Pirmasis šią misiją atliko miesto meras Arvydas Vaitkus, paprašęs tylos minute pagerbti tuos, kurie žuvo be kaltės pakeliui į tolimus kraštus, kalinami ar būdami tremtyje.

Kasmet rengiamoje akcijoje kviečiami dalyvauti žmonės mūsų mieste perskaito 4310 pavardžių, paminėdami, ir kaip susiklostė šių žmonių gyvenimas: grįžo, negrįžo, likimas nežinomas.

Ankstesniais metais būdavo galima iš anksto registruotis ir ateiti pavardžių skaityti numatytu laiku. Šiemet tai daroma gyva eile. Pernai akcija baigėsi beveik valanda anksčiau nei kitais metais – apie 20 val.

„Skaitant tremtinių pavardes pirmos mintys – apie artimuosius. Turbūt kiekvienas šitokią dieną skaitydamas tokį tekstą prisimena tai, kas jam yra artimiausia, žinoma, prisimenamas šeimų skausmas. Labai džiaugiuosi, kad mes turime tokią tradiciją. Tai labai svarbu pagerbiant žmones, kurie negrįžo ir kurie, ačiū dievui, grįžo ir liudija istoriją. Ypatingai tai svarbu jaunajai kartai, kad jie suprastų, kodėl mes skaitome šias pavardes, kodėl pasakojame šių žmonių istorijas. Manau, tai yra geriausia priemonė jaunajai kartai išmokti mylėti ir ginti savo Tėvynę, jei toks poreikis būtų“, – kalbėjo miesto meras.

Užsiminęs apie savo šeimos patirtį A. Vaitkus turėjo omenyje ištremtą savo mamos tėvą Kazį Paulauską, kurio likimas iki šiol nežinomas. Jo žmonos Ilonos abu tėvai – nukentėjo nuo stalininių represijų, tėvelis iš tremties grįžo, mama ilgą laiką slapstėsi nuo trėmimo.

Po meto prie tribūnos stojo vicemerai ir keli savivaldybės darbuotojai.

Istorikai teigia, kad Lietuvoje nėra žmogaus, kurio giminaičiai ar pažįstami nebūtų ištremti, įkalinti ar kitaip nukentėję nuo sovietų valdžios.

Apžiūrėti ekspoziciją „Sąjūdžiui – 30. Klaipėda 1988–1990 m.“ klaipėdiečiai ir miesto svečiai galės visą mėnesį. Ją sudaro dešimt stendų, į kuriuos patalpinta pati įdomiausia Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus turima medžiaga apie prieš 30 metų vykusius įvykius.

Klaipėdoje Sąjūdžio iniciatyvinė grupė įkurta buvo 1988 metų liepos 6-ąją. Sukaktis pradėta minėti kiek vėliau. Liepos 8-oji Sąjūdžio 30-mečio minėjimui pasirinkta neatsitiktinai.

Tądien įvyko pirmasis ką tik susikūrusios Klaipėdos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susirinkimas, kurio metu buvo aptarinėjamas trispalvės iškėlimo per Jūros šventę klausimas.

Prieš 30 metų liepos 10 d. Klaipėdoje pirmą kartą pasirodė Lietuvos trispalvė, ją senamiesčio gatvėmis nešė žurnalistas Rytas Staselis. Ir dabar R.Staselis atvyks į Klaipėdą bei simboliškai pakartos eiseną iš Kalvystės muziejaus į Teatro aikštę.

Oficialiai trispalvė Klaipėdoje suplevėsavo spalio 20 d. virš Muzikinio teatro.

Minint Sąjūdžio 30-metį, sekmadienį Lėlių teatro kiemelyje Vežėjų gatvėje vyko ir susitikimas-diskusija „Sąjūdžio žingsniai“. Jame dalyvavo ir patys Sąjūdžio dalyviai.

Liepos 11-ąją 18 val. Girulių bibliotekoje taip pat rengiamas minėjimas „Laisvės keliu: Sąjūdžio vertė ir laikas“.

Svarbu ne tik kaupti

Liepos 6-ąją sukanka 30 metų, kai Klaipėdoje buvo įkurta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Uostamiestis šią ir kitas svarbias datas minės kiek vėliau, liepos 8-ąją.

"Esame laimingi, kad turime tokių atminties datų. Atsiranda įvairių minėjimo formų, o muziejus bet kuriuo atveju turi aktyviai šiuose dalykuose dalyvauti. Juolab kad šaltinių yra daug. Archyvuose turime labai įdomios medžiagos, tad reikia ne tik kaupti, bet ir apie ją kalbėti", – teigė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.

Liepos 8-ąją prie paminklo vieningai Lietuvai "Arka" organizuojamas lauko parodos "Sąjūdžiui – 30. Klaipėda 1988–1990 m." atidarymas.

Ją apžiūrėti klaipėdiečiai ir miesto svečiai galės visą mėnesį. Oficialus parodos atidarymas ir šventinė sueiga įvyks 12 val.

R.Staselis pakartos istoriją

"Orientuojamės į Klaipėdos įvykius. Rodydami dešimt stendų kalbėsime apie Lietuvos uostamiestį, bus eksponuojama pati įdomiausia medžiaga, kurią turime. Visą mėnesį žmonės, judantys pagrindine gatve, turės galimybę stabtelėti ir ją patyrinėti", – pristatė J.Genys.

