„Kainų svyravimas nėra labai didelis ir drastiškas, vienos kainos vienur mažesnės, kitur didesnės. Bet galima sakyti, kad palyginus faktines fizines parduotuves ir atsižvelgus į nuolaidų ir išpardavimų įtaką, kainų skirtumai būtų didesni“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė VVTAT direktorė Neringa Ulbaitė.

Pasak teisingumo viceministrės Irmos Gudžiūnaitės, tyrimo rezultatai atitinka praėjusių metų Eurostato duomenis, pagal kurios drabužių ir avalynės kainų lygmuo Lietuvoje sudaro 105 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Lyginant su vienomis šalimis kainų skirtumai didesni, pavyzdžiui, aprangos kainos yra žemesnės Ispanijoje ar Portugalijoje, avalynė yra ženkliai pigesnė Belgijoje. Bet yra ir šalių, kur kainų skirtumai mažesni. Kiekviena ES šalis turi skirtingą kainos lygį, bet matome, kad Lietuvoje jis vidutiniškai didesnis keletu procentų nei kitose šalyse“, – spaudos konferencijoje teigė I. Gudžiūnaitė.

Viceministrė sako tikinti, kad prekybininkai sureaguos į šio tyrimo rezultatus ir drabužiai ar avalynė Lietuvos pirkėjams taps prieinamesni.

„Manome, kad viešumas ir atvirumas yra tas kelias, kuris padėtų didinti prekių prieinamumą vartotojams. Antra, jau pradedame vystyti dialogą su ES šalimis, pirmiausiai kaimyninėmis valstybėmis, ieškome bendrų priemonių, kurios padėtų mūsų rinkoje pažeminti kainas. Pradedame dialogą ir su Europos Komisija ir Europos Parlamentu, kur rudenį bus pradėtas tyrimas dėl prekių kainos ir kokybės santykio“, – kalbėjo I. Gudžiūnaitė.

Teisingumo ministerijos ir VVTAT užsakymu tyrimą atliko portalas Pricer.lt. Tyrimo metu rugpjūčio 7 dieną 12-oje ES šalių buvo palyginta 60 skirtingų ne maisto prekių kainų. Informacija apie prekių kainas buvo renkama internetinėse parduotuvėse. Prekių kainos buvo vertinamos be pridėtinės vertės mokesčio, kainos fiksuojamos be nuolaidų ir akcijų.

N. Ulbaitės teigimu, nustatyta, kad drabužių ir avalynės kainos tirtose ES šalyse skiriasi vidutiniškai 27 procentais. Buitinės technikos prekių kainos lygintos tik trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

Iš bakalėjos prekių didžiausias kainų kritimas užfiksuotas miltams, pomidorų sultims, cukrui bei majonezui. Tuo tarpu pieno produktų kategorijoje labiausiai pigo sūris, varškė bei glaistyti sūreliai. Tokie kainų pokyčiai užfiksuoti prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse, palyginus 2018 ir 2017 pirmų pusmečių kainas.

„Pagrindiniai pirkėjų apsisprendimą lemiantys veiksniai visada būna platus mėgstamų prekių, ypač šviežio maisto, asortimentas, jų kokybė ir tinkama kaina. Šių metų pirmą pusmetį pirkėjams naudingi kainų pokyčiai užfiksuoti vaisių ir daržovių skyriuose. Nors juos daugiausiai nulėmė sezoniškumas bei klimato sąlygos, visgi ir ilgametis glaudus bendradarbiavimas su tiekėjais leidžia pirkėjams kai kuriuos produktus pasiūlyti pigiau nei jie kainavo praėjusių metų pirmą pusmetį. Pirkėjai pastebi šiuos kainų pokyčius ir į juos reaguoja vis dažniau apsilankydami parduotuvėse“, - bendrovės pranešime cituojama „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Anot jos, daržovių ir vaisių skyriuose užfiksuotas reikšmingiausias - net 10-49 proc. siekiantis - kainų mažėjimas. Daugiausiai per pirmą šių metų pusmetį atpigo česnakai (49 proc., arba vidutiniškai 2,20 euro), žaliosios cukinijos (41 proc., arba vidutiniškai 0,51 euro), porai (40 proc., arba vidutiniškai 0,89 euro), mandarinai (37 proc., arba vidutiniškai 0,68 euro), maži raudonieji greipfrutai (32 proc., arba vidutiniškai 0,50 euro) bei salotos vazonėlyje (32 proc., arba vidutiniškai 0,23 euro).

Pieno produktų kategorijoje 2018 pirmą pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, užfiksuotas 10-27 proc. kainų mažėjimas. Daugiausiai pigo karvių pieno sūris (27 proc., arba vidutiniškai 0,35 euro), vanilinė varškė (27 proc., arba vidutiniškai 0,87 euro), pusriebė varškė (18 proc., arba vidutiniškai 0,12 euro), „Brie“ sūris (17 proc., arba vidutiniškai 0,16 euro) bei glaistyti šokoladiniai sūreliai (15 proc., arba vidutiniškai 0,06 euro).

Bakalėjos prekių kategorijoje, pasak pranešimo, pirmą pusmetį užfiksuotas 10-34 proc. kainų mažėjimas. Labiausiai atpigo kvietiniai miltai (34 proc., arba vidutiniškai 0,29 euro), pomidorų sultys (28 proc., arba vidutiniškai 0,31 euro), cukrus (25 proc., arba vidutiniškai 0,17 euro), makaronai (24 proc., arba vidutiniškai 0,11 euro), majonezas (22 proc., arba vidutiniškai 0,61 euro), margarinas (21 proc., arba vidutiniškai 0,21 euro), razinos (16 proc., arba vidutiniškai 0,10 euro) bei augalinis aliejus (15 proc., arba vidutiniškai 0,17 euro).

V. Drulienė teigia, kad „Maxima“ nuolatos siekia užtikrinti, kad pirkėjai parduotuvėse rastų visas reikalingiausias prekes už geriausią kainą. Prekybos tinklas laikosi „Mažos kainos garantijos“ - tūkstančiui perkamiausių prekių užtikrinamos žemiausios kainos Lietuvoje, t.y. jei kitame prekybos tinkle kuri nors prekė randama už mažesnę kainą, „Maxima“ iškart sumažina įprastas kainas ir savo parduotuvėse. Dalies populiarių prekių kainos lyginamos ne tik su Lietuvos, bet ir Lenkijos prekybos tinklų kainomis.