„Savo bendražygiais ne tik didžiuojuos, bet visų pirma esu jiems dėkinga – už išreikštą pasitikėjimą manimi, ministerija ir Vyriausybės prioritetais. Todėl ypatingai sunku paleisti vieną iš jų. R. Laurinavičiūtė-Vaisbrodė, mano patarėja viešiesiems ryšiams, artimiausiu metu taps pasaulio lietuvių bendruomenės dalimi, todėl ieškau naujo komandos nario, kuris būtų atsakingas už komunikaciją“, – ketvirtadienį feisbuke paskelbė E. Dobrovolska.

Teisingumo ministrės atstovės spaudai pareigas R. Laurinavičiūtė-Vaisbrodė ėjo nuo 2021 metų pavasario, anksčiau ji buvo Laisvės frakcijos Seime atstovė.

Politikos mokslų magistro laipsnį turinti R. Laurinavičiūtė-Vaisbrodė anksčiau yra ėjusi projektų valdymo, komunikacijos vadovės pareigas, dirbo tiek valstybinio, tiek privataus sektoriaus organizacijose.

M. Bartušką keičia laikinasis vadovas – antrinės LTG krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ direktorius Egidijus Lazauskas – jis šias pareigas eis nuo antradienio iki bus paskirtas nuolatinis vadovas.

Buvęs naftos ir SGD krovos bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius M. Bartuška „Lietuvos geležinkeliams“ vadovavo nuo 2016 metų gruodžio 16 dienos.

Vyriausybinė komisija gruodžio 21 dieną paskelbė, kad 2018 metų „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis, taip pat šių metų spalį pasirašyti jos pakeitimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų. 

Jei Vyriausybė pripažins, kad ji kelia grėsmę šalies saugumui, tai galėtų tapti pagrindu nutraukti trąšų tranzitą su mažiausiais nuostoliais. 

„Lietuvos geležinkeliai“ sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metų pavasarį, ji galioja iki 2023 metų pabaigos. Pagal ją per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabenama apie 11 mln. tonų baltarusiškų trąšų.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

L.Urbutė patikino, kad iš pareigų jos niekas nevijo, siūlymų toliau pasilikti ir dirbti ji sulaukė.

"Gražus skaičius – dešimt metų. Tiek teko praleisti šiame darbe ir nesigailiu nė minutės. Mylėjau šį darbą, šį kraštą, bendruomenės žmones, bet ateina laikas pokyčiams", – kalbėjo seniūnė.

L.Urbutė pripažįsta, kad noras pakeisti darbo vietą atsirado dėl vidinio šauksmo.

"Aš dar norėčiau ko nors naujo išmokti, save patobulinti, norėčiau įgyti naujų žinių ir patirties. O kada, jei ne dabar? Laikas juk eina", – pasakojo seniūnė.

L.Urbutė tikino, kad seniūnės darbas nebuvo lengvas.

"Gal šiek tiek jau ir pavargau. Įdėjau daug jėgų, o sulaukusi nepasitenkinimų, visa tai perleidžiu per save. Teritorija didelė, gyvena daug įvairių žmonių. Džiugu, kai sekasi, o kai nesiseka, juk kalčiausias tas, kas arčiausiai žmogaus. Tačiau nesibaiminu, rankas, kojas turiu, dar nuveiksiu gražių darbų", – atviravo moteris.

Kol kas seniūnė ketina pailsėti ir pasižvalgyti po darbo rinką.

"Gyvenimas nesustoja. Seku darbo pasiūlymus. Norėčiau darbuotis projektų valdymo srityje. Man patinka dirbti su žmonėmis. Gal šiek tiek ir išaugau iš šios pozicijos. Atsirado šiokia tokia rutina, sezoniniai darbai, kelių priežiūra, numatytų darbų įgyvendinimas, o lėšų visam tam trūksta. Dėl to, kad ne viską įmanoma čia ir dabar padaryti, atsiranda žmonių nepasitenkinimas. O emociškai tai slegia", – sakė seniūnė.

