Kaip panešė Seimo pirmininkės atstovė, dokumente NATO raginama stiprinti kolektyvinę gynybą ir atgrasymą bei sienų saugumą NATO rytiniame flange, NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu pradėti realų Ukrainos narystės NATO procesą ir įtraukti grupę „Wagner“ į Europos Sąjungos teroristų sąrašą.

Deklaracija paskelbta po to, kai savaitgalį „Wagner“ užėmė karines bazes pietiniame Rusijos Rostovo prie Dono mieste ir pagrasino žygiu į Maskvą nuversti šalies karinę vadovybę.

Po derybų šeštadienio vakarą „Wagner“ vadeiva Jevgenijus Prigožinas paskelbė atsitraukiantis, jo pajėgos paliko užimtas pozicijas. Kremlius pranešė, kad J. Prigožinas išvyks į Baltarusiją, o teisėsaugos tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas.

Parlamentų vadovų deklaracijoje nurodoma, kad J. Prigožino samdinių grupės žygis į Maskvą „yra Rusijos vidaus reikalas, tačiau jis dar kartą parodo, kokia nenuspėjama yra Rusija“.

Nepriimtina, kad Baltarusija teikia prieglobstį teroristinei „Wagner“ organizacijai, todėl raginame toliau griežtinti sankcijas Baltarusijai.

Dokumente pabrėžiama, kad Baltijos šalių parlamentai yra pripažinę samdinių grupę „Wagner“ teroristine organizacija dėl jos narių įvykdytų žiaurių nusikaltimų Ukrainos teritorijoje ir prieš šios šalies gyventojus.

„Dar kartą raginame Europos Sąjungą įtraukti samdinių grupę „Wagner“ į su teroro aktais susijusių vykdančių asmenų, grupių ir organizacijų sąrašą, taip pat ir dėl smurto ir nestabilumo, kurį ši grupė skleidžia Afrikos žemyne ir kitur“, – rašoma dokumente.

Dokumente nurodoma, kad samdinių grupės „Wagner“ atsiradimas Baltarusijoje gali dar labiau apsunkinti saugumo padėtį prie rytinių NATO ir ES sienų.

„Dar kartą pakartojame, kad smerkiame Aliaksandro Lukašenkos režimą Baltarusijoje, nes jis remia Rusijos karą prieš Ukrainą. Nepriimtina, kad Baltarusija teikia prieglobstį teroristinei „Wagner“ organizacijai, todėl raginame toliau griežtinti sankcijas Baltarusijai“, – teigiama deklaracijoje.

Joje taip pat nurodoma, kad Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą išlieka didžiausia grėsme Europos saugumui nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

„Turime išlikti budrūs. Kiekvienas atskirai ir kartu su NATO sąjungininkais turime toliau stiprinti NATO rytinio flango kolektyvinę gynybą, atgrasymą ir su Rusija ir Baltarusija besiribojančių sienų apsaugą. Tikimės konkrečių veiksmų šiam tikslui pasiekti per būsimą NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje“, – skelbiama dokumente.

Jame prašoma ir toliau sutelkti tarptautinį dėmesį į pagalbą Ukrainai, taip pat steigti specialų JT Generalinės Asamblėjos globojamą tarptautinį tribunolą, kuris vykdytų Rusijos Federacijos vadovybės agresijos nusikaltimo baudžiamąjį persekiojimą.

„Esame įsitikinę, kad ilgalaikį Ukrainos saugumą geriausiai gali užtikrinti NATO kolektyvinė gynyba. Raginame NATO lyderius Vilniuje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime iš esmės pradėti Ukrainos kvietimo prisijungti prie NATO procesą“, – skelbiama deklaracijoje.

„Mūsų šalys pasiryžusios ir toliau teikti Ukrainai politinę, ekonominę, karinę ir humanitarinę paramą tiek, kiek reikės. Raginame kitas šalis didinti paramą Ukrainai, siekiant užtikrinti, kad ji sugebėtų apginti savo nepriklausomybę ir atkurti teritorijos vientisumą“, – sakoma karo metinių proga penktadienį išplatintoje bendroje deklaracijoje.

