Šiuo simboliniu geros valios aktu globalios akcijos „Žemės valanda“ dalyviai kvietė susimąstyti, ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti, kad sumažintume pragaištingus žmogaus veiklos padarinius gamtai. Vienas jų – tai klimato kaita, kurios poveikis juntamas jau ir mūsų šalyje.

„Atokvėpio žemei reikia ne tik šias simbolines 60 minučių. Svarbiausia – suprasti ir patikėti, kad kiekvieno iš mūsų kasdieniai veiksmai  yra svarbi didžiulio proceso dalis. Ir tik nuo to, kaip mes elgsimės, priklausys kuria kryptimi judės procesas: žemės tausojimo ar destrukcijos. Pagalvokime, ką galime padaryti kiekvienas iš mūsų, kad žemė galėtų pailsėti kuo dažniau – galbūt automobilį bent kartais iškeisti į dviratį ar kelionę pėsčiomis, galbūt kažkas iš mūsų dar nepradėjome rūšiuoti atliekų, o gal galime labiau tausoti energijos išteklius? Tikiu, kad pasirinksime tausojimo kelią“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Lietuva prie šios akcijos prisideda jau kelerius metus iš eilės. Pilietinės iniciatyvos „Žemės valanda“ koordinatoriai – Susivienijimas Žali LT.

Iniciatyvą „Žemės valanda“ vykdo Pasaulinis gamtos fondas (World Wide Fund of Nature). Tai viena didžiausių gamtosaugos organizacijų pasaulyje. Žemės valanda prasidėjo nuo vieno miesto – Sidnėjaus. Jau po metų idėja apskriejo visą pasaulį. Dabar „Žemės valanda“ vadinama didžiausiu savanorišku žmonijos geros valios aktu.