Sendvario seniūnijoje gyvenamąją vietą yra deklaravę per 13 tūkst. gyventojų.

Skelbiama, kad ekipos vairą perims J.B.Bickerstaffas, kuris pirmąją treniruotę surengs trečiadienį.

67-rių J.Beileinas vėlai trečiadienį turėtų atsisveikinti su komanda ir trenerių štabu, kuomet visi sugrįš po „All-Star“ savaitgalio ir trumpos pertraukos.

„Cavs“ turėtų sumokėti dalį likusio atlyginimo, kurį J.Beileinas turėjo gauti šį sezoną.

Treneris sunkiai mezgė santykius su NBA žaidėjais ir niekam nesugebėjo įdiegti savo koledže taikytos puolimo sistemos aukščiausiame lygyje.

Krepšininkams nepatiko trenerio riksmai, jiems atrodė, kad su jais elgiamasi kaip su koledžo studentais, o ne profesionalais, skelbia ESPN.

„Cavs“ su 14 pergalių ir 40 pralaimėjimų yra prasčiausia komanda Rytuose ir antra nuo pabaigos visoje lygoje.

Iškeitė į energetikos sritį

Viešosios įstaigos "Klaipėda ID" (buvusi KEPA), kurios steigėja ir savininkė Klaipėdos savivaldybė, vadovu S.Simanauskas, nugalėjęs per 30 kandidatų, tapo 2017-ųjų rugpjūtį.

Išrinkus naują direktorių garsiai prabilta ir apie Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategiją iki 2030-ųjų.

Ambicingi užmojai, pavadinti mėlynuoju proveržiu, per dešimtmetį turėtų kardinaliai pakeisti miesto veidą – juos įgyvendinus Klaipėda esą taps geriausia vieta gyventi ir investuoti ne tik šalyje, bet visame Baltijos regione, o gyventojų skaičius padidės 40 tūkst.

Pasak S.Simanausko, jam pasitraukus iš pareigų visi iškelti tikslai bus toliau įgyvendinami suformuotos komandos.

"Mano didžiausia misija – kad ši organizacija būtų išvystyta, sėkmingai gyvuotų. Šiuo metu dirbame visu pajėgumu ir toliau ieškome žmonių, plečiamės ir turime ambicingų tikslų, kuriuos reikia įgyvendinti pagal numatytą strategiją. Manau, duotas geras startas, o dabar tiesiog reikia naujo vadovo, naujos energijos. Džiaugiuosi komanda ir tuo, ką nuveikėme", – kalbėjo pašnekovas.

Jo žodžiais, priimti tokį sprendimą po pustrečių metų veiklos "Klaipėda ID" paskatino naujos karjeros galimybės.

"Dirbsiu energetikos sektoriuje, kur seniai ir norėjau", – akcentavo S.Simanauskas.

Nutolti nuo Klaipėdos vyras neplanuoja – dirbs privačioje kompanijoje, kuri vystys saulės energijos parkus visoje Lietuvoje.

Gavo solidų atlygį

Prašymą išeiti iš darbo vadovas pateikė nuo kovo 2-osios.

Pasirašyti dokumentą dar turi duoti Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Veikiausiai jau greitai bus skelbiamas konkursas "Klaipėda ID" vadovo pareigoms užimti.

S.Simanauskas sakė neabejojantis, kad pavyks atrinkti tinkamą kandidatą.

Juolab kad siūlomas atlygis – išties patrauklus.

Praėjusių metų ketvirto ketvirčio duomenimis, direktoriaus vidutinis mėnesio atlyginimas su priedais ir priemokomis, neatskaičius mokesčių, siekė 3 287 eurus.

Taigi, darbo užmokestis "į rankas" yra apie 2 tūkst. eurų.

