„Rimas Tuminas buvo išskirtinė asmenybė, formavusi Lietuvos teatro ir kultūros istorijos fenomeną“, – užuojautoje sakė šalies vadovas.

G. Nausėda dėl režisieriaus mirties pareiškė užuojautą jo artimiesiems ir teatro bendruomenei.

R. Tuminas mirė trečiadienį Italijoje, eidamas 73-iuosius.

L. Rubinšteinas buvo vienas svarbiausių sovietinio pogrindžio literatūros scenos veikėjų, vėliau protestavęs prieš prezidentą Vladimirą Putiną. Jis, laikytas vienu iš Rusijos konceptualistų judėjimo, pašiepusio sovietų valdininkiją, įkūrėjų, mirė sekmadienį, pranešė jo dukra.

„Jis negalėjo būti publikuojamas totalitarinėje Sovietų Sąjungoje, tačiau jo kūriniai buvo leidžiami laisvajame pasaulyje ir išversti į daugelį kalbų, – socialinėje žiniasklaidoje rašė ES atstovas spaudai Peteris Stano. – Jis priešinosi Krymo aneksijai ir karui prieš Ukrainą“.

L. Rubinšteinas buvo atvirai priešiškas V. Putino vyriausybei ir reguliariai protestavo prieš Kremliaus vykdomas represijas ir žmogaus teisių pažeidimus.

Po to, kai 2022 metų vasarį V. Putinas pradėjo plataus masto puolimą Ukrainoje, L. Rubinšteinas ir kiti žinomi rašytojai pasirašė atvirą laišką, kuriame pasmerkė „nusikalstamą karą“ ir Kremliaus „melą“.

Sausio 8 dieną Maskvoje 76-erių metų L. Rubinšteinas buvo partrenktas automobilio ir sunkios būklės paguldytas į ligoninę.

Maskvos transporto departamentas teigė, kad „vairuotojas nesulėtino greičio“, kai L. Rubinšteinas ėjo per gatvę.

Pirminiais duomenimis, L. Rubinšteiną partrenkęs vairuotojas per dvylika mėnesių buvo padaręs devyniolika kelių eismo taisyklių pažeidimų, nurodė departamentas.

Pasak šalies vadovo, pulkininkas Z. Vegelevičius reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos kariuomenės oro pajėgų, struktūros ir karinių pajėgumų Lietuvoje kūrimo, aktyviai vystė tarptautinius ryšius bei oro pajėgumų sąveikumą, oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą su regiono šalimis.

„Pulkininkas Z. Vegelevičius – patriotas, atsidavęs karininkas, savo gyvenimą paskyręs tarnybai Tėvynei, nuoširdžiai dirbęs stiprinant Lietuvos saugumą. Jis įnešė svarų indėlį į kariuomenės modernizavimą, kovinės galios oro pajėgumų plėtrą“, – rašoma Prezidento užuojautoje.

Šalies vadovas reiškia nuoširdžią užuojautą Z. Vegelevičiaus šeimai, artimiesiems ir bendražygiams.

Z. Vegelevičius apdovanotas Dariaus ir Girėno, Kariuomenės kūrėjų savanorių, Sausio 13-osios atminimo medaliais ir Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi.

„Su J. Viktorovičiumi mums dažnai tekdavo spręsti sunkiausius klausimus. Iš kitų jis išsiskyrė reagavimu, išskirtiniu bendravimu ir atkaklumu. Jis visada buvo pasiruošęs padėti ir tikrai padėjo iš visos širdies. Taip pat padėjome jam kai kuriais klausimais dėl Libijos ir Afrikos. Mes turėjome daug bendro. Vieno apsilankymo metu jis man įteikė „Wagner“ aukso medalį už ypatingus nuopelnus. Jis buvo svarbus asmuo nacionaliniu mastu“, – „Telegram“ rašė R. Kadyrovas.

Čečėnų lyderis taip pat pridėjo, kad J. Prigožinas pastaruoju metu arba nematė, arba nenorėjo matyti viso vaizdo, kas vyksta šalyje.

„Paprašiau jo palikti asmenines ambicijas dėl itin svarbių nacionalinių reikalų. Visa kita gali būti nuspręsta vėliau. Bet jis buvo toks, J. Prigožinas, su geležiniu charakteriu ir noru pasiekti savo tikslą čia ir dabar. Jo mirtis yra didžiulė netektis visai valstybei. Reiškiu nuoširdžią užuojautą J. Viktorovičiaus šeimai ir draugams“, – teigė R. Kadyrovas.