Joje Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos parlamentų vadovai dar kartą patvirtina „visišką solidarumą su Ukrainos žmonėmis“ ir teigia vertinantys „jų drąsą bei ryžtą ginti Ukrainos laisvę ir suverenitetą“ bei griežčiausiai smerkia“ Rusijos agresiją, ragina ją nutraukti.

„Reiškiame pagarbą visiems, kurie paaukojo savo gyvybę už Ukrainos nepriklausomybę, ir nuoširdžią atjautą bei užuojautą besitęsiančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą aukų šeimoms“, – teigiama deklaracijoje.

Parlamentų vadovai taip pat žada kartu su kitais partneriais toliau dėti pastangas, kad būtų remiamas Ukrainos atsigavimas ir atstatymas, įskaitant jos sugriautą infrastruktūrą.

Tironija ir teroras privalo žlugti. Turi įsivyrauti taika ir laisvė. Ukrainos pergalė – vienintelis būdas atkurti taiką Europoje. Mes – kartu su Ukraina.

„Ukraina puoselėja mūsų bendras vertybes – demokratiją, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms. Ukrainiečiai moka didžiausią kainą už tai, kad gina mūsų bendras vertybes ir Europos saugumą. Ukrainos vieta – euroatlantinėje laisvų ir demokratinių šalių šeimoje. Esame pasiryžę toliau remti Ukrainos siekius tapti Europos Sąjungos ir NATO nare“, – teigia parlamentų vadovai.

Jie žada, kad Baltijos šalys bei Lenkija toliau stiprins kolektyvinį spaudimą Rusijai nutraukti karą siekdamos griežtesnių sankcijų ir „toliau visais įmanomais formatais ir visose srityse stiprindamos tarptautinę Rusijos izoliaciją“.

Bendrame pareiškime taip pat smerkiamos pastangos grąžinti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus į tarptautines varžybas, deklaruojama, kad atsakingieji už karo nusikaltimus Ukrainoje turi būti patraukti atsakomybėn, o Rusija atlyginti padarytą žalą.

„Kartu su savo sąjungininkais ir partneriais sieksime, kad įšaldytas Rusijos turtas būtų panaudotas Ukrainos atstatymui ir reparacijai“, – sako parlamentų vadovai.

„Tironija ir teroras privalo žlugti. Turi įsivyrauti taika ir laisvė. Ukrainos pergalė – vienintelis būdas atkurti taiką Europoje. Mes – kartu su Ukraina“, – teigiama jų deklaracijoje.

Ją pasirašė Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Estijos parlamento vadovas Juris Ratas, Latvijos Saemos vadovas Edvardas Smiltenis ir Lenkijos Seimo maršalka Elžbieta Witek (Elžbieta Vitek).

Karą Ukrainoje penktadienį pamerkė ir ES bei NATO valstybių užsienio reikalų, nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų ir jungtinio parlamentų tinklo „Kartu su Ukraina“ nariai.

Penktadienį minimos Rusijos pradėto karo Ukrainoje metinės. Pernai vasario 24-ąją prasidėjęs plataus masto puolimas atnešė milžiniškus nuostolius šaliai: žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, suniokota šalies infrastruktūra.

„Griežtai smerkiame nuolat Baltarusijos režimo remiamą neteisėtos migracijos instrumentalizavimą, kuris dirbtinai sukuriamas kaip hibridinės operacijos politiniais tikslais dalis, nukreipta prieš Lietuvą, Latviją, Lenkiją, kartu ir visą Europos Sąjungą“, – teigiama pareiškime.

„Raginame tarptautinę bendruomenę, ypač tranzito ir kilmės šalis, griežtai pasipriešinti šiems veiksmams, imtis būtinų veiksmų. Taip pat smerkiame neteisėto Lukašenkos režimo veiksmus, kuriais užkertamas kelias humanitarinei kaimyninių šalių pagalbai migrantams“, – teigia parlamentų pirmininkai.

