Nuojauta sako, kad laukia ypač įdomi (net pamokanti) kitokio, netradicinio, spektaklio patirtis. Vėliau išryškėja ir jo pagrindiniai ypatumai: dekoracijos ir kostiumai (aut. Signe Gerda Landfald ir Helena Andersson), tiesiogiai įtraukiantis siužetas (rež. ir scenarijaus autorė Hilde Brinchmann) ir individualus pasirinkimas, netgi galimybė nulemti spektaklio pabaigą. Keturių šalių – Norvegijos, Lietuvos, Islandijos ir Vengrijos – kūrėjų bendras darbas nustebina dekoracijomis, aktorių profesionalumu ir intriguojančiu siužetu.
Tenka pasirinkti – ar paaukoti skirtus saugoti daiktus dėl bendros gerovės, ar pasilikti juos sau?
Vaidybinė aplinka – uždara patalpa – daro didžiulį įspūdį: erdvė labai realistiška, tačiau kelia daug klausimų. Paaiškėja, kad tai po ekologinės katastrofos išlikusių genčių gyvenamosios vietos: sausros kamuojama dykuma, išsiliejusios naftos užutėkis, atominio karo bunkeris ir užteršto vandenyno salelė.
Norisi apžiūrėti kiekvieną savo pradinės erdvės kampelį, išanalizuoti ir paliesti daiktus. Kartu bręsta klausimas, kaip atrodo kiti kambariai (ar jie išvis egzistuoja?). Judant ratu su savo gentimi, kyla vis didesnė nuostaba, randasi daugiau klausimų nei atsakymų, sulaukiama užduoties išsaugoti lobį. Sugriovus sienas, gentys pradeda tarsi kovoti viena su kita, atimti lobius. Įvykus spektaklio kulminacijai ir kritus sienoms, įsivyrauja visiškas chaosas – dalyviai nežino, kur dėtis, prie ko jungtis, kuo pasitikėti, o nuo ko slėptis. Tačiau tuomet pasigirsta keistos būtybės prie pianino balsas, liepiantis užbaigti „Babelio“ žaidimą ir padaryti lemtingą pasirinkimą, – ar paaukoti skirtus saugoti daiktus dėl bendros gerovės, ar pasilikti juos sau? Tai sukuria ypatingą mikroklimatą: nors dalyviai gali dirbti kaip viena komanda, vis tiek esama atskirties, o sprendimas priimamas atskirose grupelėse.
Aktorių kostiumai (aut. Helena Andersson) taip pat labai pasitarnauja įtraukiančiai ir bauginančiai aplinkai kurti. Matomi visiškai sulaukėję žmonės, kurie dėl savo elgesio ir naujos kalbos (spektaklio komanda sukūrė keturias visiškai naujas kalbas būtent šiam teatro projektui) akivaizdžiai nėra šių dienų žmonių palikuonys. Jų elgesys labai nenuspėjamas, agresyvus, pradžioje netgi gąsdina, tačiau vėliau jis kinta, būtybės tampa draugiškos ir dalyvius priima į savo būrį.
Spektaklis „Babelio bokštas. Planet Earth / Game Over / Reset“ yra kupinas skirtingų nuotaikų ir emocijų: ramių, bauginančių, chaotiškų. Tai puikus laiko praleidimo būdas paaugliams dėl daugelio priežasčių: sutelkiamas dėmesys į aktualias gamtosaugos, globalinio atšilimo temas. Be to, jaunimas susiduria su pamokančiu pasirinkimo išbandymu, skatinančiu arba prisidėti prie bandos jausmo, ar pasilikti prie savo tiesos.