Šiuo metu tiriama, kas sukėlė trečiadienio avariją, kuri įvyko praėjus lygiai dviem mėnesiams po trumpai trukusio „Wagner“ maišto prieš Maskvos karinę vadovybę.

„Pirmiausia noriu pareikšti nuoširdžią užuojautą visų aukų šeimoms“, – sakė V. Putinas, apibūdindamas J. Prigožiną kaip žmogų, kuris padarė rimtų klaidų, bet pasiekė rezultatų.

„Prigožiną pažįstu labai seniai, nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios. Jis buvo sudėtingo likimo žmogus, savo gyvenime padarė rimtų klaidų, bet pasiekė teisingų rezultatų“, – teigė V. Putinas.

Jis paminėjo J. Prigožino darbą Afrikoje, kur „Wagner“ vadas tvirtino buvęs anksčiau šią savaitę ir kur samdinių grupė turi nemažai karinių pajėgų.

„Kiek žinau, jis tik vakar grįžo iš Afrikos ir ten susitiko su kai kuriais pareigūnais“, – teigė V. Putinas.

Jis nurodė, kad pradėtas avarijos tyrimas ir kad jis užtruks.

„Jis bus atliktas visapusiškai ir užbaigtas. Dėl to nėra jokių abejonių“, – sakė V. Putinas, filmuotoje medžiagoje matomas susitikime su Rusijos įvestu Donecko srities vadovu Denisu Pušilinu.

Avarijos, per kurią žuvo keli J. Prigožino artimiausios aplinkos žmonės, aplinkybės paskatino įnirtingas spekuliacijas apie galimą nužudymą.

Po to, kai birželį „Wagner“ pradėjo sukilimą, kuris buvo laikomas didžiausiu iššūkiu V. Putino galiai nuo pat jo atėjimo į valdžią, V. Putinas pavadino J. Prigožiną išdaviku.

Tarp žuvusiųjų per avariją buvo Dmitrijus Utkinas – dešinioji J. Prigožino ranka, vadovavusi „Wagner“ operacijoms ir, kaip įtariama, tarnavusi Rusijos karinėje žvalgyboje.

V. Putinas teigė, kad per avariją žuvę „Wagner“ nariai svariai prisidėjo prie Maskvos puolimo Ukrainoje ir juos siejo bendras tikslas.

„Mes tai prisimename, žinome ir niekada to nepamiršime“, – sakė V. Putinas.

„Šiandien Lietuva neteko visą savo gyvenimą teisei ir mokslui paskyrusio, tikro savo šalies patrioto“, – rašoma Prezidentūros pranešime.

„Tai labai skaudi netektis teisininkų bendruomenei ir visai Lietuvai. Žmogus, kūręs Lietuvos pagrindus ir buvęs tikru pavyzdžiu daugeliui dėl savo gilios išminties ir nuoširdaus atsidavimo šaliai. Esame giliame lūdesyje išlydėdami tokią iškilią asmenybę ir būsime visada dėkingi už teisinį paveldą,“ – sakė V. Pranckietis.

Teisininkas, vienas Konstitucijos kūrėjų S. Stačiokas mirė pirmadienį eidamas 83-iuosius metus.

S. Stačiokas gimė 1937 metais Alytuje, baigė Vilniaus universitetą, studijavo Maskvos M. Lomonosovo universiteto aspirantūroje, vadovavo Teismo ekspertizės mokslinio tyrimo institutui.

Jis 1990-1992 metais dalyvavo rengiant Konstitucijos projektą, taip pat 1993-1996 ir 1999-2008 metais dirbo Konstitucinio Teismo teisėju, 1996-1999 metais buvo Seimo nariu.

S. Stačiokas 1996 metais apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.

Trečiadienį Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius pareiškė užuojautą Rusijai dėl tragedijos Magnitogorske.

„Reiškiu gilią užuojautą žmonių, žuvusių per sprogimą gyvenamajame name Magnitogorske, giminėms ir artimiesiems, linkiu kuo greičiau pasveikti visiems, kurie nukentėjo dėl šios siaubingos tragedijos“, - parašė jis tviteryje.