Viešosios įstaigos įstatuose teigiama, kad pagrindinis agentūros tikslas – "darnaus Klaipėdos miesto verslumo ir konkurencingumo, investicijų ir investicinio patrauklumo bei teritorijų urbanistinio vystymo skatinimas ir plėtra, viešųjų paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui teikimas".

Skelbiama, kad 2018-aisiais "Klaipėda ID" vykdomos veiklos pajamas sudarė 421,9 tūkst. eurų, o pernai, pagal rugsėjo 30 d. ataskaitos duomenis – apie 320,7 tūkst. eurų.

Pokyčiai – ir savivaldybėje

Tam tikri pasikeitimai ekonominės plėtros srityje netrukus įvyks ir Klaipėdos savivaldybėje.

Tarptautinių ryšių ir ekonominės plėtros skyriaus vedėjos postą palieka Reda Švelniūtė.

Tarnautoja Personalo skyriui yra pateikusi prašymą atleisti iš užimamų pareigų nuo vasario 28-osios. Tai patvirtino Klaipėdos savivaldybės atstovė Aušra Lukauskienė.

Kol kas nėra žinoma, kas paskatino vedėją priimti tokį sprendimą.

Pagal nuo balandžio įsigaliosiančią naują savivaldybės administracijos struktūrą minėto skyriaus nebeliks, jį pakeis Ekonominės plėtros grupė, o tarptautiniais ryšiais rūpinsis mero sekretoriate suformuota komanda.

65-erių metų sulaukusi vyriausia karinio diktatoriaus Park Chung-hee (Pak Čunhi) dukra užaugo Pietų Korėjos prezidentūroje – Mėlynuosiuose rūmuose, kur mėgavosi dėmesiu ir prabangiu gyvenimu.

1961–1979 metais valdęs eksprezidentės tėvas, nors ir pažeidinėjo žmogaus teises, visgi rūpinosi sparčiu šalies ekonominiu vystymusi, o su pirmąja šeima kai kurie jos šalininkai elgėsi lyg su monarchais. Dėl to Park Geun-hye buvo praminta pirmąja „princese“, o šią pravardę ji išlaikė ištisus dešimtmečius.

Aštuntame dešimtmetyje Park Geun-hye tėvai buvo nužudyti, tačiau dėl šios tragedijos ji pelnė dar daugiau palaikymo.

Park Geun-hye mama anų laikų konservatyvioje visuomenėje buvo gerbiama kaip pareiginga žmona ir rūpestinga motina, tačiau ją nužudė vienas Korėjos japonas, kaip manoma, vykdęs Pchenjano įsakymus.

Tuo metu Prancūzijoje studijavusiai Park Geun-hye po motinos nužudymo teko sugrįžti namo ir perimti pirmosios ponios pareigas, bet 1979 metais Pietų Korėjos saugumo vadas nužudė ir jos tėvą.

Nuo tada ji dviem dešimtmečiams pasitraukė iš rampų šviesos, bet 1998 buvo išrinkta į parlamentą. Tuo metu Pietų Korėja bandė atsigauti po Azijos finansų krizės.

Park Geun-hye netrukus tapo politikos žvaigžde tarp vyresnių konservatyvių pažiūrų korėjiečių, kurie su meile prisiminė jos motiną ir su pagarba atsiliepė apie jos tėvą, kuris padėjo ištraukti karo nualintą šalį iš skurdo.

Puikiai žinanti, kaip pasinaudoti visuomenės nostalgija jos tėvų atžvilgiu ir jai jaučiama užuojauta, savo kampanijos kalbose ji ėmė naudoti frazę „po to, kai tragiškai netekau savo tėvų dėl žudikų kulkų“.

„Karalienė Mergelė“

Park Geun-hye greitai kilo politinės karjeros laiptais, o dėl vyresnių konservatyvių rinkėjų reiškiamo tvirto lojalumo gavo „rinkimų karalienės“ pravardę.

