Pradžia – viena karvė
R. Tamulis pasakojo, jog jau seniai laikė vieną karvę, kurios duodamas pienas iš pradžių buvo naudojamas tik savo reikmėms. „Paskui jų atsirado vis daugiau ir daugiau, – kalbėjo vyras. – Gal visi, kas skaitys mano pasisakymus, sakys: kam čia jas laikyti, juk neapsimoka, bet mes rezgame mintį gauti paramą ir plėsti savo ūkį, statyti sūrinę.“ Ūkininkas sakė, jog šiuo metu melžia keturias karves, viena – užtrūkusi, todėl galbūt jau šio mėnesio pabaigoje jo laikomų pieninių karvių ūkis pasipildys dar viena telyčaite. Veterinaras kalbėjo, jog specialiai sėklino raguotąją augintinę geresne sėkla, kad gimtų geros veislės, pieningos palikuonės.
Anksčiau pieną priduodavęs supirkimo punkte, dabar pienininkas sakė kol kas to nedarąs, nes neapsimoka. Kol turės galimybę perdirbti pieną savo sūrinėje ir juo prekiauti, pašnekovas sakė pamelžtą pieną sunaudojantis savo ūkyje – sugirdo veršeliams ir jaučiams. Tačiau Utenos rajono ūkininkas atskleidė, jog jo žmona pagal močiutės receptą moka slėgti itin skanius tradicinius lietuviškus kaimiškus sūrius, kuriuos giria visi, kas tik paragauja, todėl šeima ir nusprendė plėtoti savo ūkį šia linkme. „Gal dar ir sviestą mušime, galbūt dar ką nors sugalvosime“, – svarstė R. Tamulis, pridūręs, kad, be sūrinės statybos bei įrengimo, dar norėtųsi pakeisti ir seną, susidėvėjusį, mažo galingumo melžimo aparatą, įsirengti melžimo aikštelę, nes dabar karvės tiesiog pririštos pievoje.
Džiaugėsi palengvintomis sąlygomis
Pasak ūkininko, apie galimybę šiuo metu teikti paraišką, jis sužinojo nuvažiavęs su reikalais į seniūniją, kur žemės ūkio specialistė jam pasakė, kad galima kreiptis paramos kaip tik tokiems smulkiems pienine galvijininkyste užsiimantiems ūkininkams kaip jis. Pašnekovas teigė, kad labai apsidžiaugė tokia galimybe ir pradėjo domėtis, ko reikia, norint įrengti sūrinę, pradėti gaminti bei parduoti sūrius. Todėl kitą savaitę, susitaręs su vienu Utenos rajono sūrininku, planuoja važiuoti apsižiūrėti. „Daugmaž jau numanau, ko reiks, bet labai smalsu pasižiūrėti, kaip dirba kiti“, – aiškino R. Tamulis, pridūręs, kad greičiausiai sūrinei reikės ir šaldytuvo, ir dujinės viryklės, ir karšto vandens, ir šaltkrepšio sūriams saugiai vežti, nors, žinoma, viskas atsirems į pinigus. Ūkininkas užsiminė, kad, jei reikės, prie ūkio plėtros prisidės ir savo lėšomis.
„Be to, šiuo metu suteikta tokia gera galimybė smulkių pieninių ūkių savininkams pasinaudoti parama, kad tiesiog nuodėmė būtų jos neišnaudoti“, – teigė pašnekovas, džiaugęsis, kad šiemet pienininkams palengvintos sąlygos gauti pagalbai – reikia surinkti mažiau atrankos balų, reikalavimai ūkio dydžiui ir karvių skaičiui palankūs smulkiems pieno ūkiams.
Be paramos – nė žingsnio pirmyn
Beje, pernai ūkininkas gavo 15 tūkst. eurų paramą pagal KPP priemonę „Parama smulkiesiems ūkiams“, už tuos pinigus sakė nusipirkęs naują traktorių ir puspriekabę, kurie labai praverčia ūkyje. „Puspriekabę daugiausia naudoju mėšlui vežti, o su traktoriumi nušienauju pievas, pervežu iš vienos vietos į kitą, jei reikia ką nors pervežti“, – aiškino vyras ir sakė, kad planams pavykus ketina savo pieninių karvių ūkį plėsti iki 10–12 galvijų.
Ir gauta, ir planuojama gauti būsima parama ūkininkas labai džiaugėsi ir teigė, kad be jos jo ūkis neturėtų galimybių plėstis. „Vien iš savų pinigų tą padaryti būtų labai sudėtinga, o lįsti į paskolas tikrai nesinori, – kalbėjo R. Tamulis. – Tada geriau jau visai nieko.“
Išskirti pienininkai
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Dalios Rutkauskaitės teigimu, pieninės galvijininkystės sektorius šiemet išskirtas dėl daugelio priežasčių, tačiau bene svarbiausios – mažas sektoriaus pelningumas ir tai, kad per daugelį metų šio sektoriaus atstovams sunku buvo pasinaudoti smulkiųjų ūkių parama dėl apriboto produkcijos standartine verte išreikšto valdos ekonominio dydžio (VED). Pasak specialistės, anksčiau kriterijus atitikdavo tik pienininkystės ūkiai, laikantys 3–4 karves, todėl paramos galėjo kreiptis tik labai maža dalis pieno produkcijos gamintojų.
Pašnekovės teigimu, dabar numatyta, kad pienininkystės ūkyje paramos paraiškos pateikimo dieną pieninių veislių melžiamų karvių turi būti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 bei produkcijos standartine verte išreikšto VED struktūroje tik pagal pieninių veislių melžiamas karves apskaičiuotas VED turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. bendro VED. Šia priemone remiami būtent karvių pieno produkciją gaminantys ūkiai, tad ožkų ar avių pieno gamintojai šioje programoje nedalyvauja.
Kaip sakė D. Rutkauskaitė, šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 12 731 893 eurai Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos biudžeto paramos lėšų, išmokos suma vienam ūkininkui, įgyvendinančiam projektą, – iki 15 000 eurų.
ŽŪM specialistė priminė, jog paraiškas priima ir registruoja Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniai paramos administravimo skyriai.
