Atminties spragos
Akcija, kuriai skirtas projektas, vyko 1930–1936 m. – siekta surinkti lėšas nacionalinio muziejaus statybai. Daugiau nei milijonas litų buvo surinkta iš Lietuvos žmonių ir užsienyje gyvenančių tautiečių, milijoną skyrė valstybė. Minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines, už surinktas lėšas buvo nuspęsta pastatyti jo Kultūros muziejų – dabartinio Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus pirmtaką.
Baigiantis 2017-iesiems pradėjusi veikti paroda žadėjo kviesti iki šių metų birželio 17-osios, tačiau paaiškėjo, kad bus pratęsta dar ilgiau. Taip nuspręsta, nes ji vis dar pildosi, kuriasi naujai atrastų istorijų mozaika.
Pasak Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojos Dainos Kamarauskienės, tikėtasi, kad bus daugiau žmonių, kurie tarp geradarių atras savo gimines, artimuosius, tačiau praėjęs ilgas laikas trukdo atminčiai.
"Daugelis žmonių randa savo artimuosius, bet neturi kas papasakotų istorijas. Arba nežino, kaip rasti nuotraukų, nebeturi visos informacijos", – teigė D.Kamarauskienė. Parodos eksponatų kolekcija pildoma tomis istorijomis, nuotraukomis, kurias atnešė ar atsiuntė lankytojai.
Gerumo genų paieškos
Vieni įdomiausių šios parodos eksponatų – knygos, kuriose surašyti labdariai, rėmėjai bei šelpėjai. Anot D.Kamarauskienės, buvo sugalvotos trys kategorijos pagal paaukotų pinigų sumą.
"Daugiausia aukojantys žmonės buvo priskirti labdarių kategorijai. Jie aukojo nuo 500 litų ir daugiau. Pati didžiausia labdario auka buvo 2 tūkst. litų", – tvirtino pašnekovė. Rėmėjų kategorijai buvo priskirti tie žmonės, kurie aukojo nuo 100 iki 500 litų. Gausiausia kategorija – šelpėjai. Tai žmonės, kurie aukojo nuo 20 litų. Dar mažesnes pinigų sumas aukoję geradariai nebuvo priskirti jokiai kategorijai, negaudavo pažymėjimo, tačiau buvo paminėti aukotojų sąrašuose.
Tarp aukotojų galima rasti daug garsių pavardžių: gamtininkas Tadas Ivanauskas, poetai Salomėja Nėris ir Jurgis Baltrušaitis, rašytojai Vincas Krėvė-Mickevičius ir Juozas Tumas-Vaižgantas. Prisidėjo ne tik pavieniai asmenys, bet ir įmonės.
Radę savo giminaičio įrašą apie tai, kad jis aukojo, užsako pažymėjimo kopiją ir dovanoja jubiliejaus proga.
Anot D.Kamarauskienės, kai kurie žmonės, neradę savo pavardės aukotojų sąrašuose, labai nusimena, nes mano, kad jų giminės nebuvo dosnūs, tačiau taip tikrai nėra – tiesiog muziejuje išlikę toli gražu ne visi aukojusiųjų sąrašai. Be to, galbūt tie žmonės aukojo kitu būdu, pavyzdžiui, pirkdami suvenyrus, eidami į Vytautui Didžiajam skirtus spektaklius.
Susidomėjimas neslūgsta
Dažniausiai didžiausias lankytojų susidomėjimas būna parodos pradžioje ir pabaigoje, tačiau ši paroda-akcija – maloni išimtis, stebinanti dideliais lankytojų srautais. Anot pašnekovės, lankytojai ateina šeimomis, užsuka su giminaičiais, seneliai su anūkais, labai aktyviai vyksta edukacinės programos, į kurias įsijungia ir vaikai.
"Yra labai gražių atvejų, kada, pavyzdžiui, radę savo giminaičio įrašą apie tai, kad jis aukojo, užsako pažymėjimo kopiją ir dovanoja jubiliejaus proga, šeimos atminimui, šeimos archyvui", – įdomiu faktu pasidalijo pašnekovė.
Šioje išskirtinėje parodoje apsilankyti tikrai verta, nes galėsite apžiūrėti ne tik didingai bei paslaptingai atrodančias knygas su įrašais "L", "R", "Š", iš daugiau negu 200 ranka rašytų pavardžių sukurtą erdvinę instaliaciją, bet ir kunigaikščio Vytauto Didžiojo kelionės po Lietuvą nuotraukas.
Kas? PARODA-INSTALIACIJA-AKCIJA "LABDARIAI.LT. TARPUKARIO DAILĖS IR KULTŪROS ISTORIJOS BEI MECENATYSTĖS SKERSPJŪVIAI"
Kur? Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.
Kada? veikia iki lapkričio mėn.