Šalies, kurios lyderiai dažnai įsipainiodavo į stambius korupcijos skandalus, susijusius su giminaičiais, rinkėjams patiko, kad ji niekuomet nebuvo ištekėjusi ir nepalaikė ryšių su savo broliu ir seserimi .

„Esu susituokusi su Korėjos Respublika. Neturiu vaikų. Pietų korėjiečiai yra mano šeima“, – kažkada sakė Park Geun-hye, cituodama Anglijos karalienę Elizabeth I (Elzbietą I), dar vadinamą „Karaliene Mergele“, kurią ji laikė savo pavyzdžiu.

Galiausiai 2012 metais ji tapo pirmąja moterimi, užėmusia Pietų Korėjos prezidento postą, o už ją balsavo daugiau rinkėjų negu už bet kurį kitą kandidatą šios šalies demokratiniuose rinkimuose.

Visgi jos politinės karjeros griūtį lėmė vieno mįslingo religinio lyderio, kurį Park Geun-hye pasirinko savo mentoriumi, šeima.

Bendrauti su dvasiniu lyderiu Choi Tae-minu (Čoi Teminu) Park Geun-hye pradėjo po jos motinos nužudymo 1974-aisiais.

Choi Tae-minas tvirtino, kad ši moteris pasirodė jam sapne. Šis septynis kartus vedęs vyras ilgą laiką vadovavo į sektą panašiai religinei bendruomenei.

Jo įtaka politikei augo iki to laiko, kai vyriausybių paslaptis viešinantis tinklalapis „WikiLeaks“ paskelbė gandus, kad jis „visiškai kontroliavo Park Geun-hye kūną ir sielą“.

Choi Tae-minas mirė 1994 metais, o jo vaidmenį Park Geun-hye gyvenime perėmė jo dukra Choi Soon-sil (Čoi Sunsil), su kuria ji jau buvo artimai susidraugavusi.

Park Geun-hye yra kaltinama susimokius su savo patikėtine ir ilgus metus viliojus dešimtis milijonų dolerių iš didžiausių Pietų Korėjos kompanijų mainais į vyriausybės paslaugas.

Šiuo metu Choi Soon-sil teisiama dėl piktnaudžiavimo įtaka ir turto prievartavimo. Tuo tarpu „Samsung Electronics“ kompanijos vicepirmininkui Lee Jae-yongui (Li Džejonui) buvo pareikšti kaltinimai dėl kyšininkavimo, korupcijos ir kitų nusikaltimų.

Park Geun-hye keletą kartų kreipėsi į piliečius per televiziją graudžiomis atsiprašymo kalbomis, vaizduodama save kaip vienišą, atsiskyrusią lyderę, kurios pagrindinis nusikaltimas buvo per didelis pasitikėjimas savo drauge.

„Pietų korėjiečiai, nuo to laiko, kai užėmiau šias pareigas, gyvenau vienišą gyvenimą, – sakė ji. – Choi Soon-sil liko su manimi pačiu sunkiausiu man metu.“

„Faktas, kad praradau budrumą“, – pridūrė ji.

Tačiau šis skandalas net daugeliui jos šalininkų buvo pernelyg didelė problema, privertusi milijonus korėjiečių išeiti į gatves ir reikalauti prezidentės atsistatydinimo. Be kita ko, jos populiarumo reitingai pasiekė žemiausią kada nors buvusį lygį.

Daugelis jos partijos narių irgi nepalaikė Park Geun-hye, ir parlamente balsavo už jos apkaltą. Paskutinį žodį palikta tarti Konstituciniam Teismui.

„Valdžios manija“

Šis skandalas atskleidė korumpuotus ryšius, siejančius politiką ir verslą – lygiai kaip ir Park Chung-hee valdymo metais. Prezidentės tėvo šešėlis nuolat kenkė jos politinei karjerai, o kritikai kaltindavo ją paveldėjus tėvo autoritarinius bruožus.

