Vadino antraisiais namais
Senatvė ir liūdesys lietuviškai – tarsi sinonimai. Kai praėjusią vasarą buvo uždarytas Panemunėje, Pušų gatvėje, septyniolika metų veikęs Pagyvenusių žmonių dienos centras, senjorai nusiminė, nes prarado galimybę bendrauti, turiningai leisti laisvalaikį.
Pastaraisiais metais centrą lankė trys dešimtys senjorų, daugiausia – vieniši žmonės. Jie čia puikiai leido laiką: bendravo, politikavo, užsiėmė kultūrine, kūrybine, sportine veikla, pramogavo.
"Kasdien susirinkdavome tarsi šeima savo antruosiuose namuose, į juos eidavome kaip į šventę", – apibendrino viena centro lankytojų Aldona Andriuškevičienė.
Pagyvenusių žmonių dienos globos centras priklausė Panemunės senelių namams. Praėjusiais metais jie pakeitė savo statusą: buvusi biudžetinė įstaiga tapo viešąja, pasivadino Kauno Panemunės socialinės globos namais. Jų gyventojai iš dalies išlaikomi valstybės arba savivaldybės, iš dalies – iš asmeninių lėšų. Dienos centro, kuris dabar pavadintas Socialinės priežiūros dienos centru, paslaugos senjorams buvo teikiamos nemokamai.
"Viešoji įstaiga, priešingai nei biudžetinė, pagal teisinį reglamentavimą yra laisvesnė kurdama ir teikdama socialines paslaugas. Tai leidžia jai gauti papildomų pajamų, laisviau konkuruoti su kitais paslaugų teikėjais, taip sudarant prielaidas paslaugų kokybės didėjimui", – dar rudenį pokyčius pakomentavo Kauno miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė.
Įkainiai pribloškė
Būtent viešosios įstaigos statusas leido Panemunės socialinės globos namams uždarbiauti – imti pinigus iš senjorų už tai, kad jie lankosi Socialinės priežiūros dienos centre.
Nustėrome sužinoję, kad šiais metais vėl pradėjus veikti mūsų mylimam centrui, už vieną dieną, praleistą jame, turime mokėti 19,48 euro. Norint pavalgyti, už pietus teks mokėti 4 eurus.
"Nustėrome sužinoję, kad šiais metais vėl pradėjus veikti mūsų mylimam centrui, už vieną dieną, praleistą jame, turime mokėti 19,48 euro. Norint pavalgyti, už pietus teks mokėti 4 eurus", – kaunietė Irena Barkauskienė apgailestavo, kad iš lietuviškos pensijos senjorai sau to negali leisti.
Centro veikloje senjorai pokyčių nemato, nors savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja J.Baltaduonytė anksčiau aiškino, kad veikla nebuvo teisiškai apibrėžta, nenustatytos paslaugos ir mokėtinas atlygis už jas.
"Vien todėl, nelikus biudžetinės įstaigos – Kauno Panemunės senelių namų, šio centro veikla buvo pristabdyta, siekiant išgryninti jo teikiamų paslaugų potencialių gavėjų ratą", – J.Baltaduonytė tvirtino, kad paslaugos turi būti teikiamos kokybiškai, tenkinti dienos globos, užimtumo poreikius senyvo amžiaus asmenims.
Kokybė ir kiekybė
Senjorams taip aiškino ir Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Putrienė.
"Įvertinus tas aplinkybes, kad iki tol veikusiame Dienos centre buvo teikiamos neišgrynintos, orientuotos į kiekį, o ne kokybę, paslaugos, Dienos centro veikla buvo laikinai pristabdyta, būtent ir siekiant išgryninti jo teikiamų paslaugų kokybę, parinkti platesnį, įvairesnį paslaugų spektrą ir identifikuoti potencialių paslaugų gavėjų ratą, atsižvelgiant į miestiečių poreikius", – dar praėjusių metų lapkritį senjorams raštu aiškino N.Putrienė.
Dienos centro veiklos tikslai, įvardijo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, labai kilnūs: mažinti senų žmonių vienišumo jausmą, integruoti juos į visuomenę, artimiesiems sudaryti sąlygas grįžti į darbo rinką, organizuoti sociokultūrines paslaugas.
"Paslaugų gavėjams pasiūlyti alternatyvias kokybiškas mokamas paslaugas, labai reikalingas ir kartais taip sunkiai pasiekiamas senyvo amžiaus asmeniui. Skatinti senyvo amžiaus žmonių tarpusavio bendravimą, padėti turintiesiems nustatytus specialiuosius poreikius, leisti laisvalaikį, atitinkantį jų gebėjimus, gauti maitinimo paslaugą", – supratingumą demonstravo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja N.Putrienė.
