingai esame pasirengę investuoti į naujų darbuotojų ugdymą ir parengimą darbui“, – sako M. Plešakienė.

Vardindama galimybes maisto gamybos specialistams, prekybos tinklo personalo vadovė atkreipia dėmesį ir į neseniai „Maximos“ gamybos padalinio darbuotojams įdiegtą motyvacinę sistemą. Kiekvieną mėnesį gamybos padalinio darbuotojai prie algos nesunkiai gali prisidurti papildomą atlygį, siekiantį 15-20 proc. darbo užmokesčio. Tokio premijavimo galimybė ir premijų dydis priklauso nuo individualių darbuotojo pastangų vykdant savo kasdienes užduotis.

Investuoja į kvalifikuotų darbuotojų parengimą

Taip pat M. Plešakienė pabrėžia, kad darbui „Maxima“ priima ne tik kvalifikuotus darbuotojus, bet ir reikiamos patirties neturinčius, tačiau motyvuotus ir pasirengusius mokytis asmenis, kurių profesinį paruošimą organizuoja pati įmonė.

„Investuojame į naujų darbuotojų parengimą darbui, todėl visus savo darbuotojus pirmiausia apmokome, kad suteiktumėme darbui reikiamų žinių ir praktikos įvairiose srityse: nuo bendravimo su klientais iki maisto ruošimo.

Gamybos padalinyje įsidarbinusiems naujiems darbuotojams yra reikalinga aukšta kvalifikacija, todėl organizuojami net iki dviejų mėnesių trukmės mokymai. Maisto gamybos specialistai yra mokomi ne tik kulinarijos subtilybių ir receptų, bet ir visapusiškai apmokami, kaip naudotis reikalingais maisto gamybos cechuose esančiais įrenginiais, supažindinami su sandėliavimo, gamybos procesų ir kitomis papildomos kasdieniame darbe reikalingomis funkcijomis.

Esame didžiausias šalies darbdavys, todėl atsakingai žiūrime į savo esamus ir būsimus darbuotojus, rūpinamės jų asmeniniu tobulėjimu ir darbo sąlygomis“, – sako „Maxima“ personalo departamento direktorė M. Plešakienė.

Darbo vietas maisto pramonės specialistams prekybos tinklas „Maxima“ siūlo visoje Lietuvoje.