Tai yra tarptautinės teisės ir politinių įsipareigojimų pažeidimas bei pagrindinių žmogaus teisių nepaisymas.

Anot jų, agresyvūs neteisėto Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmai provokuoja krizę prie ES išorės sienų, kelia grėsmę viso regiono saugumui ir tyčinį pavojų beginklių  žmonių  gyvybei.

„Tai yra tarptautinės teisės ir politinių įsipareigojimų pažeidimas bei pagrindinių žmogaus teisių nepaisymas“, – teigiama dokumente.

Parlamentų vadovai paragino skubiai įgyvendinti suderintą naujų sankcijų paketą asmenims ir subjektams, prisidedantiems prie neteisėtos migracijos organizavimo.

„Pabrėžiame, kad už padėties prie sienos normalizavimą visiškai atsako neteisėtas Aliaksandro Lukašenkos režimas, o ES ir jos valstybės narės turėtų toliau vadovautis bendrai Europos Vadovų Tarybos ir Užsienio reikalų tarybos priimtais nutarimais ir politine pozicija“, –  sako parlamentų vadovai.

Jie pabrėžė, kad ES teisyną reikia skubiai pritaikyti prie naujų realijų, užtikrinant tvirtą ES išorės sienų apsaugą ir numatant veiksmingas neteisėto sienos kirtimo prevencijos priemones.

Šiemet į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Lietuva ir kitos ES valstybės kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.

Ties Baltarusijos siena su Lenkija susitelkus keliems tūkstančiams migrantų, Seimas Lietuvos pasienyje mėnesiui įvedė ir nepaprastąją padėtį.

V. Čmilytė-Nielsen ir Latvijos bei Estijos parlamentų pirmininkai Inara Mūrniecė bei Juris Ratas aptars Baltijos valstybių įtaką Rytų partnerystės regione, situaciją Baltarusijoje ir glaudesnio parlamentinio bendradarbiavimo galimybes, pranešė Lietuvos Seimas.

„Dabartiniai iššūkiai parodė, koks trapus gali būti taikos metas. Nelegalūs migrantai, plūstantys pro sieną su Baltarusija, nėra vien Lietuvos problema, o reali grėsmė Europos Sąjungos, pirmiausia – Baltijos šalių – saugumui“, – pranešime cituojama V. Čmilytė-Nielsen.

„Su parlamentų pirmininkais aptarsime Rytų partnerystę, įgyvendinamus trišalius saugumo projektus ir strateginius tikslus, kad išsaugotume stabilumą bei gerovę“, – sakė ji.

Iki penktadienio truksiančio vizito metu V. Čmilytė-Nielsen su Latvijos bei Estijos parlamentų pirmininkais lankysis Rygoje ir Jūrmaloje.

„Pasaulinė parlamentų pirmininkų konferencija yra svarbus įvykis, leidžiantis ne tik susidaryti platesnį vaizdą bei įsiklausyti į viso pasaulio parlamentus, bet ir atkreipti dėmesį į problemas, keliančias susirūpinimą, į darbotvarkę įtraukti mums aktualius klausimus. Veikimas kartu suteikia mums galimybę kalbėti garsiau ir vienu balsu“, – teigė Seimo pirmininkė.

Susitikimo metu dėmesys skirtas COVID-19 pandemijai, pasidalinta pandemijos suvaldymo ir vakcinacijos patirtimi. Taip pat dėmesys skirtas įvykiams Ukrainoje.

„Mes esame rimtai sunerimę dėl paliaubų pažeidimų. Rūpestį kelia didėjantis aukų skaičius, Rusijos kariuomenės pajėgų telkimas prie Ukrainos sienų. Turime rimtai vertinti šią situaciją ir siųsti aiškią bei vieningą žinutę“, – sakė parlamento vadovė V. Čmilytė- Nielsen.

