Tremtyje Indijoje gyvenantis ir daug sekėjų turintis Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama 1995 metais paskelbė Genduną Choekyi Nyimą (Genduną Čokji Njimą) atgimusiu Pančen Lama – antruoju aukščiausio rango dvasininku tibetietiškojo budizmo Gelugpos mokykloje.

Trimis dienomis vėliau šešiametis berniukas buvo paimtas Kinijos pareigūnų ir nuo to laiko nebepasirodė viešumoje. Žmogaus teisių gynėjų grupės jį vadino jauniausiu politiniu kaliniu pasaulyje.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) pirmadienį pareikalavo, kad Kinija „nedelsiant“ atskleistų jo buvimo vietą.

„Tibeto budistai, kaip visų tikinčiųjų bendruomenių nariai, privalo turėti galimybę rinkti, ugdyti ir garbinti savo religinius lyderius pagal savo tradicijas, nesikišant vyriausybei“, – sakoma M. Pompeo pareiškime.

Kinijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Gedhunas Choekyi Nyima prieš įstodamas į universitetą įgijo „nacionalinį privalomąjį išsilavinimą“, o dabar jis ir jo šeima „nenori, kad pašaliniai asmenys kištųsi į jų normalų gyvenimą“.

„Jis jau pradėjo dirbti“, – žurnalistams per spaudos konferenciją paskelbė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas (Džao Lidzianas).

Jis perspėjo Jungtines Valstijas „nesinaudoti Tibeto reikalais kišimuisi į Kinijos vidaus reikalus“. 

Pekinas yra paskyręs savo Pančen Lamą, kuris yra surengęs virtinę gerai surežisuotų viešų pasirodymų, nors dauguma tibetiečių jo nepripažįsta.

Kinijos formaliai ateistinė vyriausybė aiškiai leidžia suprasti, kad pati gali siekti paskirti įpėdinį 84 metų Dalai Lamai, kuris išlieka visuotinai pripažįstamas judėjimo už Tibeto autonomiją veidas.

Dalai Lama sakė, jog pasaulis turi „moralinę atsakomybę“ spausti dėl demokratijos ir įstatymo valdžios Kinijoje.

Tačiau jis pridūrė, jog siekti glaudesnių ryšių su antrąja pagal dydį pasaulio ekonomika yra „realistiška“ politika pinigų stokojančioms Vakarų šalims, tokioms kaip Didžioji Britanija.

„Laisvasis pasaulis turi moralinę atsakomybę atvesti Kiniją į pagrindinę demokratijos srovę ... Kinijos žmonės taip pat to nori“, – interviu BBC, kuris buvo transliuojamas antradienį, sakė tibetiečių dvasinis lyderis tremtyje.

„Galvoju, kad laisvasis pasaulis turi tam tikrą atsakomybę laikytis tvirtai. Demokratija. Įstatymo valdžia. Ir laisva spauda ar laisva informacija. Šie dalykai“, – sakė jis.

Dalai Lama sakė suprantantis, kodėl kai kurie Vakarų lyderiai plėtoja glaudesnius ryšius su Pekinu, ir pridūrė, kad britų vyriausybės kišenės yra „daugiau ar mažiau tuščios“.
„Tad jie labai nori artimumo su Kinija dėl piniginių priežasčių. Jie taip pat yra realistiški“, – sakė jis.

Britanijos santykius su Kinija apkartino ministro pirmininko Davido Camerono (Deivido Kamerono) susitikimas su Dalai Lama 2012 metais ir Londonas stengėsi atitaisyti tą žalą.

14-asis Dalai Lama iš Tibeto pabėgo 1959 metais, po žlugusio sukilimo prieš Kinijos valdymą, ir nuo to laiko gyvena Indijoje.

Paklaustas, ar bus paskutinis Dalai Lama, 79 metų budistų vienuolis atsakė, kad tai priklausys nuo aplinkybių.

„Dalai Lamos institucija vieną dieną liausis gyvavusi, – sakė jis. – Ateina koks nors kvailas Dalai Lama (vyras ar moteris) ir užtraukia sau gėdą – tai labai liūdna. Daug geriau, kad šimtmečių senumo tradicija nustotų gyvavusi kokio nors populiaraus Dalai Lamos laikais“.

Pagal tibetiečių tradiciją, vienuoliai identifikuoja mažą berniuką, kuris pademonstruoja tam tikrus ženklus, kad yra velionio lyderio persikūnijimas.

Tačiau Tibeto budistai baiminasi, kad Kinijos valdžia gali siekti primesti savo pasirinktą dvasinį lyderį.

Taip įvyko 1995 metais, kai Pekinas atmetė Dalai Lamos pasirinkimą dėl naujo Pančen Lamos – antrojo pagal rangą Tibeto budizmo hierarcho – ir išrinko savo kandidatą į šį postą.