Gruodžio 31-osios rytą Magnitogorske sprogus, kaip teigia Rusijos pareigūnai, dujoms, sugriuvo 1973 metais statyto 10 aukštų gyvenamojo namo laiptinė. Naujausiais duomenimis, žuvo 28 žmonės, tarp jų - trys vaikai. Nežinoma dar 14 žmonių buvimo vieta, dešimtys gyventojų buvo evakuoti iš nukentėjusios ir kaimyninių laiptinių.

Pirmadienio rytą galingas sprogimas, kaip manoma, sukeltas dujų nuotėkio, sugriovė vieną laiptinę blokiniame 10 aukštų name. Per šį incidentą žuvo mažiausiai keturi žmonės, bet dar dešimtys gali būti likę po griuvėsiais.

„Pirmiausiai noriu išsakyti užuojautos žodžius žuvusiųjų šeimoms, užtikrinti visus nukentėjusiuosius, jog padarysime viską, kad jiems padėtume ir palaikytume“, - V. Putinas sakė per pasitarimą operacijų štabe įvykio vietoje.

Vietos administracijos pareigūnų duomenimis, sugriuvusioje laiptinėje buvo priregistruota 111 žmonių, o dar devyni nuomojosi būstus – iš viso 120 žmonių.

„Įvykio vietoje tęsiami paieškos ir gelbėjimo darbai. Kol kas žinoma apie 52 žmonių likimą. Iš jų keturi žuvo, 16 buvo evakuota į laikino apgyvendinimo vietas, 28 žmonės susisiekė ir pranešė, kad tragedijos metu jų nebuvo namuose, penki žmonės buvo paguldyti į ligonines, aštuoni buvo išleisti gydytis ambulatoriškai, 35 žmonių likimas nežinomas“,  – pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerijos informacijos valdybos atstovas Timūras Chikmatovas, kalbėdamas televizijos „Rossija 24“ tiesioginiame eteryje.

Nepaprastųjų situacijų ministerija savo ruožtu nurodė, kad paieškos ir gelbėjimo darbai nelaimės vietoje stringa dėl kitų namo dalių griūties grėsmės.

„Šis šventojo mėnesio Ramadano pabaigą visiems tikintiesiems užtemdęs, prieš nekaltus žmones nukreiptas brutalus smurtas yra niekaip nepateisinamas”, – rašoma šalies vadovės D. Grybauskaitės užuojautoje.

Prezidentė palinkėjo stiprybės aukų šeimoms ir artimiesiems, sveikatos sužeistiesiems bei vienybės ir visokeriopos ištvermės visiems Irako žmonėms.

„Mes esame labai sukrėsti dėl žiauraus teroro išpuolio Bagdade, kurio aukomis tapo daugybė nekaltų žmonių. Ši kruvina ataka mums dar kartą primena, kad turime suvienyti jėgas bendrai kovai su terorizmu ir radikalizmu“, – rašoma parlamento vadovės užuojautoje. 

Seimo pirmininkė L. Graužinienė palinkėjo tvirtybės Irako žmonėms šiuo sunkiu metu.

Sekmadienį Bagdade savižudžio sprogdintojo surengtas išpuolis gyvybę kainavo daugiau kaip 200 žmonių, pirmadienį pranešė pareigūnai. Išpuolis, už kurį atsakomybę prisiėmė džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“, yra viena kruviniausių kovotojų atakų per Irako istoriją.

Sprogdinimas Bagdado Karados rajoną sudrebino sekmadienį paryčiais, kai prieš šventojo mėnesio Ramadano pabaigos šventes apsipirkti buvo suplūdę daugiau nei įprasta sostinės gyventojų.

Šalies vadovės teigimu, M. Matušakaitės estetinis ir meninis žvilgsnis buvo ypač reikšmingas formuojant Lietuvos kostiumo dizaino tradiciją, mokslininkės darbas leido iš praeities iškelti svarbių istorinių asmenybių portretus, jų detales.

Dėl šios skaudžios netekties D. Grybauskaitė pareiškė užuojautą M. Matušakaitės artimiesiems, jos kolegoms, mokiniams ir akademinei bendruomenei.

M. Matušakaitė mirė penktadienį, eidama 93-ius metus.

D. Grybauskaitė menotyrininkei yra įteikusi 2009 metų Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją – už autentiškas senosios Lietuvos dailės atodangas.