"Kadangi birželio 3-oji jau praėjo, nutarėme parodyti tai, kas vyko Klaipėdoje ir yra aktualu šio miesto žmonėms. Žinoma, parodoje atsispindės ir visos Lietuvos įvykiai. Gal kai kurie klaipėdiečiai stenduose atpažins save ir galės parodyti savo vaikams", – antrino istorikas Saulius Karalius.

Parodoje atsispindės svarbiausi to meto įvykiai – rinkimai į Aukščiausiąją Tarybą, Baltijos kelias, Taravos Anikės paminklo atstatymas.

Liepos 8-oji Sąjūdžio 30-mečio minėjimui pasirinkta neatsitiktinai. S.Karaliaus žodžiais, tądien įvyko pirmasis, ką tik susikūrusios Klaipėdos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susirinkimas, kurio metu buvo aptarinėjamas trispalvės iškėlimo klausimas per Jūros šventę.

Anot istoriko S.Karaliaus, prieš 30 metų liepos 10 d. Klaipėdoje pirmą kartą pasirodė Lietuvos vėliava, ją senamiesčio gatvėmis nešė Rytas Staselis.

Ir dabar R.Staselis atvyks į Klaipėdą bei simboliškai pakartos eiseną iš Kalvystės muziejaus į Teatro aikštę.

"Be jokios programos"

Oficialiai trispalvė Klaipėdoje suplevėsavo spalio 20 d. virš muzikinio teatro.

"Tais laikais vėliavos pasirodymas prilygo stebuklui, kaip ir Baltijos kelias. Gaila, nei skaitmenos, nei įrašymo technikos tada nebuvo. Dabar turėtume tiek daug medžiagos", – samprotavo S.Karalius.

Minint Sąjūdžio 30-metį liepos 8-ąją 13.30 Lėlių teatro kiemelyje Vežėjų gatvėje vyks susitikimas-diskusija "Sąjūdžio žingsniai". Jame dalyvaus ir patys sąjūdžio dalyviai.

"Sąjūdis visada buvo neorganizuota organizacija, kur susirinkę žmonės kalbėdavo, ką nori. Be jokios programos. Todėl ir esame tokie plevėsos. Ir dabar tas pats bus – juk pati Lietuvos laisvė išsirutuliojo iš laisvo ir nepriklausomo kalbėjimo", – teigė vienas Klaipėdos sąjūdžio steigėjų Vytautas Čepas.

Liepos 11-ąją 18 val. Girulių bibliotekoje taip pat rengiamas minėjimas "Laivės keliu: Sąjūdžio vertė ir laikas".

Minint Klaipėdos krašto sugrąžinimo Lietuvai 95-ąsias metines prie paminklo vieningai Lietuvai „Arka“ anksti ryte įžiebta šviesų instaliacija.

Taip pat tradiciškai padėtos  gėlės ant Erdmono Simonaičio kapo Lėbartų kapinėse ir ant Jurgio Lėbarto kapo Joniškės kapinėse.

Į Skulptūrų parką prie paminklo, skirto 1923 m. sukilimo dalyviams, kariai ir miestiečiai rinkosi vidurdienį. Čia ceremonijai rikiavosi Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos dalinių vienetai: Karinių jūrų pajėgų būrys, Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vienetai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės būrys bei Karinių jūrų pajėgų orkestras. Dainavo Žvejų rūmų  mišrus choras „Klaipėda“.

Ceremonijos metu į susirinkusiuosius kreipėsi Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Anot jo, ši data išskirtinai svarbi visai Lietuvai ir yra viena žymiausių šalies istorijoje.

„Lietuvoje labai suprantama veikla siekti nepriklausomybės. Tačiau šis istorinis puslapis labiau primena kovą dėl priklausomybės būti viena Lietuva. Tai unikalus atvejis Lietuvos istorijoje. Be jokios abejonės, buvo daug padaryta ir suprasta, kad Klaipėdos kraštas tai – vartai į jūrą, į pasaulį. Tačiau ir šiandien pasigendu dėmesio iš aukščiausių valstybės vadovų. Tikrai galėtų būti daugiau ženklų pagarbos ir dėkingumo Klaipėdos kraštui. Prisiminti, matyt, reikėtų neprimenant. Tačiau tai nė kiek nesumenkina mūsų šventės“ – kalbėjo V. Grubliauskas.

Kad Klaipėda – unikalus kraštas, turintis išskirtinę istoriją teigė ir sveikinimo kalbą sakiusi Lietuvininkų bendrijos pirmininkė Edita Barauskienė.

„Profesorius Edvardas Gudavičius yra pasakęs, kad jis vieno 1918 m. savanorio nekeistų į visus didžiuosius kunigaikščius sudėjus juos į krūvą. Tai daug ką pasako. Savanorių tikslai yra ginti savo tėvynę, o kunigaikščiai kartais žiūri ir į svetimas žemes, o paskui praranda ir savas. Savanoriais galima laikyti ir 1918 m. Tilžės akto signatarus, kurie priėmė nuomonę, kad Mažoji Lietuva nori jungtis prie Didžiosios. Tų savanorių likimas tikrai buvo liūdnas“, – įsitikinusi E. Barauskienė. 

Nuskambėjus sveikinimo kalboms ant paminklo sukilimo dalyviams padėtos gėlės. Miesto centre suskambo Klaipėdos kariliono varpai.