Šią Socialinės priežiūros dienos centro kilnių paslaugų teikimo viziją buvo patikėta sukurti Panemunės socialinės globos namų vadovybei.
"Įstaigai suformuota užduotis aiškiai numatyti paslaugų paketą, formuojant kompetentingų specialistų komandą, apskaičiuojant paslaugos kainą, ir tik gavusi šią informaciją Kauno miesto savivaldybė priims sprendimus", – dar rudenį teigė J.Baltaduonytė.
Nieko už dyką
Deja, šie sprendimai senjorus labai nuvylė. Jiems neįkandamos ir kitos paslaugų kainos. Pavyzdžiui, naudojantis centro transportu už vieną nuvažiuotą kilometrą tenka mokėti 0,38 euro, už vieną transporto prastovėtą valandą – beveik 2 eurus.
Senyvo amžiaus asmenų lydėjimas į įvairias įstaigas – 1,88 euro už valandą, atokvėpio paslauga šeimos nariams, dėl tam tikrų priežasčių laikinai negalintiems prižiūrėti artimųjų, – 4 eurai už valandą, pagalba į namus, pavyzdžiui, maisto produktų, iki 5 kg, nupirkimas artimiausioje parduotuvėje – 2,90 euro už vieną valandą. Į pirkimo trukmę įeina ir laikas, per kurį nueinama į parduotuvę, ir laukimas eilėje bei panašiai.
Pavyzdžiui, pusvalandžio trukmės ergoterapijos užsiėmimai, nesvarbu, individualiai ar grupėje, kainuoja net 7 eurus.
Ar tai – ne verslas? Net ir medicinos paslaugos įkainotos, nors senjorai jas yra užsitarnavę. Pavyzdžiui, pusvalandžio trukmės ergoterapijos užsiėmimai, nesvarbu, individualiai ar grupėje, kainuoja net 7 eurus.
Galbūt galima rasti pigiau, pavyzdžiui, miesto poliklinikose? Ką jau bekalbėti apie laisvalaikio užsiėmimus: meninės raiškos mokymų organizavimas – 12 eurų už 45 minutes penkių asmenų grupei, 10 eurų – individualiai, kulinarijos pamokų organizavimas – 7 eurai už 45 minutes, o kur dar produktų kaina?!
Suprantama, kad norint naudotis šia bendryste, reikia būti labai turtingam. Keista, kad tokios sąlygos – varguolių globos įstaigoje, kuriai jau kelis dešimtmečius vadovauja dabar 72-ejų kauniečiams gerai žinoma Aldona Krinickienė.
Pagarbos garantas
Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja J.Baltaduonytė patvirtino: Socialinės priežiūros dienos centro teikiamų paslaugų įkainiams pritarta, juos palaimino Kauno miesto savivaldybės taryba.
Ar kauniečių išrinktiems politikams negaila miestui savo rinkėjų? "Kadangi tai yra įstaigos teikiamos paslaugos, už jas sumokėtos lėšos atitenka paslaugų teikėjui, tai yra Kauno Panemunės socialinės globos namams. Ši įstaiga dalyvauja projekte būtent dėl dienos užimtumo organizavimo senjorams. Šiuo metu dar vyksta dokumentų patikra, svarstymai, kai įstaigos projektas bus įvertintas, ir jei bus skirtas finansavimas, bus teikiama Kauno miesto savivaldybės tarybai apsispręsti dėl mažesnio ir tam tikrais atvejais nemokamo socialinės priežiūros paslaugų teikimo minėtame dienos centre, senjorams, atsižvelgiant pagal socialinio darbuotojo išvadą", – tarsi ir paguodė J.Baltaduonytė.
Kol kas senjorai Socialinės priežiūros dienos centre renkasi kartą per savaitę, jame praleidžia tris valandas. Geria arbatą, šnekučiuojasi ir ilgisi tų laikų, kai čia buvo linksma.
Pastatas, kurį Panemunės socialinės globos namai valdo panaudos pagrindais, priklauso Kauno miesto savivaldybei. Jis yra nemažas, labai patrauklioje vietoje, prie pat pušyno. Natūralu, kad jame galima įrengti puikų SPA, ir klientai mokėtų ne po 7, o po 70 eurų už valandą. Ar ne to siekiama?
Pagarbos verta ta valdžia, kuri gerbia senatvę. Dotuoti kelių dešimčių miestiečių senjorų laisvalaikį iš miesto biudžeto – miesto valdžios garbės reikalas.