Jie dalyvaus ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančioje 37-ojoje Baltijos Asamblėjos sesijoje bei 24-ojoje Baltijos Taryboje, pranešė Seimas.

Ketvirtadienį Estijos ir Latvijos parlamentų vadovai kartu su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu dalyvaus Baltijos Asamblėjos apdovanojimų ir medalių įteikimo ceremonijoje Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje.

Penktadienį jie atidarys 37-ąją Baltijos Asamblėjos sesiją, suplanuotas ir trišalis susitikimas.

Baltijos Asamblėja yra Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija, veikianti nuo 1994 metų.

Suomijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos, Islandijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų vadovai aptars politinius, ekonominius, migracijos, saugumo, terorizmo pokyčius ir iššūkius Europoje, Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo klausimus, stiprinant regione energetinį ir kibernetinį saugumą.

Susitikimo darbotvarkėje taip pat numatyti Šiaurės ir Baltijos šalių parlamentų veiklos koordinavimo tarptautinėse parlamentinėse organizacijose klausimai, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Rygoje L.Graužinienė taip pat dalyvaus Latvijos konstitucinio įstatymo „Dėl Latvijos Respublikos valstybingumo“ priėmimo 25-ųjų metinių minėjime.

NB8 sudaro aštuonios Šiaurės ir Baltijos valstybės: Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lietuva, Norvegija, Suomija, Švedija. Jos nuo 1992 metų reguliariai bendradarbiauja įvairiose srityse ir politiniuose lygmenyse. Kiekvienas metais rotacijos principu NB8 bendradarbiavimą koordinuoja vis kita šalis.

Rugpjūčio antroje pusėje Palangoje rengiamame Baltijos ir Šiaurės šalių parlamentų pirmininkų susitikime laukiamas ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados vadovas Oleksandras Turčynovas.

„O.Turčynovas prieš keletą savaičių patvirtino dalyvavimą, bet ar jis galės atvykti, priklausys nuo situacijos Ukrainoje“, - BNS sakė Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės sekretoriato vadovas Mantvydas Bekešius.

Susitikime Palangoje taip pat dalyvaus Danijos Folketingo pirmininkas Mogensas Lykketoftas (Mogensas Liuketoftas), Estijos Rygikogo pirmininkas Eikis Nestoras, Islandijos Altingo vadovas Einaras Kristinnas Gudfinnssonas (Einaras Kristinas Gudfinsonas), Latvijos Saeimos pirmininkė Solvita Abuoltinia, Norvegijos Stortingo vadovas Olemicas Thommessenas (Olemicas Tomesenas), Suomijos Eduskuntos pirmininkas Eeras Heinaluomas, Švedijos Riksdago pirmininkas Peras Westerbergas (Peras Vesterbergas).

Pasak M.Bekešiaus, pagrindinės susitikimo Palangoje temos - Rytų partnerystės dimensija, regiono saugumas, galimas tolesnis Europos Sąjungos (ES) raidos scenarijus, fiskalinės ir monetarinės sąjungos perspektyva, ES Viduržemio jūros regiono ekonominis vystymasis, Baltijos jūros regionas ir Arkties strategija.

Šiaurės ir Baltijos valstybių parlamentų pirmininkų susitikimas Lietuvoje vyks rugpjūčio 18–20 dienomis.

Po metų Lietuvoje vyks aštuonių Šiaurės ir Baltijos valstybių (NB8) parlamentų pirmininkų susitikimas.

Seimo valdyba nutarė surengti šį metinį susitikimą Lietuvoje 2014 metų rugpjūčio 18–20 dienomis, pranešė Seimo kanceliarija.

NB8 – aštuonios Šiaurės ir Baltijos valstybės: Suomija, Švedija, Danija, Norvegija, Islandija, Lietuva, Latvija ir Estija.

Nuo 1992 metų šios šalys pradėjo bendradarbiauti įvairiu politiniu lygmeniu.

NB8 atstovų susitikimuose aptariamos tarptautinės politikos aktualijos, kiti visoms šalims svarbūs klausimai.