Valstybės tyrimuose Park Geun-hye buvo vaizduojama kaip atsiskyrusi, nuošalyje besilaikanti asmenybė, verčiau pasiliekanti rezidencijoje, o ne susitinkanti su patarėjais savo biure. Be to, teigiama, kad ji pernelyg rūpinosi savo išvaizda ir beveik netoleravo kritikos.

Vienas pareigūnas, dvejus metus vadovavęs jos štabui, per parlamento posėdį sakė, kad ji dažnai dingdavo kelioms savaitėms. Kad ilgai nematydavo prezidentės, skundėsi ir daugelis kitų vyresniųjų pareigūnų.

Be kita ko, eksprezidentė kaltinama tuo, kad netinkamai reagavo į 2014 metais įvykusią kelto „Sewol“ katastrofą, nusinešusią daugiau nei 300 žmonių gyvybių. Dauguma tų aukų buvo moksleiviai, vykę į ekskursiją.

Park Geun-hye taip pat sulaukė kaltinimų įsakinėjus pareigūnams susidoroti ir nubausti tūkstančius ją kritikavusių menininkų.

„Užuot paveldėjusi savo tėvo protą, įžvalgumą ir pasiryžimą sukurti ekonomiką, ji paveldėjo pačią prasčiausią jo dalį – valdžios maniją... ir netoleranciją kritikams“, – neseniai prisiminimuose rašė buvusi jos patarėja ir jos partijai atstovaujanti aukšto rango parlamentarė Chun Yu-ok (Čun Juok).

„Jos žlugimas yra priminimas visiems pietų korėjiečiams, kad metas pagaliau atsisveikinti su savo praeitimi“, – rašė ji.

Pažymėjęs, kad vienas didžiausių jo vyriausybės laimėjimų yra NATO karių dislokavimas Estijoje, T. Roivas išreiškė nuogąstavimą, kad Aljansas nesupras tokį susitarimą sudariusios partijos atėjimo į valdžią.

„Kalbos apie tai, kad šis susitarimas neveikia ir yra įšaldytos būklės, mažai įtikina. Premjerui, kuris vaidina svarbų vaidmenį bendraujant užsienio politikos (srityje), bus labai sunku NATO viršūnių susitikimuose dėl grėsmės saugumui prašyti daugiau sąjungininkų karių ir tuo pačiu metu rašomojo stalo stalčiuje laikyti susitarimą su pagrindine Rusijos partija, kuri yra susijusi su šiuo režimu“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Taline sakė T. Roivas.

„Įsivaizduoti tai bus labai labai sunku. Mano rekomendacija – nutraukti šį susitarimą“, – sakė jis.

„Nenoriu laikraščių antraštėse skaityti, kad Estijos vyriausybei vadovauja „prorusiškas“ ar „Kremlių remiantis“ politikas, kaip rašoma apie Bulgarijos išrinktąjį prezidentą“, – pridūrė T. Roivas.

Didžiausia Estijoje Centro partija, už kurią balsuoja dauguma rusakalbių rinkėjų, pritaria santykių su Rusija normalizavimui. 2004 metais ši partija sudarė bendradarbiavimo su „Vieningąja Rusija“ protokolą.

Dėl „prorusiško“ kurso būdavo atsisakoma priimti šią partiją į koalicijas ir 11 metų ji buvo opozicijoje.

Po to, kai parlamentas lapkričio 9 d. pareiškė nepasitikėjimą premjeru T. Roivu, Centro partija vis dėlto ėmė vadovauti deryboms dėl valdančiosios sąjungos sukūrimo ir premjeru siūlo savo lyderį J. Ratą.

Nors susitarimas dėl bendradarbiavimo su „Vieningąja Rusija“ praktiškai neveikė, dešiniųjų partijos reikalauja jį nutraukti. Tačiau pati Centro partija atsisako tai padaryti ir tvirtina, kad Estijos saugumui grėsmę kelia ne kontaktai su „Vieningąja Rusija“, o jų nebuvimas.